Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos

Rimantas – lietuvis, kuris keliauja po Lietuvą ir stengiasi parodyti ją tokią, kokia ji yra. Ši kartą Šiauliai ir įvairūs miesto objektai – keliautojo pasakojime.
Šiauliai
Šiauliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas Šiauliai daugeliui ne šiauliečių labiausiai pažįstamas iš įvairiausių stereotipų.

Golfas niauktais langais, šventiniai treningai, kepurėlė sulenktu snapeliu, beisbolo lazda vienoje rankoje ir kebabas kitoje – toks šiauliečio portretas gajus likusių šalies gyventojų sąmonėje.

Stereotipai, žinoma, puiku, tačiau kartais įdomu pamatyti kaip viskas yra iš tikrųjų, tad vieną vasaros dieną traukiniu pusdieniui nuvažiavau į šį miestą.

Pirmas lankytinas objektas šalia geležinkelio stoties – Šv. Jurgio bažnyčia, 1908 m. pastatyta kaip rusų karinės įgulos cerkvė. Rusijos kariuomenei Pirmojo pasaulinio karo metais palikus Lietuvą, cerkvė buvo paversta sandėliu, o po karo atiteko jau Lietuvos kariuomenės žinion ir 1919 m. buvo pašventinta kaip katalikų bažnyčia.

Šv. Jurgio bažnyčia
Šv. Jurgio bažnyčia
© Asmeninio albumo nuotr.
Kiek tolėliau – Šiaulių universitetas. Ši aukštoji mokykla įsteigta 1997 m. reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą.
Šiaulių universitetas
Šiaulių universitetas
© Asmeninio albumo nuotr.
Vilniaus gatvės dalis miesto centre 1975 m. buvo paversta pėsčiųjų zona ir nuo to laiko geriau žinoma kaip Šiaulių bulvaras. Populiari nuomonė, kad tuo metu ši gatvė tapo pirmąja pėsčiųjų gatve visoje Sovietų Sąjungoje, tačiau tai, atrodo, ne visai tiesa – radau informacijos, kad Lenino gatvė Oriole pėstiesiems atiduota 1973 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Paminklas rašytojui ir lietuvybės propaguotojui, Šiaulių gimnazijos auklėtiniui Povilui Višinskiui.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Į bulvarą dar sugrįšime, o kol kas paėjėkime nuo jo šiauriau. Fontanas Prisikėlimo aikštėje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.

Šalia ir miesto savivaldybė. Magdeburgo teises Šiauliai pirmą kartą gavo 1713 m., tačiau tuomet ši teisė nebuvo realizuota ir pilnaverčiu miestu Šiauliai tapo tik prieš pat subyrant Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. Rusijos Imperijos laikais Šiauliai buvo apskrities (ujezdo) centru Kauno gubernijos sudėtyje, apskrities centro statusą išsaugojo ir tarpukariu, o sovietmečiu tapo taip vadinamu respublikinio pavaldumo miestu.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Senas sovietinis memorialas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems Raudonosios armijos kariams atminti.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šalia aikštės – renesansinio stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Katedros statusą ši bažnyčia įgijo 1997 m. popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Šiaulių vyskupiją.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Labiausiai ši 1626 m. statyta bažnyčia išsiskira savo 70 metrų aukščio bokštu. Dėl katedros dydžio nufotografuoti ją "visu ūgiu" nėra taip jau paprasta.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Ant pietinės sienos įrengtas saulės laikrodis – vienas seniausių, o gal ir pats seniausias Lietuvoje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šiaurinė Prisikėlimo aikštės dalis, užstatyta masyviais stalininiais pastatais.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Čia labiausiai išsiskiria Šiaulių valstybinės kolegijos rūmai.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Nuo katedros leidžiamės į rytus, link Talkšos ežero. Pakeliui – Saulės laikrodžio aikštė, įrengta 1986 m., minint miesto 750 metų jubiliejų. Šiaulių saulės laikrodis yra aukščiausias šalyje – jo aukštis 21 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.

Kolonos viršųje – Stanislavo Kuzmos kulptūra „Šaulys".

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Prie Talkšos ežero pasitinka dar viena įžymi skulptūra. Šią 25 m ilgio ir 6 m aukščio lapę 2009 m. sukūrė Vilius Puronas.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Palei ežerą yra nuorodos į Talkšos pažintinį ežerą. Nusprendžiau juo prasieiti. Iš pradžių take matėsi asfalto pėdsakų.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Vėliau jis virto į simpatišką miško takelį.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


O po to paežerės nendrynuose liovėsi buvęs taku apskritai.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Tačiau iš priešingo ežero kranto atsiveria visai simpatiškas miesto vaizdas.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Pietinėje Talkšos pakrantėje stovi istoristinio stiliaus 1908 m. statyti rūmai, vadinamoji Chaimo Frenkelio vila. Pastatyta ji priklausė vietiniam žydui fabrikantui, čia įkūrusiam odų fabriką. Dabar ši vila – miesto muziejaus padalinys.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Grįžkime į centrą. Griozdiškas keturiolikos aukštų viešbutis ties Draugystės ir Vilniaus gatvių sankryža, pačioje bulvaro pradžioje. Netoliese šitokia instaliacija žymi Dviračių muziejų. Šiauliai apskritai verti dviračių miesto statuso – čia šios transporto priemonės gaminamos nuo 1948 m., o dabartinis UAB Baltik vairas giriasi esąs didžiausiu dviračių gamintoju Šiaurės Europoje.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Dviračių muziejuje gal apsilankysiu kitą kartą, o šiuomsyk verčiau pasivaikščiokime bulvaru.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Jį kerta Tilžės gatvė, einanti skersai visą miestą. Tai simbolinė miesto viduriu einanti riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos – miesto iš tiesų neįmanoma vienareikšmiškai priskirti nei vienam, nei kitam regionui.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Meninė instaliacija, primenanti apie rūkymo padarinius.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Keli tarpukarinio užstatymo pavyzdžiai. Tarpukariu Šiauliai buvo reikšmingesnis miestas nei dabar, o tam tikrą nelabai ilgą ir nelabai malonų tarpsnį buvo tapęs net ir antru pagal dydį šalies miestu.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Viename iš Vilniaus gatvės kiemų pasislėpusi modernistinė 1936 m. statyta Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Greta jos – paminklas popiežiui Jonui Pauliui II.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Didždvario gimnazija vakariniame bulvaro gale. Ji pastatyta kaip Šiaulių mergaičių gimnazija 1898 m. grafų Zubovų dovanotame sklype.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Nepaisant XIX a. mokyklos, vakarinis bulvaro galas daugiausiai užstatytas sovietiniais daugiabučiais ir parduotuvėmis.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Bulvaro pabaiga. Vilniaus gatvė toliau vėl skirta automobilių eismui ir, išeidama už miesto, virsta magistraliniu keliu A11 Šiauliai – Palanga. Šalimais – miesto turgus.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Artėjant laikui vykti namo grįžau į stotį. Pro Šiaulius Liepojos – Romnų geležinkelio linija nutiesta 1871 m.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Ši geležinkelio linija svarbi ir šiais laikais – pro Šiaulius eina pagrindinė geležinkelio linija tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Šiauliai yra bene vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, su kuriais iš Vilniaus susisiekimas traukiniu yra aiškiai greitesnis ir patogesnis nei autobusu, tad ir žmonių, sekmadienio vakarą laukiančių traukinio link sostinės perone nestinga. Kaip teko įsitikinti šį pavasarį, po ilgojo savaitgalio gauti bilietą į traukinį gali būti nemenka problema.

Gidas po Šiaulius: miesto stereotipai ir garsiausios vietos
© Asmeninio albumo nuotr.


Šaltinis: www.simtaskeliu.blogspot.lt

www.perpasauli.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuva

Palanga pasirengusi priimti svečius: laukia švarūs paplūdimiai ir renginiai

Palanga ilgąjį savaitgalį svetingai laukia poilsiautojų: miestas išpuoselėtas, paplūdimiai išvalyti, pramogautojams siūlomas didžiulis kultūrinių renginių pasirinkimas.

Atostogauk Lietuvoje: Rytų Aukštaitijos muziejai

Tęsiame straipsnių ciklą apie Rytų Aukštaitiją. Pateikiame informaciją apie jos lankytinus muziejus ir kulinarinį paveldą.

Nuotykis: į Nidą - neišleidus nė cento (foto) (16)

Prieš kelias savaites su draugais nusprendėme traukti į Nidą, ir iš ten, pėsčiomis, slinkti paplūdimiu.

Būkite atidūs: ne visose maudyklose švaru maudytis

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio mėnesio pirmoje pusėje iš visų tirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normų trijose maudyklose.

Atostogauk Lietuvoje: lobiai, kuriuos turi pamatyti (8)

1323 metais Gediminas rašė laiškus ir kvietė į Vilnių atvykti kitų šalių pirklius ir amatininkus. Tais pačiais metais pirmą kartą buvo paminėtas ne tik Vilniaus, bet ir Aukštaitijos (Ousteyten) vardas.

Naująjį Palangos kempingą įvertino užsienio specialistai

Pirmųjų stovyklautojų jau išbandytą naująjį Palangos kempingą aplankę Europos kempingų specialistų ACSI inspektoriai iš Olandijos Toos Broeders-Bastiaanse ir Jan Broeders įvertino labai gerai ir įtraukė į 2017 metų kempingų gidą.

Valstybės pažinimo centras – vieta, verta aplankyti šimtus kartų

Šeimos laisvalaikio specialistė Goda Leo dalinasi savo įžvalgomis apie Valstybės pažinimo centrą.

Apklausa: Rusnė įsitvirtina tarp populiariausių atostogų krypčių

Rusnė vejasi tokias lietuvių pamėgtas atostogų kryptis, kaip Nida, Palanga ar Druskininkai, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.

Nustebins ne vieną: palangiškių išradingumui nėra ribų (17)

Vasaros sezonui prasidėjus kraunamės daiktus ir skubame poilsiauti prie jūros, o dar tiksliau, į Palangą. Tačiau štai čia ir prasideda linksmybės.

Palangoje visą vasarą veiks Vaškinių figūrų paroda (1)

Palangoje atidaroma vaškinių figūrų paroda. Ekspozicijoje – 37 aiškiai apšviestos vaškinės figūros.

Močiutes ir laikinus „turgelius“ nušluos modernios technologijos

Ilgą laiką simboliu buvusioms Palangos močiutėms – būstų nuomotojoms – vietos pakelėse nebebuvo jau pernai. Šįmet žadama dar viena naujovė, kurios joms sukels nepatogumų.

TOP 5 baidarių maršrutai Lietuvoje

Vandens turizmo pramogos pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį – baidarių nuomotojų teigimu, iki birželio vidurio sulaukiama apie 60-70 proc. rezervacijų visiems vasaros savaitgaliams.

Pasigrožėkite bijūnų žydėjimu VDU Kauno botanikos sode

Visą pirmąją birželio savaitę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodas kviečia į vieną populiariausių žydinčių ekspozicijų – į turtingą prabangių bijūnų kolekciją.

Patvirtinta: jūrote ties Palanga maudytis saugu

Jūroje ties Palanga vandens bei smėlio kokybė atitinka higienos normas, tad maudytis čia saugu – konstatavo specialistai, prieš maudymosi sezono pradžią (gegužės pabaigoje) atlikę vandens bei smėlio kokybės tyrimus.

Išrinkti ir apdovanoti aktyviausi Lietuvos keliautojai

Valdovų rūmuose buvo paskelbti ir apdovanoti aktyviausi metų keliautojai, trečiojo konkurso „Kolumbas LT‘16” nugalėtojai.