Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos

Rimantas – lietuvis, kuris keliauja po Lietuvą ir stengiasi parodyti ją tokią, kokia ji yra. Ši kartą Šiauliai ir įvairūs miesto objektai – keliautojo pasakojime.
Šiauliai
Šiauliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas Šiauliai daugeliui ne šiauliečių labiausiai pažįstamas iš įvairiausių stereotipų.

Golfas niauktais langais, šventiniai treningai, kepurėlė sulenktu snapeliu, beisbolo lazda vienoje rankoje ir kebabas kitoje – toks šiauliečio portretas gajus likusių šalies gyventojų sąmonėje.

Stereotipai, žinoma, puiku, tačiau kartais įdomu pamatyti kaip viskas yra iš tikrųjų, tad vieną vasaros dieną traukiniu pusdieniui nuvažiavau į šį miestą.

Pirmas lankytinas objektas šalia geležinkelio stoties – Šv. Jurgio bažnyčia, 1908 m. pastatyta kaip rusų karinės įgulos cerkvė. Rusijos kariuomenei Pirmojo pasaulinio karo metais palikus Lietuvą, cerkvė buvo paversta sandėliu, o po karo atiteko jau Lietuvos kariuomenės žinion ir 1919 m. buvo pašventinta kaip katalikų bažnyčia.

Šv. Jurgio bažnyčia
Šv. Jurgio bažnyčia
© Asmeninio albumo nuotr.
Kiek tolėliau – Šiaulių universitetas. Ši aukštoji mokykla įsteigta 1997 m. reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą.
Šiaulių universitetas
Šiaulių universitetas
© Asmeninio albumo nuotr.
Vilniaus gatvės dalis miesto centre 1975 m. buvo paversta pėsčiųjų zona ir nuo to laiko geriau žinoma kaip Šiaulių bulvaras. Populiari nuomonė, kad tuo metu ši gatvė tapo pirmąja pėsčiųjų gatve visoje Sovietų Sąjungoje, tačiau tai, atrodo, ne visai tiesa – radau informacijos, kad Lenino gatvė Oriole pėstiesiems atiduota 1973 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Paminklas rašytojui ir lietuvybės propaguotojui, Šiaulių gimnazijos auklėtiniui Povilui Višinskiui.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Į bulvarą dar sugrįšime, o kol kas paėjėkime nuo jo šiauriau. Fontanas Prisikėlimo aikštėje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.

Šalia ir miesto savivaldybė. Magdeburgo teises Šiauliai pirmą kartą gavo 1713 m., tačiau tuomet ši teisė nebuvo realizuota ir pilnaverčiu miestu Šiauliai tapo tik prieš pat subyrant Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. Rusijos Imperijos laikais Šiauliai buvo apskrities (ujezdo) centru Kauno gubernijos sudėtyje, apskrities centro statusą išsaugojo ir tarpukariu, o sovietmečiu tapo taip vadinamu respublikinio pavaldumo miestu.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Senas sovietinis memorialas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems Raudonosios armijos kariams atminti.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šalia aikštės – renesansinio stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Katedros statusą ši bažnyčia įgijo 1997 m. popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Šiaulių vyskupiją.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Labiausiai ši 1626 m. statyta bažnyčia išsiskira savo 70 metrų aukščio bokštu. Dėl katedros dydžio nufotografuoti ją "visu ūgiu" nėra taip jau paprasta.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Ant pietinės sienos įrengtas saulės laikrodis – vienas seniausių, o gal ir pats seniausias Lietuvoje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šiaurinė Prisikėlimo aikštės dalis, užstatyta masyviais stalininiais pastatais.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Čia labiausiai išsiskiria Šiaulių valstybinės kolegijos rūmai.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Nuo katedros leidžiamės į rytus, link Talkšos ežero. Pakeliui – Saulės laikrodžio aikštė, įrengta 1986 m., minint miesto 750 metų jubiliejų. Šiaulių saulės laikrodis yra aukščiausias šalyje – jo aukštis 21 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.

Kolonos viršųje – Stanislavo Kuzmos kulptūra „Šaulys".

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Prie Talkšos ežero pasitinka dar viena įžymi skulptūra. Šią 25 m ilgio ir 6 m aukščio lapę 2009 m. sukūrė Vilius Puronas.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Palei ežerą yra nuorodos į Talkšos pažintinį ežerą. Nusprendžiau juo prasieiti. Iš pradžių take matėsi asfalto pėdsakų.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Vėliau jis virto į simpatišką miško takelį.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


O po to paežerės nendrynuose liovėsi buvęs taku apskritai.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Tačiau iš priešingo ežero kranto atsiveria visai simpatiškas miesto vaizdas.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Pietinėje Talkšos pakrantėje stovi istoristinio stiliaus 1908 m. statyti rūmai, vadinamoji Chaimo Frenkelio vila. Pastatyta ji priklausė vietiniam žydui fabrikantui, čia įkūrusiam odų fabriką. Dabar ši vila – miesto muziejaus padalinys.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Grįžkime į centrą. Griozdiškas keturiolikos aukštų viešbutis ties Draugystės ir Vilniaus gatvių sankryža, pačioje bulvaro pradžioje. Netoliese šitokia instaliacija žymi Dviračių muziejų. Šiauliai apskritai verti dviračių miesto statuso – čia šios transporto priemonės gaminamos nuo 1948 m., o dabartinis UAB Baltik vairas giriasi esąs didžiausiu dviračių gamintoju Šiaurės Europoje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Dviračių muziejuje gal apsilankysiu kitą kartą, o šiuomsyk verčiau pasivaikščiokime bulvaru.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Jį kerta Tilžės gatvė, einanti skersai visą miestą. Tai simbolinė miesto viduriu einanti riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos – miesto iš tiesų neįmanoma vienareikšmiškai priskirti nei vienam, nei kitam regionui.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Meninė instaliacija, primenanti apie rūkymo padarinius.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Keli tarpukarinio užstatymo pavyzdžiai. Tarpukariu Šiauliai buvo reikšmingesnis miestas nei dabar, o tam tikrą nelabai ilgą ir nelabai malonų tarpsnį buvo tapęs net ir antru pagal dydį šalies miestu.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Viename iš Vilniaus gatvės kiemų pasislėpusi modernistinė 1936 m. statyta Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Greta jos – paminklas popiežiui Jonui Pauliui II.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Didždvario gimnazija vakariniame bulvaro gale. Ji pastatyta kaip Šiaulių mergaičių gimnazija 1898 m. grafų Zubovų dovanotame sklype.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Nepaisant XIX a. mokyklos, vakarinis bulvaro galas daugiausiai užstatytas sovietiniais daugiabučiais ir parduotuvėmis.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Bulvaro pabaiga. Vilniaus gatvė toliau vėl skirta automobilių eismui ir, išeidama už miesto, virsta magistraliniu keliu A11 Šiauliai – Palanga. Šalimais – miesto turgus.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Artėjant laikui vykti namo grįžau į stotį. Pro Šiaulius Liepojos – Romnų geležinkelio linija nutiesta 1871 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Ši geležinkelio linija svarbi ir šiais laikais – pro Šiaulius eina pagrindinė geležinkelio linija tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Šiauliai yra bene vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, su kuriais iš Vilniaus susisiekimas traukiniu yra aiškiai greitesnis ir patogesnis nei autobusu, tad ir žmonių, sekmadienio vakarą laukiančių traukinio link sostinės perone nestinga. Kaip teko įsitikinti šį pavasarį, po ilgojo savaitgalio gauti bilietą į traukinį gali būti nemenka problema.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šaltinis: www.simtaskeliu.blogspot.lt

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Šiauliuose – kelių šimtų metų senumo sakralinių dirbinių paroda

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Gailestingumo keliu: šventieji mene“. Joje eksponuojami XVIII-XIX a. paveikslai, procesijų altorėliai bei po restauravimo į muziejų grįžęs nežinomo autoriaus paveikslas.

Duris atvėrė Aristavėlės dvaras

Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pristatyta nauja erdvė – atstatyti XVIII amžiaus Aristavėlės dvaro rūmai. Restauruojant juos panaudota net 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai, pasak specialistų, – labai daug.

Teminis turizmas: kuo užsieniečiams įdomi Lietuva? (3)

Masinį turizmą Europoje keičia teminis. Prieš tris dešimtmečius sukurta kultūros kelių sistema patraukia vis daugiau žmonių.

Siūlo neįprastą ekskursiją Vilniaus senamiestyje: seka šunų pėdutėmis

Gidės Laura ir Bela siūlo neįprastą ekskursiją po Vilniaus senamiestį – „Šunų pėdelių takais“. Joje galima sužinoti, kokią vietą didikų gyvenime užėmė keturkojai viduramžiais, kokios tada buvo populiariausios šunų veislės, kiek kainavo veislinis šuo.

Išskirtinė ekskursija: čia patekti gali ne kiekvienas

Vilniuje, Liepkalnyje, yra nebenaudojama vandens saugykla, kuri, pasak istorikų, išsiskiria tokiems statiniams nebūdinga architektūra.

Aukštumalos pažintiniu taku, arba kur žiemoja laumės?

Aukštumala - pelkėtyros mokslo lopšys, arba, populiariai šnekant, žymiausia pelkė pasaulyje. Kodėl? Nes būtent ši pelkė buvo pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė.

Ventės rage - asmeniškai sužieduotas paukščiukas (3)

Keltis dar nepradėjus brėkšti – tokią užduotį gauname iš mūsų gido, aistringo paukščių stebėtojo ir profesionalaus laukinės gamtos fotografo Boris Belchev. Pasak jo, tik tuomet Ventės rago iškyšulyje - geriausias unikalaus orkestro pasirodymas! Pasirodo, kiekvienas paukštis turi skirtingas savo „kalbos“ melodijas, pavyzdžiui, vestuvinę, aliarminę, kontaktinę.

Laimingiausių pasaulyje bičių ir 4 vandenų kraštas: tokios Lietuvos dar nematėte (11)

Kur gyvena laimingiausios pasaulyje bitės? Kur yra didžiausia Lietuvoje 4 vandenų skalaujama sala? Kas sieja M.Gandį su Rusne? Kuo skiriasi žuvienė nuo žuvies sriubos? Išgliaudyti šiuos ir kitus klausimus galima tik pasiryžus leistis į kelionę po Lietuvą – palei Nemuną, į Pamario kraštą ir link Mažosios Lietuvos.

Obuolinės Anykščiuose: naktyje pirmą kartą nušvis Medžių lajų takas

Rugsėjo 24 dieną (šeštadienį) Anykščiuose vyks kasmetinė šventė Obuolinės, organizuojama Anykščių rajono savivaldybės ir partnerių. Miestas svečius šiais metais žada nustebinti ne tik rudens pradžios ir darbų pabaigtuvių įamžinimu – rekordinės aukštaitiškos juostos iš obuolių dėlione, bet ir Tarptautinei turizmo dienai skirtais renginiais bei ryškiausiu jų akcentu – naktyje pirmą kartą nušvisiančiu Medžių lajų taku, sakoma pranešime spaudai.

„The Guardian“ įvertino Kauno išskirtinumą: jis nusileido tik Paryžiui (47)

Tarp dešimties britų dienraščio „The Guardian“ paskelbtų geriausių Europos miestų, išsiskiriančių art deco stiliaus architektūra, Kaunas nusileido tik Paryžiui, kuriame šis stilius ir gimė. Šiame sąraše Kaunas aplenkė tokius miestus kaip Valensija, Lisabona, Londonas, Amsterdamas, Maskva ir Berlynas.

Radviliškis: Radvilos, susipinantys geležinkelio bėgiai ir pajuodę žvirbliai

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Radviliškis paminėtas 1567 m. knygoje, kurioje išvardyti miestai, mokantys mokesčius. Manoma, kad miesto pavadinimas kilo iš bajorų Radvilų giminės, kuri Radviliškį valdė beveik 100 metų su pertraukomis nuo 1546 iki 1764 m., vardo.

Kelionių po Lietuvą poveikis: kaip iš pieno plaukus

Orą gryninantis kadagynas, išmanusis parkas, pieniška pasaka, žolynų grožio procedūros, dviračių takas aplink ežerą... Turizmo naujovių bei idėjų gausu ne tik besibaigiančios vasaros, bet ir rudeninėms kelionėms po Lietuvą.

Videožurnale „Neįtikėtino grožio Dzūkija“ jau įamžinta Dusia, Nemunaitis ir Pivašiūnai (1)

„Neįtikėtino grožio Dzūkija“ – taip videožurnalą apie gimtąjį kraštą seriją pavadino Alius Mikelionis.

Lietuvos regionai kviečia, kur dar nebuvote: muziejai tik nuo 18-kos (15)

Populiarėjantis pramoninis turizmas kviečia pakeliauti po visą Lietuvą ir išbandyti neatrastas pramogas. Vis daugiau įvairių gamyklų atveria savo duris lankytojams – turistams siūloma atrasti naujus skonius ir susipažinti su įvairiais gamybos procesais.

Merkinė – istorijos ir kraštovaizdžio sostinė (5)

Šiais metais Merkinė (Varėnos raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.