Ką pamatyti Švėkšnoje: žymiausios vietos ir stebuklingas vanduo

Švėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (65 m.) dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XIX a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, tvenkiniais ir skulptūromis.
Švėkšnos parko vartai
Švėkšnos parko vartai
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Švėkšnos miestelis priklausė Žemaitijai, todėl jo urbanistinė struktūra skiriasi nuo Mažosios Lietuvos miestelių. Miestelis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1503 m. Švėkšnos dvarą XV a. antrojoje pusėje įkūrė žemaičių didikai Kęsgailos.

1509 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1624 - 1644 metais, kai Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, dvare veikė popieriaus, stiklo ir parako dirbtuvės – vienos pirmųjų baudžiavinių manufaktūrų Žemaitijoje.

Paskutiniai Švėkšnos savininkai Pliateriai valdė apie 33 tūkst. ha žemės (įskaitant ir Pajūrio dvarą), turėjo virš 5000 baudžiauninkų. 1820 m. grafo žemės valdos buvo padalintos keturiems sūnums, tokiu būdu atsirado keturi dvarai: Švėkšnos, Vilkėno, Gedminaičių ir Stemplių. Švėkšnos kapinėse palaidotas žymus XIX a. lietuvių poetas, istorikas Simonas Stanevičius. Įdomus faktas - netoli Švėkšnos esančiame kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.

Inkaklių grota
Inkaklių grota
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Inkakliai

Inkakliuose, už 5 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, 1914 m. ant kalvos buvo pastatyta koplyčia, o kalvos šlaite įrengta Lurdo grotos imitacija su Marijos statula ir šaltinėliu, kurios atkreipia kiekvieno pravažiuojančiojo dėmesį. Anot gyventojų, skulptūros apačioje, prie Švč. Mergelės Marijos kojų, buvo įmūrytas juodas Kristaus kapo uolos akmenukas, kurį prelatas J. Maciejauskas parvežė iš Jeruzalės. Šalia Lurdo yra šulinys, kuris, žmonių teigimu įpiltas iš Prancūzijos Lurdo grotos ir yra stebuklingas.

Švėkšna

Prieš pat Švėkšnos miestelį ant Švėkšnalės upelio slėnio kranto, vietos gyventojų vadinamo Parakaunyčios kalno, pamatysite nuo didžiulio akmens į dangų pro liepsnas besiveržiančio paukščio siluetą, tai „Gervės“ paminklas. Paminklas buvo pastatytas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui bei Tautos aukų įamžinimui. Idėjos sumanytojas – Petras Stanslovas.

Gervės skulptūra Švėkšnoje
Gervės skulptūra Švėkšnoje
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Atvažiavę į Švėkšnos miestelį, privažiuosite viaduką, kuriuo dvarininkai iš dvaro parko patekdavo į bažnyčią. Tai unikalus ir retas statinys Lietuvoje. 1905 m. švedo architekto K. E. Strandmano pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Ji sudaryta iš trijų išilginių navų, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis – 65 m. Bažnyčios interjerą puošia 8 altoriai. Didysis altorius, beveik 16 m. aukščio. Po Didžiuoju altoriumi yra kripta.

Katalikų bažnyčia
Katalikų bažnyčia
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Apžiūrėję bažnyčią, 1885 m. pastatytu arkiniu viaduku pasieksite Švėkšnos Saulės gimnaziją bei Laisvės paminklą. Paminklo autorius – A. Jakševičius. Gimnazijos rūsyje siūlome aplankyti Švėkšnos muziejų. Muziejuje yra keturios skirtingos ekspozicijų salės: etnografijos, archeologijos, dvaro bei miestelio istorijų.

Švėkšnos saulės gimnazija
Švėkšnos saulės gimnazija
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Pasukę į dešinę nuo Saulės gimnazijos, pro vartus pateksite į Švėkšnos dvaro parką. Parkas įkurtas XIX amžiuje. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis. Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Didžiulėje parko teritorijoje išvysite ne tik puikiai sutvarkytą kraštovaizdį bet ir svarbius kultūrinius objektus – saulės laikrodį, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos skulptūrą bei išskirtinio grožio ampyro stiliaus vilą „Genovaitė“. Vilą grafas Adomas Broel Pliateris 1880 m. pastatė savo žmonai.

Vila „Genovaitė“ Švėkšnoje
Vila „Genovaitė“ Švėkšnoje
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Prie bažnyčios, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje – paplatintos gatvės pavidalo aikštėje, stovi 1928 m. statyta sinagoga. Žema, vientiso tūrio, stačiakampio plano, mūrinė, iškilusi sudegusios medinės sinagogos vietoje. Pastato fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni pilastrai, arkinių langų viršų įrėmina karpyto kontūro archivoltai. Šiauriniame pastato fasade išlikusi Dovydo žvaigždė.

Per miestelio centrą, Vilkėno gatve link, stabtelėkite prie evangelikų liuteronų bažnyčios. Pirmoji liuteronų bažnyčia pastatyta 1819 metais, kur šiuo metu stovi Šv. Florijono paminklas, bet 1856 metais ją nusiaubė gaisras. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1867 metais, 1913 metais pristatytas bokštas.

Švėkšnos evangelikų bažnyčia
Švėkšnos evangelikų bažnyčia
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Nuo miestelio centro apie 2 km nutolęs Vilkėno dvaras. Šiuos įspūdingus, dviejų aukštų, neorenesansinio stiliaus dvaro rūmus su Belvederio bokštu 1887 metais pastatė Aleksandras Pliateris. Vilkėnų dvaro rūmų architektas, norėdamas suteikti rūmams lengvumo ir grakštumo, virš rizalitų suprojektavo savotišką karpyto silueto frontonėlį su Pliaterių giminės herbu viduje. Dvare buvo 20 kambarių, puošnumu garsėjo salonai, kuriuose stovėjo paauksuoti baldai, kabėjo dideli krištoliniai sietynai. Girioje, senais ąžuolais apaugusioje vietovėje, Pliateris įrengė ir gražų angliško stiliaus parką. Priešais rūmus stovi marmurinė Rebekos skulptūra.

Vilkėno dvaras Švėkšnoje
Vilkėno dvaras Švėkšnoje
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Netoli Vilkėno dvaro Grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva 1843 m. užtvenkus Švėkšnalę pastatytas vandens malūnas. Vandens malūnas - Vilkėno dvaro sodybos komplekso dalis. Dabar malūnas restauruotas jame įrengtas viešbutis ir restoranas.

Švėkšnos Vandens malūnas
Švėkšnos Vandens malūnas
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Ašvos akmuo žinomas kaip didžiausias akmuo Šilutės rajone, įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą. Stumiamas ledynų iš šiaurės į upę akmuo išarė 150 m. ilgio griovą, kur dabar teka šaltinėlis. Akmenį galima rasti Ašvos upės dešiniajame krante, apie 2 km nuo Vilkėno, Vilkų Kampo kaime.

Ašvos akmuo
Ašvos akmuo
© Šilutės turizmo informacijos centro nuotr.

Šaltinis: Šilutės turizmo informacijos centras

www.perpasauli.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuva

Palanga pasirengusi priimti svečius: laukia švarūs paplūdimiai ir renginiai

Palanga ilgąjį savaitgalį svetingai laukia poilsiautojų: miestas išpuoselėtas, paplūdimiai išvalyti, pramogautojams siūlomas didžiulis kultūrinių renginių pasirinkimas.

Atostogauk Lietuvoje: Rytų Aukštaitijos muziejai

Tęsiame straipsnių ciklą apie Rytų Aukštaitiją. Pateikiame informaciją apie jos lankytinus muziejus ir kulinarinį paveldą.

Nuotykis: į Nidą - neišleidus nė cento (foto) (16)

Prieš kelias savaites su draugais nusprendėme traukti į Nidą, ir iš ten, pėsčiomis, slinkti paplūdimiu.

Būkite atidūs: ne visose maudyklose švaru maudytis

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio mėnesio pirmoje pusėje iš visų tirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normų trijose maudyklose.

Atostogauk Lietuvoje: lobiai, kuriuos turi pamatyti (8)

1323 metais Gediminas rašė laiškus ir kvietė į Vilnių atvykti kitų šalių pirklius ir amatininkus. Tais pačiais metais pirmą kartą buvo paminėtas ne tik Vilniaus, bet ir Aukštaitijos (Ousteyten) vardas.

Naująjį Palangos kempingą įvertino užsienio specialistai

Pirmųjų stovyklautojų jau išbandytą naująjį Palangos kempingą aplankę Europos kempingų specialistų ACSI inspektoriai iš Olandijos Toos Broeders-Bastiaanse ir Jan Broeders įvertino labai gerai ir įtraukė į 2017 metų kempingų gidą.

Valstybės pažinimo centras – vieta, verta aplankyti šimtus kartų

Šeimos laisvalaikio specialistė Goda Leo dalinasi savo įžvalgomis apie Valstybės pažinimo centrą.

Apklausa: Rusnė įsitvirtina tarp populiariausių atostogų krypčių

Rusnė vejasi tokias lietuvių pamėgtas atostogų kryptis, kaip Nida, Palanga ar Druskininkai, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.

Nustebins ne vieną: palangiškių išradingumui nėra ribų (17)

Vasaros sezonui prasidėjus kraunamės daiktus ir skubame poilsiauti prie jūros, o dar tiksliau, į Palangą. Tačiau štai čia ir prasideda linksmybės.

Palangoje visą vasarą veiks Vaškinių figūrų paroda (1)

Palangoje atidaroma vaškinių figūrų paroda. Ekspozicijoje – 37 aiškiai apšviestos vaškinės figūros.

Močiutes ir laikinus „turgelius“ nušluos modernios technologijos

Ilgą laiką simboliu buvusioms Palangos močiutėms – būstų nuomotojoms – vietos pakelėse nebebuvo jau pernai. Šįmet žadama dar viena naujovė, kurios joms sukels nepatogumų.

TOP 5 baidarių maršrutai Lietuvoje

Vandens turizmo pramogos pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį – baidarių nuomotojų teigimu, iki birželio vidurio sulaukiama apie 60-70 proc. rezervacijų visiems vasaros savaitgaliams.

Pasigrožėkite bijūnų žydėjimu VDU Kauno botanikos sode

Visą pirmąją birželio savaitę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodas kviečia į vieną populiariausių žydinčių ekspozicijų – į turtingą prabangių bijūnų kolekciją.

Patvirtinta: jūrote ties Palanga maudytis saugu

Jūroje ties Palanga vandens bei smėlio kokybė atitinka higienos normas, tad maudytis čia saugu – konstatavo specialistai, prieš maudymosi sezono pradžią (gegužės pabaigoje) atlikę vandens bei smėlio kokybės tyrimus.

Išrinkti ir apdovanoti aktyviausi Lietuvos keliautojai

Valdovų rūmuose buvo paskelbti ir apdovanoti aktyviausi metų keliautojai, trečiojo konkurso „Kolumbas LT‘16” nugalėtojai.