Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos

Rimantas – lietuvis, kuris keliauja po Lietuvą ir stengiasi parodyti ją tokią, kokia ji yra. Ši kartą Šiauliai ir įvairūs miesto objektai – keliautojo pasakojime.
Šiauliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas Šiauliai daugeliui ne šiauliečių labiausiai pažįstamas iš įvairiausių stereotipų.

Golfas niauktais langais, šventiniai treningai, kepurėlė sulenktu snapeliu, beisbolo lazda vienoje rankoje ir kebabas kitoje – toks šiauliečio portretas gajus likusių šalies gyventojų sąmonėje.

Stereotipai, žinoma, puiku, tačiau kartais įdomu pamatyti kaip viskas yra iš tikrųjų, tad vieną vasaros dieną traukiniu pusdieniui nuvažiavau į šį miestą.

Pirmas lankytinas objektas šalia geležinkelio stoties – Šv. Jurgio bažnyčia, 1908 m. pastatyta kaip rusų karinės įgulos cerkvė. Rusijos kariuomenei Pirmojo pasaulinio karo metais palikus Lietuvą, cerkvė buvo paversta sandėliu, o po karo atiteko jau Lietuvos kariuomenės žinion ir 1919 m. buvo pašventinta kaip katalikų bažnyčia.

Šv. Jurgio bažnyčia
Šv. Jurgio bažnyčia
© Asmeninio albumo nuotr.
Kiek tolėliau – Šiaulių universitetas. Ši aukštoji mokykla įsteigta 1997 m. reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą.
Šiaulių universitetas
Šiaulių universitetas
© Asmeninio albumo nuotr.
Vilniaus gatvės dalis miesto centre 1975 m. buvo paversta pėsčiųjų zona ir nuo to laiko geriau žinoma kaip Šiaulių bulvaras. Populiari nuomonė, kad tuo metu ši gatvė tapo pirmąja pėsčiųjų gatve visoje Sovietų Sąjungoje, tačiau tai, atrodo, ne visai tiesa – radau informacijos, kad Lenino gatvė Oriole pėstiesiems atiduota 1973 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Paminklas rašytojui ir lietuvybės propaguotojui, Šiaulių gimnazijos auklėtiniui Povilui Višinskiui.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Į bulvarą dar sugrįšime, o kol kas paėjėkime nuo jo šiauriau. Fontanas Prisikėlimo aikštėje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.

Šalia ir miesto savivaldybė. Magdeburgo teises Šiauliai pirmą kartą gavo 1713 m., tačiau tuomet ši teisė nebuvo realizuota ir pilnaverčiu miestu Šiauliai tapo tik prieš pat subyrant Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. Rusijos Imperijos laikais Šiauliai buvo apskrities (ujezdo) centru Kauno gubernijos sudėtyje, apskrities centro statusą išsaugojo ir tarpukariu, o sovietmečiu tapo taip vadinamu respublikinio pavaldumo miestu.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Senas sovietinis memorialas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems Raudonosios armijos kariams atminti.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šalia aikštės – renesansinio stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Katedros statusą ši bažnyčia įgijo 1997 m. popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Šiaulių vyskupiją.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Labiausiai ši 1626 m. statyta bažnyčia išsiskira savo 70 metrų aukščio bokštu. Dėl katedros dydžio nufotografuoti ją "visu ūgiu" nėra taip jau paprasta.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Ant pietinės sienos įrengtas saulės laikrodis – vienas seniausių, o gal ir pats seniausias Lietuvoje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šiaurinė Prisikėlimo aikštės dalis, užstatyta masyviais stalininiais pastatais.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Čia labiausiai išsiskiria Šiaulių valstybinės kolegijos rūmai.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Nuo katedros leidžiamės į rytus, link Talkšos ežero. Pakeliui – Saulės laikrodžio aikštė, įrengta 1986 m., minint miesto 750 metų jubiliejų. Šiaulių saulės laikrodis yra aukščiausias šalyje – jo aukštis 21 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.

Kolonos viršųje – Stanislavo Kuzmos kulptūra „Šaulys".

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Prie Talkšos ežero pasitinka dar viena įžymi skulptūra. Šią 25 m ilgio ir 6 m aukščio lapę 2009 m. sukūrė Vilius Puronas.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Palei ežerą yra nuorodos į Talkšos pažintinį ežerą. Nusprendžiau juo prasieiti. Iš pradžių take matėsi asfalto pėdsakų.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Vėliau jis virto į simpatišką miško takelį.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


O po to paežerės nendrynuose liovėsi buvęs taku apskritai.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Tačiau iš priešingo ežero kranto atsiveria visai simpatiškas miesto vaizdas.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Pietinėje Talkšos pakrantėje stovi istoristinio stiliaus 1908 m. statyti rūmai, vadinamoji Chaimo Frenkelio vila. Pastatyta ji priklausė vietiniam žydui fabrikantui, čia įkūrusiam odų fabriką. Dabar ši vila – miesto muziejaus padalinys.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Grįžkime į centrą. Griozdiškas keturiolikos aukštų viešbutis ties Draugystės ir Vilniaus gatvių sankryža, pačioje bulvaro pradžioje. Netoliese šitokia instaliacija žymi Dviračių muziejų. Šiauliai apskritai verti dviračių miesto statuso – čia šios transporto priemonės gaminamos nuo 1948 m., o dabartinis UAB Baltik vairas giriasi esąs didžiausiu dviračių gamintoju Šiaurės Europoje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Dviračių muziejuje gal apsilankysiu kitą kartą, o šiuomsyk verčiau pasivaikščiokime bulvaru.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Jį kerta Tilžės gatvė, einanti skersai visą miestą. Tai simbolinė miesto viduriu einanti riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos – miesto iš tiesų neįmanoma vienareikšmiškai priskirti nei vienam, nei kitam regionui.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Meninė instaliacija, primenanti apie rūkymo padarinius.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Keli tarpukarinio užstatymo pavyzdžiai. Tarpukariu Šiauliai buvo reikšmingesnis miestas nei dabar, o tam tikrą nelabai ilgą ir nelabai malonų tarpsnį buvo tapęs net ir antru pagal dydį šalies miestu.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Viename iš Vilniaus gatvės kiemų pasislėpusi modernistinė 1936 m. statyta Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Greta jos – paminklas popiežiui Jonui Pauliui II.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Didždvario gimnazija vakariniame bulvaro gale. Ji pastatyta kaip Šiaulių mergaičių gimnazija 1898 m. grafų Zubovų dovanotame sklype.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Nepaisant XIX a. mokyklos, vakarinis bulvaro galas daugiausiai užstatytas sovietiniais daugiabučiais ir parduotuvėmis.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Bulvaro pabaiga. Vilniaus gatvė toliau vėl skirta automobilių eismui ir, išeidama už miesto, virsta magistraliniu keliu A11 Šiauliai – Palanga. Šalimais – miesto turgus.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Artėjant laikui vykti namo grįžau į stotį. Pro Šiaulius Liepojos – Romnų geležinkelio linija nutiesta 1871 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Ši geležinkelio linija svarbi ir šiais laikais – pro Šiaulius eina pagrindinė geležinkelio linija tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Šiauliai yra bene vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, su kuriais iš Vilniaus susisiekimas traukiniu yra aiškiai greitesnis ir patogesnis nei autobusu, tad ir žmonių, sekmadienio vakarą laukiančių traukinio link sostinės perone nestinga. Kaip teko įsitikinti šį pavasarį, po ilgojo savaitgalio gauti bilietą į traukinį gali būti nemenka problema.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šaltinis: www.simtaskeliu.blogspot.lt

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Parodoje ADVENTUR įteikti apdovanojimai Turizmo sėkmingiausiesiems 2016

Pirmą kartą tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ paskelbti ir iškilmingai apdovanoti Turizmo sėkmingiausieji 2016, sakoma pranešime spaudai.

Šalies fotografus kviečia užfiksuoti Rusnės gamtos stichijos grožį (KONKURSAS)

Kiekvienais metais Rusnė visuomenės dėmesį pritraukia dėl potvynių, kelioms savaitėms izoliuojančių didžiausią Lietuvos salą nuo likusio pasaulio. Šiemet šalies fotomenininkai ir entuziastai kviečiami įamžinti šį unikalų įvykį ir dalyvauti pirmą kartą DELFI ir Rusnės seniūnijos kartu rengiamame fotografijų konkurse „Potvynis Rusnėje“.

Po mėnesio Palangoje pasklis agurkais kvepiančios žuvies aromatas (11)

Likus lygiai mėnesiui iki šventės „Palangos stinta“ kurorto J. Basanavičiaus gatvėje pakvipo šia žuvimi – aptarti pasirengimą artėjančiai šventei susirinkę Stintų ordino nariai iškepė pirmąsias stintas bei konstatavo – žuvies bus pakankamai, tad vasario 18 d. vyksiančioje šventėje „Palangos stinta“ nestigs nei smagių atrakcijų, nei gardžių vaišių, sakoma pranešime spaudai.

Pakruojo dvare - pirmasis Lietuvoje ledo skulptūrų ir šviesos festivalis „Pasaka“ (15)

Jau įprasta, kad žiema Lietuvoje ilgai neužsibūna, tad norisi pasinaudoti visais jos siūlomais malonumais. Pakruojo dvaras vasario 24-26 dienomis organizuojamame festivalyje „Pasaka“ ketina sukurti tikrą ledo ir lazerių fiestą, suburdamas geriausius ledo meistrus, parodyti savo meistriškumą.

Tiesiog kalnas? Visai ne! Ką slepia Lietuvos piliakalniai (8)

Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje išnyra jausmas, kad šis gamtos ir istorijos kampelis liudija šlovingus šalies laikus, mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia pasikapstyti savo paties šaknyse, sakom pranešime spaudai.

Per Lietuvą žygiuos Trys karaliai (1)

Trijų karalių šventė bus švenčiama visuose šalies miestuose. Dauguma jų lieka ištikimi savo tradicijoms, kviesdami į tradicines eisenas. Išskirtinė iš visų jų turėtų būti Trijų karalių eisena Šiauliuose – čia vi­są ke­lią ei­se­ną ly­dės sim­bo­li­nis var­pų skam­be­sys: ei­se­nos da­ly­viai su­stos pa­skam­bin­ti Mei­lės var­pu, ei­se­ną pa­si­tiks ir ka­ted­ros var­pai, sakoma pranešime spaudai.

Veprių piliakalnis mena gilią istoriją (2)

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius.

Vietiniam turizmui skatinti telkiamos ir virtualios pajėgos

Tik kelias dienas veikiantis naujasis Facebook profilis „Lietuva. O čia ar buvai?“ jau buria tūkstantines sekėjų gretas. „Kur Lietuvoje verta nuvykti? Ką pamatyti? Ką naujo pažinti? Gamta, kultūra, žmonės, maistas – visi dėmesio verti objektai vienoje vietoje“. Taip projektą virtualiai bendruomenei pristato Turizmo departamentas.

Šiauliuose – kelių šimtų metų senumo sakralinių dirbinių paroda

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Gailestingumo keliu: šventieji mene“. Joje eksponuojami XVIII-XIX a. paveikslai, procesijų altorėliai bei po restauravimo į muziejų grįžęs nežinomo autoriaus paveikslas.

Duris atvėrė Aristavėlės dvaras

Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pristatyta nauja erdvė – atstatyti XVIII amžiaus Aristavėlės dvaro rūmai. Restauruojant juos panaudota net 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai, pasak specialistų, – labai daug.

Teminis turizmas: kuo užsieniečiams įdomi Lietuva? (3)

Masinį turizmą Europoje keičia teminis. Prieš tris dešimtmečius sukurta kultūros kelių sistema patraukia vis daugiau žmonių.

Siūlo neįprastą ekskursiją Vilniaus senamiestyje: seka šunų pėdutėmis

Gidės Laura ir Bela siūlo neįprastą ekskursiją po Vilniaus senamiestį – „Šunų pėdelių takais“. Joje galima sužinoti, kokią vietą didikų gyvenime užėmė keturkojai viduramžiais, kokios tada buvo populiariausios šunų veislės, kiek kainavo veislinis šuo.

Išskirtinė ekskursija: čia patekti gali ne kiekvienas

Vilniuje, Liepkalnyje, yra nebenaudojama vandens saugykla, kuri, pasak istorikų, išsiskiria tokiems statiniams nebūdinga architektūra.

Aukštumalos pažintiniu taku, arba kur žiemoja laumės?

Aukštumala - pelkėtyros mokslo lopšys, arba, populiariai šnekant, žymiausia pelkė pasaulyje. Kodėl? Nes būtent ši pelkė buvo pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė.

Ventės rage - asmeniškai sužieduotas paukščiukas (3)

Keltis dar nepradėjus brėkšti – tokią užduotį gauname iš mūsų gido, aistringo paukščių stebėtojo ir profesionalaus laukinės gamtos fotografo Boris Belchev. Pasak jo, tik tuomet Ventės rago iškyšulyje - geriausias unikalaus orkestro pasirodymas! Pasirodo, kiekvienas paukštis turi skirtingas savo „kalbos“ melodijas, pavyzdžiui, vestuvinę, aliarminę, kontaktinę.