Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos

Rimantas – lietuvis, kuris keliauja po Lietuvą ir stengiasi parodyti ją tokią, kokia ji yra. Ši kartą Šiauliai ir įvairūs miesto objektai – keliautojo pasakojime.
Šiauliai
Šiauliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas Šiauliai daugeliui ne šiauliečių labiausiai pažįstamas iš įvairiausių stereotipų.

Golfas niauktais langais, šventiniai treningai, kepurėlė sulenktu snapeliu, beisbolo lazda vienoje rankoje ir kebabas kitoje – toks šiauliečio portretas gajus likusių šalies gyventojų sąmonėje.

Stereotipai, žinoma, puiku, tačiau kartais įdomu pamatyti kaip viskas yra iš tikrųjų, tad vieną vasaros dieną traukiniu pusdieniui nuvažiavau į šį miestą.

Pirmas lankytinas objektas šalia geležinkelio stoties – Šv. Jurgio bažnyčia, 1908 m. pastatyta kaip rusų karinės įgulos cerkvė. Rusijos kariuomenei Pirmojo pasaulinio karo metais palikus Lietuvą, cerkvė buvo paversta sandėliu, o po karo atiteko jau Lietuvos kariuomenės žinion ir 1919 m. buvo pašventinta kaip katalikų bažnyčia.

Šv. Jurgio bažnyčia
Šv. Jurgio bažnyčia
© Asmeninio albumo nuotr.
Kiek tolėliau – Šiaulių universitetas. Ši aukštoji mokykla įsteigta 1997 m. reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą.
Šiaulių universitetas
Šiaulių universitetas
© Asmeninio albumo nuotr.
Vilniaus gatvės dalis miesto centre 1975 m. buvo paversta pėsčiųjų zona ir nuo to laiko geriau žinoma kaip Šiaulių bulvaras. Populiari nuomonė, kad tuo metu ši gatvė tapo pirmąja pėsčiųjų gatve visoje Sovietų Sąjungoje, tačiau tai, atrodo, ne visai tiesa – radau informacijos, kad Lenino gatvė Oriole pėstiesiems atiduota 1973 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Paminklas rašytojui ir lietuvybės propaguotojui, Šiaulių gimnazijos auklėtiniui Povilui Višinskiui.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Į bulvarą dar sugrįšime, o kol kas paėjėkime nuo jo šiauriau. Fontanas Prisikėlimo aikštėje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.

Šalia ir miesto savivaldybė. Magdeburgo teises Šiauliai pirmą kartą gavo 1713 m., tačiau tuomet ši teisė nebuvo realizuota ir pilnaverčiu miestu Šiauliai tapo tik prieš pat subyrant Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. Rusijos Imperijos laikais Šiauliai buvo apskrities (ujezdo) centru Kauno gubernijos sudėtyje, apskrities centro statusą išsaugojo ir tarpukariu, o sovietmečiu tapo taip vadinamu respublikinio pavaldumo miestu.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Senas sovietinis memorialas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems Raudonosios armijos kariams atminti.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šalia aikštės – renesansinio stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Katedros statusą ši bažnyčia įgijo 1997 m. popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Šiaulių vyskupiją.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Labiausiai ši 1626 m. statyta bažnyčia išsiskira savo 70 metrų aukščio bokštu. Dėl katedros dydžio nufotografuoti ją "visu ūgiu" nėra taip jau paprasta.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Ant pietinės sienos įrengtas saulės laikrodis – vienas seniausių, o gal ir pats seniausias Lietuvoje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šiaurinė Prisikėlimo aikštės dalis, užstatyta masyviais stalininiais pastatais.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Čia labiausiai išsiskiria Šiaulių valstybinės kolegijos rūmai.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Nuo katedros leidžiamės į rytus, link Talkšos ežero. Pakeliui – Saulės laikrodžio aikštė, įrengta 1986 m., minint miesto 750 metų jubiliejų. Šiaulių saulės laikrodis yra aukščiausias šalyje – jo aukštis 21 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.

Kolonos viršųje – Stanislavo Kuzmos kulptūra „Šaulys".

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Prie Talkšos ežero pasitinka dar viena įžymi skulptūra. Šią 25 m ilgio ir 6 m aukščio lapę 2009 m. sukūrė Vilius Puronas.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Palei ežerą yra nuorodos į Talkšos pažintinį ežerą. Nusprendžiau juo prasieiti. Iš pradžių take matėsi asfalto pėdsakų.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Vėliau jis virto į simpatišką miško takelį.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


O po to paežerės nendrynuose liovėsi buvęs taku apskritai.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Tačiau iš priešingo ežero kranto atsiveria visai simpatiškas miesto vaizdas.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Pietinėje Talkšos pakrantėje stovi istoristinio stiliaus 1908 m. statyti rūmai, vadinamoji Chaimo Frenkelio vila. Pastatyta ji priklausė vietiniam žydui fabrikantui, čia įkūrusiam odų fabriką. Dabar ši vila – miesto muziejaus padalinys.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Grįžkime į centrą. Griozdiškas keturiolikos aukštų viešbutis ties Draugystės ir Vilniaus gatvių sankryža, pačioje bulvaro pradžioje. Netoliese šitokia instaliacija žymi Dviračių muziejų. Šiauliai apskritai verti dviračių miesto statuso – čia šios transporto priemonės gaminamos nuo 1948 m., o dabartinis UAB Baltik vairas giriasi esąs didžiausiu dviračių gamintoju Šiaurės Europoje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Dviračių muziejuje gal apsilankysiu kitą kartą, o šiuomsyk verčiau pasivaikščiokime bulvaru.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Jį kerta Tilžės gatvė, einanti skersai visą miestą. Tai simbolinė miesto viduriu einanti riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos – miesto iš tiesų neįmanoma vienareikšmiškai priskirti nei vienam, nei kitam regionui.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Meninė instaliacija, primenanti apie rūkymo padarinius.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Keli tarpukarinio užstatymo pavyzdžiai. Tarpukariu Šiauliai buvo reikšmingesnis miestas nei dabar, o tam tikrą nelabai ilgą ir nelabai malonų tarpsnį buvo tapęs net ir antru pagal dydį šalies miestu.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Viename iš Vilniaus gatvės kiemų pasislėpusi modernistinė 1936 m. statyta Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Greta jos – paminklas popiežiui Jonui Pauliui II.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Didždvario gimnazija vakariniame bulvaro gale. Ji pastatyta kaip Šiaulių mergaičių gimnazija 1898 m. grafų Zubovų dovanotame sklype.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Nepaisant XIX a. mokyklos, vakarinis bulvaro galas daugiausiai užstatytas sovietiniais daugiabučiais ir parduotuvėmis.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Bulvaro pabaiga. Vilniaus gatvė toliau vėl skirta automobilių eismui ir, išeidama už miesto, virsta magistraliniu keliu A11 Šiauliai – Palanga. Šalimais – miesto turgus.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Artėjant laikui vykti namo grįžau į stotį. Pro Šiaulius Liepojos – Romnų geležinkelio linija nutiesta 1871 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Ši geležinkelio linija svarbi ir šiais laikais – pro Šiaulius eina pagrindinė geležinkelio linija tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Šiauliai yra bene vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, su kuriais iš Vilniaus susisiekimas traukiniu yra aiškiai greitesnis ir patogesnis nei autobusu, tad ir žmonių, sekmadienio vakarą laukiančių traukinio link sostinės perone nestinga. Kaip teko įsitikinti šį pavasarį, po ilgojo savaitgalio gauti bilietą į traukinį gali būti nemenka problema.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šaltinis: www.simtaskeliu.blogspot.lt

www.perpasauli.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuva

Videožurnale „Neįtikėtino grožio Dzūkija“ jau įamžinta Dusia, Nemunaitis ir Pivašiūnai (1)

„Neįtikėtino grožio Dzūkija“ – taip videožurnalą apie gimtąjį kraštą seriją pavadino Alius Mikelionis.

Lietuvos regionai kviečia, kur dar nebuvote: muziejai tik nuo 18-kos (14)

Populiarėjantis pramoninis turizmas kviečia pakeliauti po visą Lietuvą ir išbandyti neatrastas pramogas. Vis daugiau įvairių gamyklų atveria savo duris lankytojams – turistams siūloma atrasti naujus skonius ir susipažinti su įvairiais gamybos procesais.

Merkinė – istorijos ir kraštovaizdžio sostinė (5)

Šiais metais Merkinė (Varėnos raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.

Pakruojyje žmonės kviečiami vienai dienai patirti XIX a. dvarų autentiką (3)

Pakruojo dvare lankytojai sako nepastebintys, kaip prabėga diena. Įtraukti į dvaro gyvenimo kasdienybę, buities, ūkio darbus ir šventes jie tampa XIX amžiaus dvaro gyventojais.

Pakruojo dvare gaivinamos javapjūtės tradicijos

Liepos viduryje Lietuvoje ir kartu Pakruojo dvare minima rugiapjūtės pradžia. Seniau tą dieną būdavo apeidami rugiai, apžiūrimas galimas derlius, nupjaunama pirma sruoga rugių ir parnešama pavaišinti šeimai.

Kuo panašūs Ventos–Dubysos ir Panamos kanalai? (8)

Prof. Steponas Kolupaila pagrįstai vadinamas Lietuvos upių ir ežerų hidrologijos pradininku, jis sakė: „Tik tas žmogus laimingas, kuris turi aiškų gyvenimo tikslą. Mano tikslas aiškus kaip kristalas – tirti žavingą Dievo kūrinį – gamtą ir stengti ją prasmingai palenkti žmogaus naudai, pirmiausiai savo krašto žmonių naudai.

Prienai – vasaros bučinys iš dangaus (29)

Kodėl Prienai, kai šimtai miestų ir miestelių vasarą išskleidžia savo viliones? Tik eik ir grožėkis, atrask, pažink, užuosk, pajausk, pasimėgauk.

Tiškevičių Palangos dvaro rūmai - Baltijos kultūrinio paveldo perlas (4)

Tai didingi neorenesansiniai rūmai, kuriuos, garsėjant Palangai kaip kurortui, Tiškevičiai pavertė savo giminės vasaros rezidencija.

Šiaulių miesto TOP 8: privalote tai aplankyti (43)

Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Saulės laikrodžio aikštė, Chaimo Frenkelio vila, Žaliūkių malūniniko vila, mažoji architektūra, paminklas popiežiui Jonui Pauliui II, skulptūra „Geležinė lapė“, šokolado muziejus, dviračių muziejus - tai vietos, kurias būdami Šiauliuose privalote pamatyti!

Palangos Birutės parkas pasakoja romantišką kurorto istoriją

Palangos kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių šeimos istorija vėl atgyja Birutės parke – įsibėgėjo visą vasarą parko lankytojus džiuginsiantis projektas „Birutės parko istorijos atspindžiai“.

Neringoje – Pamario krašto žvejo šventė (1)

Artėjantį savaitgalį, liepos 8-10 dienomis, Neringos gyventojų ir lankytojų dėmesys labiausiai krypti tūrėtų į Juodkrantės gyvenvietę, kur vyks Pamario krašto žvejo šventei skirti renginiai.

Raudondvario dvaras - Žygimanto Augusto dovana Barborai (4)

Kiekviena vietovė turi savo istoriją. Raudondvario dvaro istorija - ypatinga. Ar žinojote, kad jį Žygimantas Augustas padovanojo Barborai Radvilaitei?

Liepos 6-oji kitaip: 6 dienų kelionė vandeniu ir žeme per Lietuvą

Liepos 6-ąją dieną visi švenčia skirtingai, o dauguma lietuvių šios dienos nemini ir gyvena įprastu gyvenimo ritmu. Trys aktyvaus laisvalaikio mėgėjai pasiryžo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną įprasminti neeiline kelione.

Palanga pasirengusi priimti svečius: laukia švarūs paplūdimiai ir renginiai

Palanga ilgąjį savaitgalį svetingai laukia poilsiautojų: miestas išpuoselėtas, paplūdimiai išvalyti, pramogautojams siūlomas didžiulis kultūrinių renginių pasirinkimas.

Atostogauk Lietuvoje: Rytų Aukštaitijos muziejai

Tęsiame straipsnių ciklą apie Rytų Aukštaitiją. Pateikiame informaciją apie jos lankytinus muziejus ir kulinarinį paveldą.