Ką pamatyti Švėkšnoje: žymiausios vietos ir stebuklingas vanduo

Švėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (65 m.) dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XIX a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, tvenkiniais ir skulptūromis.
Švėkšnos parko vartai
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Švėkšnos miestelis priklausė Žemaitijai, todėl jo urbanistinė struktūra skiriasi nuo Mažosios Lietuvos miestelių. Miestelis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1503 m. Švėkšnos dvarą XV a. antrojoje pusėje įkūrė žemaičių didikai Kęsgailos.

1509 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1624 - 1644 metais, kai Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, dvare veikė popieriaus, stiklo ir parako dirbtuvės – vienos pirmųjų baudžiavinių manufaktūrų Žemaitijoje.

Paskutiniai Švėkšnos savininkai Pliateriai valdė apie 33 tūkst. ha žemės (įskaitant ir Pajūrio dvarą), turėjo virš 5000 baudžiauninkų. 1820 m. grafo žemės valdos buvo padalintos keturiems sūnums, tokiu būdu atsirado keturi dvarai: Švėkšnos, Vilkėno, Gedminaičių ir Stemplių. Švėkšnos kapinėse palaidotas žymus XIX a. lietuvių poetas, istorikas Simonas Stanevičius. Įdomus faktas - netoli Švėkšnos esančiame kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.

Inkaklių grota
Inkaklių grota
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Inkakliai

Inkakliuose, už 5 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, 1914 m. ant kalvos buvo pastatyta koplyčia, o kalvos šlaite įrengta Lurdo grotos imitacija su Marijos statula ir šaltinėliu, kurios atkreipia kiekvieno pravažiuojančiojo dėmesį. Anot gyventojų, skulptūros apačioje, prie Švč. Mergelės Marijos kojų, buvo įmūrytas juodas Kristaus kapo uolos akmenukas, kurį prelatas J. Maciejauskas parvežė iš Jeruzalės. Šalia Lurdo yra šulinys, kuris, žmonių teigimu įpiltas iš Prancūzijos Lurdo grotos ir yra stebuklingas.

Švėkšna

Prieš pat Švėkšnos miestelį ant Švėkšnalės upelio slėnio kranto, vietos gyventojų vadinamo Parakaunyčios kalno, pamatysite nuo didžiulio akmens į dangų pro liepsnas besiveržiančio paukščio siluetą, tai „Gervės“ paminklas. Paminklas buvo pastatytas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui bei Tautos aukų įamžinimui. Idėjos sumanytojas – Petras Stanslovas.

Gervės skulptūra Švėkšnoje
Gervės skulptūra Švėkšnoje
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Atvažiavę į Švėkšnos miestelį, privažiuosite viaduką, kuriuo dvarininkai iš dvaro parko patekdavo į bažnyčią. Tai unikalus ir retas statinys Lietuvoje. 1905 m. švedo architekto K. E. Strandmano pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Ji sudaryta iš trijų išilginių navų, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis – 65 m. Bažnyčios interjerą puošia 8 altoriai. Didysis altorius, beveik 16 m. aukščio. Po Didžiuoju altoriumi yra kripta.

Katalikų bažnyčia
Katalikų bažnyčia
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Apžiūrėję bažnyčią, 1885 m. pastatytu arkiniu viaduku pasieksite Švėkšnos Saulės gimnaziją bei Laisvės paminklą. Paminklo autorius – A. Jakševičius. Gimnazijos rūsyje siūlome aplankyti Švėkšnos muziejų. Muziejuje yra keturios skirtingos ekspozicijų salės: etnografijos, archeologijos, dvaro bei miestelio istorijų.

Švėkšnos saulės gimnazija
Švėkšnos saulės gimnazija
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Pasukę į dešinę nuo Saulės gimnazijos, pro vartus pateksite į Švėkšnos dvaro parką. Parkas įkurtas XIX amžiuje. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis. Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Didžiulėje parko teritorijoje išvysite ne tik puikiai sutvarkytą kraštovaizdį bet ir svarbius kultūrinius objektus – saulės laikrodį, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos skulptūrą bei išskirtinio grožio ampyro stiliaus vilą „Genovaitė“. Vilą grafas Adomas Broel Pliateris 1880 m. pastatė savo žmonai.

Vila „Genovaitė“ Švėkšnoje
Vila „Genovaitė“ Švėkšnoje
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Prie bažnyčios, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje – paplatintos gatvės pavidalo aikštėje, stovi 1928 m. statyta sinagoga. Žema, vientiso tūrio, stačiakampio plano, mūrinė, iškilusi sudegusios medinės sinagogos vietoje. Pastato fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni pilastrai, arkinių langų viršų įrėmina karpyto kontūro archivoltai. Šiauriniame pastato fasade išlikusi Dovydo žvaigždė.

Per miestelio centrą, Vilkėno gatve link, stabtelėkite prie evangelikų liuteronų bažnyčios. Pirmoji liuteronų bažnyčia pastatyta 1819 metais, kur šiuo metu stovi Šv. Florijono paminklas, bet 1856 metais ją nusiaubė gaisras. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1867 metais, 1913 metais pristatytas bokštas.

Švėkšnos evangelikų bažnyčia
Švėkšnos evangelikų bažnyčia
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Nuo miestelio centro apie 2 km nutolęs Vilkėno dvaras. Šiuos įspūdingus, dviejų aukštų, neorenesansinio stiliaus dvaro rūmus su Belvederio bokštu 1887 metais pastatė Aleksandras Pliateris. Vilkėnų dvaro rūmų architektas, norėdamas suteikti rūmams lengvumo ir grakštumo, virš rizalitų suprojektavo savotišką karpyto silueto frontonėlį su Pliaterių giminės herbu viduje. Dvare buvo 20 kambarių, puošnumu garsėjo salonai, kuriuose stovėjo paauksuoti baldai, kabėjo dideli krištoliniai sietynai. Girioje, senais ąžuolais apaugusioje vietovėje, Pliateris įrengė ir gražų angliško stiliaus parką. Priešais rūmus stovi marmurinė Rebekos skulptūra.

Vilkėno dvaras Švėkšnoje
Vilkėno dvaras Švėkšnoje
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Netoli Vilkėno dvaro Grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva 1843 m. užtvenkus Švėkšnalę pastatytas vandens malūnas. Vandens malūnas - Vilkėno dvaro sodybos komplekso dalis. Dabar malūnas restauruotas jame įrengtas viešbutis ir restoranas.

Švėkšnos Vandens malūnas
Švėkšnos Vandens malūnas
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Ašvos akmuo žinomas kaip didžiausias akmuo Šilutės rajone, įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą. Stumiamas ledynų iš šiaurės į upę akmuo išarė 150 m. ilgio griovą, kur dabar teka šaltinėlis. Akmenį galima rasti Ašvos upės dešiniajame krante, apie 2 km nuo Vilkėno, Vilkų Kampo kaime.

Ašvos akmuo
Ašvos akmuo
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Šaltinis: Šilutės turizmo informacijos centras

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Šiauliai kviečia į nemokamas ekskursijas trimis kalbomis

Šiauliečiai ir miesto svečiai kovo 10-11 d. su kitokiais Šiauliais galės susipažinti, leisdamiesi į nemokamas ekskursijas, patriotiškus žygius ar ragaudami šalyje pirmąsyk užgimstančios gastronominės iniciatyvos „Saulės skonis“ patiekalų. Šiauliuose valstybinė šventė žada būti kaip niekad vienijanti - kovo 11-ąją visi laukiami 400 metrų ilgio Trispalvės žygyje, sakoma pranešime spaudai.

Fantastiškos pirmojo Lietuvoje ledo skulptūrų festivalio akimirkos (4)

Savaitgalį, vasario 24-26 dienomis didžiausiame Lietuvoje Pakruojo dvare įvyko pirmasis ledo skulptūrų ir šviesų festivalis Pasaka. Jis sutraukė tūkstančius lankytojų, norinčių savo akimis išvysti ledo skulptūras, jų gamybos procesą, sudalyvauti dvariškoje pasakoje ir pasigrožėti padangę nušviečiančiais šviesos efektais.

Pirmasis ledo skulptūrų festivalis baigėsi ledinės Morės ašaromis (11)

Pirmą kartą Lietuvoje, Pakruojo dvare, surengtas ledo skulptūrų ir šviesos festivalis. Ledo skulptūras kūrė ne kartą tarptautiniais apdovanojimais įvertinti skulptoriai iš Lietuvos ir Latvijos.

Pakruojo dvare prasideda ledo skulptūrų ir šviesų festivalis „Pasaka“ (2)

Pirmoji festivalio diena Pakruojo dvare prasidėjo itin anksti ir džiaugsmingai – pati gamta kaip pritardama renginiui – apklojo viską per naktį baltu sniegu, o skulptoriai su lengvu jauduliu apžiūri savo darbo vietas ir generuoja galvose paskutines idėjas.

Miestą palikę vilniečiai regioniniame parke gamina valgius iš gamtos gėrybių

Kviečiame pasidairyti po netoli Vilniaus, Neries regioniniame parke įsikūrusią sodybą, kurioje ruošiamas išskirtinis maistas iš laukinių augalų ir kitų gamtos gėrybių.

Klaipėda kviečia į Užgavėnių šventę - „Morės sanatoriją“

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas.

Ledo skulptūrų ir šviesos festivalyje „Pasaka“ dalyvaus garsus ledo skulptorius (3)

Nesvarbu, akmuo, medis ar bronza – šios medžiagos skulptoriaus Martyno Gaubo rankose virta meno kūriniais ir atneša jam tarptautinius įvertinimus.

Ar žinote, kur Lietuvoje yra Rojus ir Amerika? (45)

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius... Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos?

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (1)

2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams - Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajono sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k. Šiuos piliakalnius 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos 2017 metų medžio konkurse (3)

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos metų medžio konkurse. Šiemet konkurse Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiame konkurse dalyvauja pirmą kartą.

Muziejai, kuriuose būtina apsilankyti su vaikais dar šią žiemą

Žiemai persiritus į antrąją pusę, vis labiau imame ilgėtis seniai matytos žalumos ir saulės. Tai lengva matyti ir stebint vaikus – jie vis dažniau atsisako eiti laukan, verkšlena, kai reikia autis sunkius šiltus batus, kandančią kepurę ir storas pirštines.

Punioje pradedami mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai

Sausio 27 dieną įvyko Punios – mažosios Lietuvos kultūros sostinės – šventinis pristatymas. Alytaus rajono savivaldybė planuoja šią vietovę su istoriškai garsiu piliakalniu paversti patrauklia poilsiui ir turizmui vieta. Punios pristatymo ir garsinimo renginiai vyks visus metus, sakoma pranešime spaudai.

Kruojos upės ledo neužteks, kad įvyktų ledo skulptūrų festivalis „Pasaka“

Ledo skulptūrų kūrimas ir eksponavimas žiemą atrodo itin įprastas dalykas – minusinė temperatūra, sniegas, o ir medžiagos kūrybai – ledo – pilnos visos upės ir ežerai.

Ambicingi projektai Merkinę pavers turistų traukos centru (3)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu. Merkiniškiai užsimojo susigrąžinti bent dalį buvusios didybės ir šiemet imasi įgyvendinti keletą ambicingų projektų, kurie suteiks proveržį kiek apsnūdusiam, bet neužmiršusiam savo istorijos miestui.

Parodoje ADVENTUR įteikti apdovanojimai Turizmo sėkmingiausiesiems 2016

Pirmą kartą tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ paskelbti ir iškilmingai apdovanoti Turizmo sėkmingiausieji 2016, sakoma pranešime spaudai.