Ką pamatyti Švėkšnoje: žymiausios vietos ir stebuklingas vanduo

Švėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (65 m.) dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XIX a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, tvenkiniais ir skulptūromis.
Švėkšnos parko vartai
Švėkšnos parko vartai
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Švėkšnos miestelis priklausė Žemaitijai, todėl jo urbanistinė struktūra skiriasi nuo Mažosios Lietuvos miestelių. Miestelis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1503 m. Švėkšnos dvarą XV a. antrojoje pusėje įkūrė žemaičių didikai Kęsgailos.

1509 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1624 - 1644 metais, kai Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, dvare veikė popieriaus, stiklo ir parako dirbtuvės – vienos pirmųjų baudžiavinių manufaktūrų Žemaitijoje.

Paskutiniai Švėkšnos savininkai Pliateriai valdė apie 33 tūkst. ha žemės (įskaitant ir Pajūrio dvarą), turėjo virš 5000 baudžiauninkų. 1820 m. grafo žemės valdos buvo padalintos keturiems sūnums, tokiu būdu atsirado keturi dvarai: Švėkšnos, Vilkėno, Gedminaičių ir Stemplių. Švėkšnos kapinėse palaidotas žymus XIX a. lietuvių poetas, istorikas Simonas Stanevičius. Įdomus faktas - netoli Švėkšnos esančiame kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.

Inkaklių grota
Inkaklių grota
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Inkakliai

Inkakliuose, už 5 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, 1914 m. ant kalvos buvo pastatyta koplyčia, o kalvos šlaite įrengta Lurdo grotos imitacija su Marijos statula ir šaltinėliu, kurios atkreipia kiekvieno pravažiuojančiojo dėmesį. Anot gyventojų, skulptūros apačioje, prie Švč. Mergelės Marijos kojų, buvo įmūrytas juodas Kristaus kapo uolos akmenukas, kurį prelatas J. Maciejauskas parvežė iš Jeruzalės. Šalia Lurdo yra šulinys, kuris, žmonių teigimu įpiltas iš Prancūzijos Lurdo grotos ir yra stebuklingas.

Švėkšna

Prieš pat Švėkšnos miestelį ant Švėkšnalės upelio slėnio kranto, vietos gyventojų vadinamo Parakaunyčios kalno, pamatysite nuo didžiulio akmens į dangų pro liepsnas besiveržiančio paukščio siluetą, tai „Gervės“ paminklas. Paminklas buvo pastatytas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui bei Tautos aukų įamžinimui. Idėjos sumanytojas – Petras Stanslovas.

Gervės skulptūra Švėkšnoje
Gervės skulptūra Švėkšnoje
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Atvažiavę į Švėkšnos miestelį, privažiuosite viaduką, kuriuo dvarininkai iš dvaro parko patekdavo į bažnyčią. Tai unikalus ir retas statinys Lietuvoje. 1905 m. švedo architekto K. E. Strandmano pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Ji sudaryta iš trijų išilginių navų, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis – 65 m. Bažnyčios interjerą puošia 8 altoriai. Didysis altorius, beveik 16 m. aukščio. Po Didžiuoju altoriumi yra kripta.

Katalikų bažnyčia
Katalikų bažnyčia
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Apžiūrėję bažnyčią, 1885 m. pastatytu arkiniu viaduku pasieksite Švėkšnos Saulės gimnaziją bei Laisvės paminklą. Paminklo autorius – A. Jakševičius. Gimnazijos rūsyje siūlome aplankyti Švėkšnos muziejų. Muziejuje yra keturios skirtingos ekspozicijų salės: etnografijos, archeologijos, dvaro bei miestelio istorijų.

Švėkšnos saulės gimnazija
Švėkšnos saulės gimnazija
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Pasukę į dešinę nuo Saulės gimnazijos, pro vartus pateksite į Švėkšnos dvaro parką. Parkas įkurtas XIX amžiuje. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis. Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Didžiulėje parko teritorijoje išvysite ne tik puikiai sutvarkytą kraštovaizdį bet ir svarbius kultūrinius objektus – saulės laikrodį, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos skulptūrą bei išskirtinio grožio ampyro stiliaus vilą „Genovaitė“. Vilą grafas Adomas Broel Pliateris 1880 m. pastatė savo žmonai.

Vila „Genovaitė“ Švėkšnoje
Vila „Genovaitė“ Švėkšnoje
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Prie bažnyčios, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje – paplatintos gatvės pavidalo aikštėje, stovi 1928 m. statyta sinagoga. Žema, vientiso tūrio, stačiakampio plano, mūrinė, iškilusi sudegusios medinės sinagogos vietoje. Pastato fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni pilastrai, arkinių langų viršų įrėmina karpyto kontūro archivoltai. Šiauriniame pastato fasade išlikusi Dovydo žvaigždė.

Per miestelio centrą, Vilkėno gatve link, stabtelėkite prie evangelikų liuteronų bažnyčios. Pirmoji liuteronų bažnyčia pastatyta 1819 metais, kur šiuo metu stovi Šv. Florijono paminklas, bet 1856 metais ją nusiaubė gaisras. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1867 metais, 1913 metais pristatytas bokštas.

Švėkšnos evangelikų bažnyčia
Švėkšnos evangelikų bažnyčia
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Nuo miestelio centro apie 2 km nutolęs Vilkėno dvaras. Šiuos įspūdingus, dviejų aukštų, neorenesansinio stiliaus dvaro rūmus su Belvederio bokštu 1887 metais pastatė Aleksandras Pliateris. Vilkėnų dvaro rūmų architektas, norėdamas suteikti rūmams lengvumo ir grakštumo, virš rizalitų suprojektavo savotišką karpyto silueto frontonėlį su Pliaterių giminės herbu viduje. Dvare buvo 20 kambarių, puošnumu garsėjo salonai, kuriuose stovėjo paauksuoti baldai, kabėjo dideli krištoliniai sietynai. Girioje, senais ąžuolais apaugusioje vietovėje, Pliateris įrengė ir gražų angliško stiliaus parką. Priešais rūmus stovi marmurinė Rebekos skulptūra.

Vilkėno dvaras Švėkšnoje
Vilkėno dvaras Švėkšnoje
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Netoli Vilkėno dvaro Grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva 1843 m. užtvenkus Švėkšnalę pastatytas vandens malūnas. Vandens malūnas - Vilkėno dvaro sodybos komplekso dalis. Dabar malūnas restauruotas jame įrengtas viešbutis ir restoranas.

Švėkšnos Vandens malūnas
Švėkšnos Vandens malūnas
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Ašvos akmuo žinomas kaip didžiausias akmuo Šilutės rajone, įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą. Stumiamas ledynų iš šiaurės į upę akmuo išarė 150 m. ilgio griovą, kur dabar teka šaltinėlis. Akmenį galima rasti Ašvos upės dešiniajame krante, apie 2 km nuo Vilkėno, Vilkų Kampo kaime.

Ašvos akmuo
Ašvos akmuo
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Šaltinis: Šilutės turizmo informacijos centras

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Šiauliuose – kelių šimtų metų senumo sakralinių dirbinių paroda

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Gailestingumo keliu: šventieji mene“. Joje eksponuojami XVIII-XIX a. paveikslai, procesijų altorėliai bei po restauravimo į muziejų grįžęs nežinomo autoriaus paveikslas.

Duris atvėrė Aristavėlės dvaras

Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pristatyta nauja erdvė – atstatyti XVIII amžiaus Aristavėlės dvaro rūmai. Restauruojant juos panaudota net 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai, pasak specialistų, – labai daug.

Teminis turizmas: kuo užsieniečiams įdomi Lietuva? (3)

Masinį turizmą Europoje keičia teminis. Prieš tris dešimtmečius sukurta kultūros kelių sistema patraukia vis daugiau žmonių.

Siūlo neįprastą ekskursiją Vilniaus senamiestyje: seka šunų pėdutėmis

Gidės Laura ir Bela siūlo neįprastą ekskursiją po Vilniaus senamiestį – „Šunų pėdelių takais“. Joje galima sužinoti, kokią vietą didikų gyvenime užėmė keturkojai viduramžiais, kokios tada buvo populiariausios šunų veislės, kiek kainavo veislinis šuo.

Išskirtinė ekskursija: čia patekti gali ne kiekvienas

Vilniuje, Liepkalnyje, yra nebenaudojama vandens saugykla, kuri, pasak istorikų, išsiskiria tokiems statiniams nebūdinga architektūra.

Aukštumalos pažintiniu taku, arba kur žiemoja laumės?

Aukštumala - pelkėtyros mokslo lopšys, arba, populiariai šnekant, žymiausia pelkė pasaulyje. Kodėl? Nes būtent ši pelkė buvo pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė.

Ventės rage - asmeniškai sužieduotas paukščiukas (3)

Keltis dar nepradėjus brėkšti – tokią užduotį gauname iš mūsų gido, aistringo paukščių stebėtojo ir profesionalaus laukinės gamtos fotografo Boris Belchev. Pasak jo, tik tuomet Ventės rago iškyšulyje - geriausias unikalaus orkestro pasirodymas! Pasirodo, kiekvienas paukštis turi skirtingas savo „kalbos“ melodijas, pavyzdžiui, vestuvinę, aliarminę, kontaktinę.

Laimingiausių pasaulyje bičių ir 4 vandenų kraštas: tokios Lietuvos dar nematėte (11)

Kur gyvena laimingiausios pasaulyje bitės? Kur yra didžiausia Lietuvoje 4 vandenų skalaujama sala? Kas sieja M.Gandį su Rusne? Kuo skiriasi žuvienė nuo žuvies sriubos? Išgliaudyti šiuos ir kitus klausimus galima tik pasiryžus leistis į kelionę po Lietuvą – palei Nemuną, į Pamario kraštą ir link Mažosios Lietuvos.

Obuolinės Anykščiuose: naktyje pirmą kartą nušvis Medžių lajų takas

Rugsėjo 24 dieną (šeštadienį) Anykščiuose vyks kasmetinė šventė Obuolinės, organizuojama Anykščių rajono savivaldybės ir partnerių. Miestas svečius šiais metais žada nustebinti ne tik rudens pradžios ir darbų pabaigtuvių įamžinimu – rekordinės aukštaitiškos juostos iš obuolių dėlione, bet ir Tarptautinei turizmo dienai skirtais renginiais bei ryškiausiu jų akcentu – naktyje pirmą kartą nušvisiančiu Medžių lajų taku, sakoma pranešime spaudai.

„The Guardian“ įvertino Kauno išskirtinumą: jis nusileido tik Paryžiui (47)

Tarp dešimties britų dienraščio „The Guardian“ paskelbtų geriausių Europos miestų, išsiskiriančių art deco stiliaus architektūra, Kaunas nusileido tik Paryžiui, kuriame šis stilius ir gimė. Šiame sąraše Kaunas aplenkė tokius miestus kaip Valensija, Lisabona, Londonas, Amsterdamas, Maskva ir Berlynas.

Radviliškis: Radvilos, susipinantys geležinkelio bėgiai ir pajuodę žvirbliai

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Radviliškis paminėtas 1567 m. knygoje, kurioje išvardyti miestai, mokantys mokesčius. Manoma, kad miesto pavadinimas kilo iš bajorų Radvilų giminės, kuri Radviliškį valdė beveik 100 metų su pertraukomis nuo 1546 iki 1764 m., vardo.

Kelionių po Lietuvą poveikis: kaip iš pieno plaukus

Orą gryninantis kadagynas, išmanusis parkas, pieniška pasaka, žolynų grožio procedūros, dviračių takas aplink ežerą... Turizmo naujovių bei idėjų gausu ne tik besibaigiančios vasaros, bet ir rudeninėms kelionėms po Lietuvą.

Videožurnale „Neįtikėtino grožio Dzūkija“ jau įamžinta Dusia, Nemunaitis ir Pivašiūnai (1)

„Neįtikėtino grožio Dzūkija“ – taip videožurnalą apie gimtąjį kraštą seriją pavadino Alius Mikelionis.

Lietuvos regionai kviečia, kur dar nebuvote: muziejai tik nuo 18-kos (15)

Populiarėjantis pramoninis turizmas kviečia pakeliauti po visą Lietuvą ir išbandyti neatrastas pramogas. Vis daugiau įvairių gamyklų atveria savo duris lankytojams – turistams siūloma atrasti naujus skonius ir susipažinti su įvairiais gamybos procesais.

Merkinė – istorijos ir kraštovaizdžio sostinė (5)

Šiais metais Merkinė (Varėnos raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.