Kuo mus vilioja atsigaunantis Birštonas

 (11)
Birštonas – ištisus metus veikiantis mineralinio vandens, purvo ir klimato terapijos kurortas, viliojantis ne tik daugiametėmis gydymo tradicijomis garsėjančiomis gydyklomis, puikiomis laisvalaikio galimybėmis, bet ir mineraliniu vandeniu.
Birštonas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Birštono miestas ir jo apylinkės dėl nedidelių atstumų ir galimybės važiuoti ten, kur nepravažiuoja automobiliai, – puiki vieta dviratininkams. Pažinčiai su Birštono miestu ir kelionei miškų takelių labirintais rekomenduojame skirti visą dieną.

Kelionę pradėkime Birštono turizmo informacijos centre, kurį rasime B. Sruogos g. 4. Centro darbuotojai suteiks visą informaciją, kuri mums padės turiningai praleisti laisvalaikį šiame kurorte. Išėję iš Turizmo informacijos centro apsižvalgykime aplinkui: pietinėje pusėje plyti Vytauto parkas – senoji miesto dalis. Tai peizažinis parkas, įkurtas XIX a. viduryje kaip kurorto parkas su mineralinėmis versmėmis. 1874 m. parką čia ėmė kurti Jiezno dvarininkas Ignacijus Kvinta.

Įvažiavę į parką dairykimės geltonosios biuvetės, tai – ant mineralinio vandens šaltinio pastatytas įrenginys, skirtas mineraliniam vandeniui išgauti. Gėrimui naudojamas mineralinis vanduo „Vytautas“.

Įdomu tai, kad 1879 m. Birštone atrastas mineralinio vandens šaltinis buvo pavadintas kurorto savininko Ignacijaus Kvintos dukters Viktorijos vardu, tačiau rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas mineralinį šaltinį vadino „Vytauto kalno sūriosiomis ašarėlėmis“. Minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, šaltinis pavadintas Vytauto vardu.

Geltonoji biuvetė Birštone
Geltonoji biuvetė Birštone
© V.Kandroto nuotr.

Šaltinio versmę žymėjo banginio pavidalo skulptūra, iš kurios nasrų bėgdavo mineralinis vanduo. Pastačius Kauno HE, kurorto simboliu tapusią skulptūrą paskandino patvinęs Nemunas.

Visai netoli stūkso Vytauto kalnu vadinamas Birštono piliakalnis – vienas žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje – daugiau nei 40 m aukščio. Šis piliakalnis vadinamas Vytauto kalnu, nes 1401 m. Birštonas minimas kaip Vytauto dvaras, kuriame didysis kunigaikštis Vytautas ilsėdavęsis po medžioklės.

Iš parko keliaukime šiaurės kryptimi Nemuno krantine į kitą – centrinį kurorto parką. Važiuodami išvysime virš medžių viršūnių kyšantį Šv. Antano Paduviečio bažnyčios bokštą. Ši bažnyčia kurortą puošia nuo 1909 m.

Birštonas kviečia pasigrožėti rudenėjančia gamta
Birštonas kviečia pasigrožėti rudenėjančia gamta
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Įveikę maždaug kilometrą pasieksime centrinį parką, kurį galima pavadinti nedideliu mišku, esančiu pačiame miesto centre. Parke suformuotas pažintinis Nemuno kilpų takas, atkartojantis Nemuno vingius.

Kirtę parką išvažiuosime į Jaunimo gatvę, kuria judėdami vakarų kryptimi pasieksime Birštono miesto tvenkinius. Pravažiavę pirmąjį tvenkinį sukime į Karalienės Barboros alėją, o ji mus atves į Kunigaikštienės Elenos gatvę.

Ja įvažiuosime į Nemuno kilpų regioniniame parke plytintį Žvėrinčiaus mišką, menantį karališkąsias medžiokles, kai miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius. Miške įrengtas 15 km ilgio dviračių–pėsčiųjų takas, gausu medžio skulptūrų, įrengtos poilsiavietės ir laužavietės.

Birštone gausybė pramogų aktyvaus laisvalaikio mėgėjams
Birštone gausybė pramogų aktyvaus laisvalaikio mėgėjams
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Važiuokime dešiniąja trasos puse ir numynę maždaug 3 km išvysime rodyklę, nurodančią kryptį Žvėrinčiaus ąžuolo link. Šiuo metu miško galiūnas lankytojų laukia gulėdamas ant samanų – 2005 metais 1,8 m skersmens ir 15 m aukščio medis neatlaikė uragano. Spėjama, kad šiam ąžuolui – daugiau nei 500 metų!

Grįžkime į Nemuno pakrantę ir įveikę 1,5 km išvysime upėje plytinčias keturias smėlio salas. Jose galima pamatyti laikinai apsistojančius migruojančius paukščius (didžiuosius dančiasnapius, rudagalvius kirus, upines ir mažąsias žuvėdras, upinius kirlikus, pempes ir kt.). Antroje vasaros pusėje prasideda tilvikinių paukščių migracija, tad čia galima stebėti kone visas Lietuvoje sutinkamas tilvikų rūšis.

Atsikvėpkime Nemuno pakrantėje įrengtoje poilsiavietėje ir tęskime kelionę. Važiuodami pagal Nemuno vingį pasieksime 0,3 km ilgio Velniabliūdžio pažintinį gamtos taką su paslaptingiausia tako vieta – Velniabliūdžiu – vienintele aukštapelke Prienų kilpoje.

Keliaudami 0,3 km ilgio taku susipažinsime su miško ir pelkės gyventojais bei būdingiausiais augalais, iš kurių svarbiausi – kiminai. Šaknų neturinčios samanos itin reikšmingos pelkei – apatinė jų dalis nuolat apmiršta ir po truputį grimzta gilyn. Taip susidaro durpės. Seniau šiose vietovėse iškastos durpės buvo naudojamos purvo vonioms Birštono gydyklose.

Nuo Velniabliūdžio judėkime Panemunės gatve pietų kryptimi. Privažiavę sankryžą su A16 keliu sukime į Vilniaus gatvę. Numynę 2 km, vėl išvažiuosime į A16 automagistralę. Ja pavažiuokime 1,7 km, išvydę kelio ženklą „Lankytina vieta“, sukime į dešinėje esantį keliuką, kuris atves mus prie 1,6 km ilgio Škėvonių pažintinio gamtos tako. Unikalus Škėvonių gūbrys – sala sausumoje – tęsiasi maždaug 3 km, jame auga daugybė įdomių augalų, kai kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Ko gero, įdomiausia gūbrio vieta – 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio atodanga, susiformavusi Nemuno vandeniui intensyviai ardžius gūburio šlaitą. Ant atodangos įrengta regykla, nuo kurios atsiveria Nemuno slėnio vaizdai.

Prienų gatve grįžkime į Birštoną. Jei kurorte nuspręsime pailsėti dar porą dienų, nuobodžiauti tikrai neteks – čia gausybė pramogų aktyvaus laisvalaikio mėgėjams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Savaitgalis Lietuvoje: poilsis pagal jūsų biudžetą (4)

Kada paskutinį kartą pirmadienio rytą jautėtės žvalūs ir pailsėję? Vasaros atostogos – dar negreitai, tačiau kokybiškas savaitgalio poilsis gali padėti atgauti jėgas. Ir tam visai nebūtina vykti toli ar išleisti daug pinigų. Lietuvoje – nemažai gražių vietų, siūlančių kokybišką ir nebrangų poilsį.

Šiauliai kviečia į nemokamas ekskursijas trimis kalbomis

Šiauliečiai ir miesto svečiai kovo 10-11 d. su kitokiais Šiauliais galės susipažinti, leisdamiesi į nemokamas ekskursijas, patriotiškus žygius ar ragaudami šalyje pirmąsyk užgimstančios gastronominės iniciatyvos „Saulės skonis“ patiekalų. Šiauliuose valstybinė šventė žada būti kaip niekad vienijanti - kovo 11-ąją visi laukiami 400 metrų ilgio Trispalvės žygyje, sakoma pranešime spaudai.

Fantastiškos pirmojo Lietuvoje ledo skulptūrų festivalio akimirkos (4)

Savaitgalį, vasario 24-26 dienomis didžiausiame Lietuvoje Pakruojo dvare įvyko pirmasis ledo skulptūrų ir šviesų festivalis Pasaka. Jis sutraukė tūkstančius lankytojų, norinčių savo akimis išvysti ledo skulptūras, jų gamybos procesą, sudalyvauti dvariškoje pasakoje ir pasigrožėti padangę nušviečiančiais šviesos efektais.

Pirmasis ledo skulptūrų festivalis baigėsi ledinės Morės ašaromis (11)

Pirmą kartą Lietuvoje, Pakruojo dvare, surengtas ledo skulptūrų ir šviesos festivalis. Ledo skulptūras kūrė ne kartą tarptautiniais apdovanojimais įvertinti skulptoriai iš Lietuvos ir Latvijos.

Pakruojo dvare prasideda ledo skulptūrų ir šviesų festivalis „Pasaka“ (2)

Pirmoji festivalio diena Pakruojo dvare prasidėjo itin anksti ir džiaugsmingai – pati gamta kaip pritardama renginiui – apklojo viską per naktį baltu sniegu, o skulptoriai su lengvu jauduliu apžiūri savo darbo vietas ir generuoja galvose paskutines idėjas.

Miestą palikę vilniečiai regioniniame parke gamina valgius iš gamtos gėrybių

Kviečiame pasidairyti po netoli Vilniaus, Neries regioniniame parke įsikūrusią sodybą, kurioje ruošiamas išskirtinis maistas iš laukinių augalų ir kitų gamtos gėrybių.

Klaipėda kviečia į Užgavėnių šventę - „Morės sanatoriją“

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas.

Ledo skulptūrų ir šviesos festivalyje „Pasaka“ dalyvaus garsus ledo skulptorius (3)

Nesvarbu, akmuo, medis ar bronza – šios medžiagos skulptoriaus Martyno Gaubo rankose virta meno kūriniais ir atneša jam tarptautinius įvertinimus.

Ar žinote, kur Lietuvoje yra Rojus ir Amerika? (45)

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius... Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos?

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (1)

2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams - Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajono sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k. Šiuos piliakalnius 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos 2017 metų medžio konkurse (3)

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos metų medžio konkurse. Šiemet konkurse Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiame konkurse dalyvauja pirmą kartą.

Muziejai, kuriuose būtina apsilankyti su vaikais dar šią žiemą

Žiemai persiritus į antrąją pusę, vis labiau imame ilgėtis seniai matytos žalumos ir saulės. Tai lengva matyti ir stebint vaikus – jie vis dažniau atsisako eiti laukan, verkšlena, kai reikia autis sunkius šiltus batus, kandančią kepurę ir storas pirštines.

Punioje pradedami mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai

Sausio 27 dieną įvyko Punios – mažosios Lietuvos kultūros sostinės – šventinis pristatymas. Alytaus rajono savivaldybė planuoja šią vietovę su istoriškai garsiu piliakalniu paversti patrauklia poilsiui ir turizmui vieta. Punios pristatymo ir garsinimo renginiai vyks visus metus, sakoma pranešime spaudai.

Kruojos upės ledo neužteks, kad įvyktų ledo skulptūrų festivalis „Pasaka“

Ledo skulptūrų kūrimas ir eksponavimas žiemą atrodo itin įprastas dalykas – minusinė temperatūra, sniegas, o ir medžiagos kūrybai – ledo – pilnos visos upės ir ežerai.

Ambicingi projektai Merkinę pavers turistų traukos centru (3)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu. Merkiniškiai užsimojo susigrąžinti bent dalį buvusios didybės ir šiemet imasi įgyvendinti keletą ambicingų projektų, kurie suteiks proveržį kiek apsnūdusiam, bet neužmiršusiam savo istorijos miestui.