Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas

Vykdami į Vietanamą keliautojai Donatas ir Ieva labiausiai laukė tos akimirkos, kada paragaus dažnai giriamo gatvės maisto. Poros teigimu, kai kurių pramogų jame tiesiog būtina nepraleisti.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atskridome į Hanojaus oro uostą, kuris garsėja įžūliais taksistais, kurie anot kitų keliautojų pradeda įkyriai siūlyti savo paslaugas vos išėjus iš oro uosto.

Na bet nieko panašaus čia neišvydome, taksistai kaip taksistai, niekas prie mūsų nelindo, tikrai žymiai geriau viskas atrodė nei pvz. bet kuriame Indonezijos oro uoste. Bet kokiu atveju, jau iš anksto buvome nutarę, kad naudosimės Uber paslaugomis, kurios turėtų būti pigesnės, nei taksi. Kelionė mažu Hyundai automobiliu iki centro kainavo 7 eurus, kas yra maždaug 1,5-2 kartus pigiau nei taksi.

Pasiekus Hanojaus senamiestį, mus pasitiko jau šiek tiek primirštas begalės žmonių ir motorolerių chaosas. Nors šaligatviai kaip ir egzistuoja, bet tenka eiti tiesiog gatve, nes jie naudojami kaip parkavimo aikštelė nesuskaičiuojamam kiekiui šių dviračių transporto priemonių.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Pirmą vakarą mūsų tikslai buvo aiškūs – rasti bankomatą, duodantį pinigų be mokesčio (kuris čia svyruoja nuo 0 iki 60000 dongų, apie 2,5 euro) bei išbandyti, ką nors iš gatvės maisto. Nemokamo bankomato neradome, taigi teko susimokėti 50000 dongų už pinigų išėmimą, nes jau labai norėjome valgyti. Po kelių dienų, tiesa, atradome, kad Sea Bank bankomatai neima jokio mokesčio, taigi jei kada prireiks pinigų Vietname, galite naudotis jais.

Dabar, laikant pluoštą plastikinių vietnamietiškų pinigų, buvo pats laikas iškeisti dalį jų į maistą. Gan lengvai radome rekomenduotą užeigėlę, kuri iš pradžių priminė labiau pagalbines patalpas, nei maisto įstaigą, bet nusprendėme išbandyti. Tai viena iš daugelio užeigų mieste, kurios specializuojasi ir siūlo tik vieną patiekalą – Pho makaronų sriubą su jautiena ir vištiena.

Kaip ir buvo galima tikėtis pirmas šios užeigos įspūdis buvo apgaulingas, nes sriuba buvo tikrai puiki. Kai lankysitės Vietname, nepamirškite jos išbandyti. Beje, tai iš tikrųjų yra pusryčių patiekalas, bet dabar jau prieinamas bet kuriuo paros metu. Po vakarienės dar šiek tiek pasivaikščiojome parke, kur kaip ir Indonezijoje buvome greitai užkalbinti vietinių studentų, kuriems ir čia duodama užduotis kalbant su turistais mokytis anglų kalbos.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Jų pirmasis klausimas buvo iš kur jūs ir išgirdus „Lithuania“, veidus perkreipė nuostaba, jie tokios šalies nebuvo girdėję. Parodžius žemėlapyje, jie žinojo šalia esančią Lenkiją, bet visos trys Baltijos šalys – negirdėtos. Aišku, tai sužadino jų smalsumą ir visai nemažai laiko praleidome atsakinėdami į klausimus apie Lietuvą. Iš tiesų, tas pats kartodavosi ir kitais atvejais, nebuvo nei vieno vietnamiečio, kuris būtų girdėjęs Lietuvą, nors pvz. Latviją ar Estiją žinojo. Gal pats laikas keisti anglišką pavadinimą į Lituania? Mūsų nuomone tikrai būtų visiems lengviau ištarti ir įsiminti.

Išsimiegoję ir pailsėję, kitą dieną leidomės tyrinėti miesto atrakcijų. Pradėjome nuo šventyklos Phuong Yen Phu, esančios šalia didelio ežero miesto centre. Budistų šventykla gražiai išlaikyta ir atrestauruota, tikrai verta apsilankymo. Visai netoli šventyklos – Hošimino (Ho Chi Minh) mauzoliejus. Šis komunistų lyderis, atvedęs Vietnamą į nepriklausomybę, yra ypatingai garbinamas, na bent jau oficialiai – didžiausias šalies miestas pavadintas jo vardu, o portretas puikuojasi ant visų dongų banknotų.

Iš tiesų, ne visi žmonės komunizmą vertina palankiai, na bet šiaurėje jų daugiau, nei pietuose. Grįžtant prie mauzoliejaus, jis įkurtas ramesnėje Hanojaus dalyje, kur jaučiamas ryški prancūzų įtaka – platūs bulvarai, apsodinti medžiais, keletas gražių rūmų, kuriuose dabar įsikūrusios valstybės institucijos bei prezidentas, na ir „komunistinio“ stiliaus mauzoliejus. Vieta atrodo tiesiog ideali rengti didžiulius karinius paradus, kuriais daugiausiai garsėja būtent tik „oficialiai“ demokratinės valstybės. Pats mauzoliejus atviras lankytojams tik anksti ryte, taigi šįkart pasigrožėjome juo iš išorės.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Jau buvo laikas pietums, kurie čia gan griežtai yra pateikiami nuo maždaug 12 iki pusės 2. Kitu metu pavalgyti galima nebent turistinėse kavinėse. Šį kartą išbandėme dar vieną rekomenduotą patiekalą – Bun Cha – ant grotelių keptos kiaulienos sriuba su makaronais bei salotomis. Dar kartą įsitikinome koks puikus vietnamietiškas maistas, na ir tuo pačiu labai nebrangus – pietūs dviems kainavo apie 3 eurus.

Link vakaro laukė dar viena Hanojui (ar net visam Vietnamui) būdinga pramoga – vandens lėlių teatras, kuris čia be galo populiarus, na aišku, daugiausiai tarp turistų. Per dieną vykdomi keli pasirodymai ir kiekvieną karta apie 100 ar net daugiau žiūrovų talpinanti salė yra užpildoma. Pasirodymas vyksta vietnamietiškai, bet žodžiai čia tikrai nepagrindinis elementas, o didžiausią įspūdį palieką scenografija bei tautinė muzika. Jei turėsite laiko, besilankydami Hanojui, būtinai čia užsukite.

Dar dieną praleidome tyrinėdami Hanojų, aplankėme buvusiame prancūzų kalėjime įsikūrusį muziejų, literatūros šventyklą bei moterų muziejų. Visi objektai įdomus ir verti dėmesio, gal tik muziejus nuobodesnis, nes skirtas labiau komunistinės vyriausybės propagandai.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Literatūros šventykla yra puikus pavyzdys kokia maišyta yra vietnamiečių kultūra, joje galima įžvelgti bent kelių religijų elementus bei skirtingų laikotarpių paliktus įspaudus. Na, o moterų muziejus buvo pirmasis toks, kuriame lankėmės per savo kelionę. Jame pasakojama apie vietnamiečių moterų gyvenimą, pradedant istoriniais faktais ir tradicijomis, baigiant moters gyvenimu šiuolaikinėje visuomenėje.

Dar bebūnant Hanojuje, žinojome, kad mūsų sekanti stotelė bus įžymusis Ha Long Bay, bet vis negalėjome apsispręsti, kokį kelionės būdą pasirinkti – ar užsisakyti kruizą, kur viskuo pasirūpinta ir nakvojama laive, ar tiesiog kaip nors nukakti į Cat Ba salą ir ten planuotis kelionę savarankiškai, tuo pačiu dar aplankant nacionalinį parką, esantį saloje. Vis dėlto po ilgų svarstymų nusprendėme pasirinkti pastarąjį, o pagrindiniai argumentai buvo kaina bei galimybė laisvai planuotis, ką ir kada norim pamatyti.

Hanojuje radome autobusų kompaniją, kuri siūlo visą transporto iki salos paketą – autobusas, keltas, autobusas. Visa tai užtrunka apie 5 valandas, kol pasiekiamas pagrindinis miestelis Cat Ba saloje. Pirmas dalykas, kuris krinta į akis, tai gan aukšti viešbučiai, kaip tokiai salai. Kurie, beje, yra labai pigūs – šiek tiek pasivaikščioję, radome kambarį su vaizdu į įlanką už 8 USD nakčiai.

Kitos dienos planas buvo paprastas – susirasti dienos kruizą po Ha Long Bay ir Lan Ha Bay. Toli eiti nereikėjo, nes kaip ir daugumoje vietų, viešbutis gali tuo puikiausiai pasirūpinti.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Visos dienos pasiplaukiojimas su pietumis kainavo po 16 USD. Išplaukėme 9 val. ryto ir pirmasis kelionės tikslas buvo Beždžionių sala, kurios pagrindinis akcentas – kopimas į uolą nuo kurios atsiveria puiki 360 laipsnių panorama. Iš tikrųjų, vaizdas nuostabus ir viršuje norisi pabūti šiek tiek ilgiau, bet grafikas gan griežtas ir po maždaug 30 minučių turime judėti toliau. Saloje taip pat gyvena keliasdešimt beždžionių (nuo ko ir kilęs pavadinimas), kurios yra drąsios ir visai nebijo žmonių, atvirkščiai, netgi bando „pavogti“ be priežiūros paliktus daiktus, pvz. saulės akinius.

Nulipę nuo uolos ir pabendravę su „vietiniais“ gyventojais plaukėme toliau besigrožėdami mistišku Ha Long Bay vaizdu – daugybė mažesnių ir didesnių salų panirusių rūke, kuris čia yra labai dažnas svečias. Iš pradžių kaip ir atrodė, kad diena per daug apniukusi tokiam plaukimui, bet kelionės metu supratome, kad taip ir turi būti, saulėtą dieną tikriausiai neatsiskleistų visas šios magiškos vietos grožis. Beje, Ha Long Bay salos mums labai priminė El Nido apylinkes Filipinuose, kur saulės tikrai netrūko. Na, o kuris vaizdas gražesnis, išties labai sunku pasakyti.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Po pietų laukė dar viena pramoga – pasiplaukiojimas su baidarėmis tarp salų esančiose įlankėlėse. Vanduo buvo ramus, taigi galėjome ramiai ir neskubėdami tyrinėti arkas bei urvus. Beplaukiant atgal į miestelį, dar stabtelėjome apžiūrėti plūduriuojančių žvejų kaimelių, kur žmonės visą gyvenimą gyvena ant vandens ir verčiasi žvejyba.

Iš tikrųjų, tai net ne kaimelis, o visa gyvenvietė su gyvenamaisiais namais, žuvų fermomis, netgi parduotuvėmis. Buvome trumpam išlipę į vieną „sodybą“, kur vietiniai gyventojai parodė savo laikomą naminį gyvūną – didžiulę žuvį, sveriančią kokius 10 kilogramų ar net daugiau. Pasirodo jie šias žuvis pagauna dar visai mažas, tada namuose augina, bet niekada jų nevalgo. Apžiūrėję plūduriuojančią gyvenvietę, grįžome atgal į salos miestelį. Diena buvo įdomi ir turininga, ne veltui Ha Long Bay yra viena gražiausių vietų visame Vietname ir netgi įtrauktas į UNESCO sąrašą.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Kitą dieną išsinuomavome motorolerį ir patraukėme tyrinėti Cat Ba salos nacionalinio parko. Čia yra bent keli dėmesio verti objektai, bet kadangi diena buvo apniukusi ir po pietų žadėjo lietų, nusprendėme apsiriboti dviem: kopimu į vieną aukščiausių kalnų saloje bei buvusio karinio bunkerio kalne aplankymu.

Kopimas į kalną užtrunka maždaug valandą, nėra labai daug, bet beveik visą kelią tenka lipti stačiais laiptais arba pačiame gale jau kopti į gan stačią uolą, o tai šiek tiek jėgų atima. Vis dėlto vaizdas nuo viršukalnės viską atperka – puiki panorama į visas puses. Saulėtą dieną viskas tikriausiai atrodytų dar gražiau, bet verta lipti net ir apniukusią. Po pietų nuvažiavome į Vietnamo karo metu statytą bunkerį kalne, kuris buvo naudojamas kaip ligoninė. Jis puikiai išsilaikęs, tačiau kol kas galima tik pasivaikščioti po patalpas, jokių ekspozicijų ar paaiškinimų dar nėra, nors žadama juos netrukus padaryti.

Taip prabėgo pirma mūsų savaitė Vietname ir jau buvo laikas traukti link šalies vidurio, kur pirmasis sustojimas – Phong Nha nacionalinis parkas. Jame yra didžiausias pasaulyje urvas, bet iki jo ne taip paprasta nusigauti, tektų 5 dienas eiti per džiungles, nes normalesnio kelio kol kas nėra. Taigi šįkart teko psitenkinti keliais “šiek tiek mažesniais” urvais, iš kurių įspūdžiai jau netrukus.

Šaltinis: www.oursmalladventure.com

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

1200 km Islandijoje: kūną skrodžiantis šaltis ir kinkuojantys arkliai

Prieš gerą pusmetį lietuviškoje internetinėje erdvėje pasirodė neblogi pasiūlymai – trys pilnos savaitgalio dienos Islandijoje už 180-200 eurų, įskaitant skrydžius ir kuklius svečių namus Reikjavike.

Keliautojas papasakojo apie gražiausias Naujosios Zelandijos vietas (1)

„Naujoji Zelandija visų pirma yra tolima šalis, toliausiai esanti nuo Lietuvos valstybės. Ji turi unikalų klimatą, nes ją iš visų pusių supa vandenys. Šalį sudaro dvi salos, kurios yra dvigubai didesnės už Lietuvą. Klimato kontrastai ten labai ryškūs. Tik viskas yra atvirkščiai: iš pietų važiuojant į šiaurę šilčiau, žmonės ten saulę mato ne rytuose, o vakaruose“, – pasakoja keliautojas, geografas Rytas Šalna.

Išmokę keliauti neišlaidaujant lietuviai džiaugiasi naujais atradimais (23)

Nežinau, ar atsitiktinumas, ar likimo ženklas, bet mano stalčiuje vis dar saugiai padėtas atvirukas iš Portugalijos, kurį praėjusios vasaros pabaigoje gavau iš Jolantos ir Daliaus. Tiesa, visai atsitiktinai, laimėjus buvauten.lt „Facebook“ profilyje skelbtame konkurse.

Piligrimų keliai Ispanijoje: pėsčiomis į Santjago de Kompostelą (13)

Į kuprinę kraunu miegmaišį, megztinį, šlepetes. Laukia kelias - ilgas, nenuspėjamas. Žingsniai nuo aušros lig sutemų. Saulė, vėjas, sulytos žemės kvapas ir medžių šnabždesys. Kai lėtai artėju prie Santjago, nežinau, kuri diena, kiek valandų. Laikas lieka kitame pasaulyje.

Savaitgalis Osle – kaip sutaupyti? (2)

Oslas – vienas brangiausių pasaulio miestų. Jei neatvykstate iš kitų Skandinavijos šalių ar Australijos, pasiruoškite morališkai, kainos šokiruos. Todėl keletas praktiškų patarimų, padėsiančių bent šiek tiek sutaupyti apžiūrinėjant miestą, tikrai nepamaišys.

Žydrojo dangaus kraštas Bavarija - viena gražiausių planetos vietų (1)

Arūna Kaminskienė ir Dana Loher – dvi knygos „Žydrojo dangaus kraštas Bavarija: viena gražiausių planetos vietų“ autorės, kurias suvedė aistra keliauti po Bavarijos kraštą. Danutė gyvena Bavarijoje, o Arūna – Lietuvoje, tačiau jau daug metų judvi kartu su bičiuliais leidžiasi į keliones po šį stulbinantį Vokietijos regioną, garsėjantį nuostabaus grožio kraštovaizdžiu, pasakiškomis Liudwigo II pilimis, tyru Alpių kalnų oru, žmogaus veiklos nepaliesta gamta ir turtingu kultūriniu gyvenimu.

Naujųjų metų šventimo ypatumai Vietname: prietarai ir tradicijos

Paskutinę senųjų metų dieną Hojanas neatpažįstamas: senamiestis turistą pasitinka uždarytomis kavinėmis ir parduotuvėmis, visos miesto ir aplinkinių kaimelių gatvės bei kiemai blizga, blizga ir retokai čia sutinkami automobiliai bei spiečiai pralekiančių motorolerių. Gatvėse, tiesiog ant krūmų, džiovinami kilimai, po liūčių sezono plaunamos ir dažomos namų sienos bei tvoros ir moterų plaukai. Anokia čia šventė jei plaukai šviežiai nenudažyti!

V. Samarinas: kodėl aš nefotografuoju kelionėse

Nefotografuojantis keliauninkas? Gaila, bet aš tiesiog nemoku fotografuoti. Jei mokėčiau, Vietname fotografuočiau viską. Pradėčiau savo kone ceremoniška pastarųjų dienų kelione į pajūrį. Pirmajame kadre atsidurtų mano minamo svečių namų dviračio, amžinai kiek per žema europiečiams, nors ir iki maksimumo iškelta, sėdynė.

Metė darbą ir neatsidžiaugia: tai – ne planas, tai – gyvenimo svajonė (76)

34-erių vilnietė Viktorija Pukinskaitė ryžosi gyvenimo pokyčiams – atsisakė gerai apmokamo darbo ir aštuonis mėnesius keliavo po Aziją. Norėtų aplankyti šimtą šalių. „Tai nėra konkretus planas, kurį būtinai turiu įgyvendinti per numatytą laikotarpį. Tai gyvenimo svajonė. Kartais pats geriausias planas – neplanuoti“, – sako Viktorija.

Dvi savaitės ir stulbinantys atradimai Tailando Rojuje

Tailandas Tailandas… Šalis, apie kurią girdėjau tiek įvairiausių nuomonių ir tiek atkalbinėjimų ten nevažiuoti, nes man jau kiek metų ir ką aš ten veiksiu, kad nusprendžiau imti ir pati pamatyti, ko gi man ten neverta pamatyti.

Itališka mozaika: ko mes galime pavydėti italams (4)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Jovitai!

Kultūrinis lietuvių šokas Panamoje: to niekaip nebuvo galima tikėtis (3)

Į saulėtąją Panamą nuvykę lietuviai Austėja ir Vytautas patyrė tikrą kultūrinį šoką - tikėdamiesi išvysti čia skurdą, jie rado didžiausią prabangą.

Pasimatymas su saulės sala

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Gintarei.

Atsisveikinimas su skęstančia Venecija

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Už ką aš myliu Italiją

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!