Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas

Vykdami į Vietanamą keliautojai Donatas ir Ieva labiausiai laukė tos akimirkos, kada paragaus dažnai giriamo gatvės maisto. Poros teigimu, kai kurių pramogų jame tiesiog būtina nepraleisti.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atskridome į Hanojaus oro uostą, kuris garsėja įžūliais taksistais, kurie anot kitų keliautojų pradeda įkyriai siūlyti savo paslaugas vos išėjus iš oro uosto.

Na bet nieko panašaus čia neišvydome, taksistai kaip taksistai, niekas prie mūsų nelindo, tikrai žymiai geriau viskas atrodė nei pvz. bet kuriame Indonezijos oro uoste. Bet kokiu atveju, jau iš anksto buvome nutarę, kad naudosimės Uber paslaugomis, kurios turėtų būti pigesnės, nei taksi. Kelionė mažu Hyundai automobiliu iki centro kainavo 7 eurus, kas yra maždaug 1,5-2 kartus pigiau nei taksi.

Pasiekus Hanojaus senamiestį, mus pasitiko jau šiek tiek primirštas begalės žmonių ir motorolerių chaosas. Nors šaligatviai kaip ir egzistuoja, bet tenka eiti tiesiog gatve, nes jie naudojami kaip parkavimo aikštelė nesuskaičiuojamam kiekiui šių dviračių transporto priemonių.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Pirmą vakarą mūsų tikslai buvo aiškūs – rasti bankomatą, duodantį pinigų be mokesčio (kuris čia svyruoja nuo 0 iki 60000 dongų, apie 2,5 euro) bei išbandyti, ką nors iš gatvės maisto. Nemokamo bankomato neradome, taigi teko susimokėti 50000 dongų už pinigų išėmimą, nes jau labai norėjome valgyti. Po kelių dienų, tiesa, atradome, kad Sea Bank bankomatai neima jokio mokesčio, taigi jei kada prireiks pinigų Vietname, galite naudotis jais.

Dabar, laikant pluoštą plastikinių vietnamietiškų pinigų, buvo pats laikas iškeisti dalį jų į maistą. Gan lengvai radome rekomenduotą užeigėlę, kuri iš pradžių priminė labiau pagalbines patalpas, nei maisto įstaigą, bet nusprendėme išbandyti. Tai viena iš daugelio užeigų mieste, kurios specializuojasi ir siūlo tik vieną patiekalą – Pho makaronų sriubą su jautiena ir vištiena.

Kaip ir buvo galima tikėtis pirmas šios užeigos įspūdis buvo apgaulingas, nes sriuba buvo tikrai puiki. Kai lankysitės Vietname, nepamirškite jos išbandyti. Beje, tai iš tikrųjų yra pusryčių patiekalas, bet dabar jau prieinamas bet kuriuo paros metu. Po vakarienės dar šiek tiek pasivaikščiojome parke, kur kaip ir Indonezijoje buvome greitai užkalbinti vietinių studentų, kuriems ir čia duodama užduotis kalbant su turistais mokytis anglų kalbos.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Jų pirmasis klausimas buvo iš kur jūs ir išgirdus „Lithuania“, veidus perkreipė nuostaba, jie tokios šalies nebuvo girdėję. Parodžius žemėlapyje, jie žinojo šalia esančią Lenkiją, bet visos trys Baltijos šalys – negirdėtos. Aišku, tai sužadino jų smalsumą ir visai nemažai laiko praleidome atsakinėdami į klausimus apie Lietuvą. Iš tiesų, tas pats kartodavosi ir kitais atvejais, nebuvo nei vieno vietnamiečio, kuris būtų girdėjęs Lietuvą, nors pvz. Latviją ar Estiją žinojo. Gal pats laikas keisti anglišką pavadinimą į Lituania? Mūsų nuomone tikrai būtų visiems lengviau ištarti ir įsiminti.

Išsimiegoję ir pailsėję, kitą dieną leidomės tyrinėti miesto atrakcijų. Pradėjome nuo šventyklos Phuong Yen Phu, esančios šalia didelio ežero miesto centre. Budistų šventykla gražiai išlaikyta ir atrestauruota, tikrai verta apsilankymo. Visai netoli šventyklos – Hošimino (Ho Chi Minh) mauzoliejus. Šis komunistų lyderis, atvedęs Vietnamą į nepriklausomybę, yra ypatingai garbinamas, na bent jau oficialiai – didžiausias šalies miestas pavadintas jo vardu, o portretas puikuojasi ant visų dongų banknotų.

Iš tiesų, ne visi žmonės komunizmą vertina palankiai, na bet šiaurėje jų daugiau, nei pietuose. Grįžtant prie mauzoliejaus, jis įkurtas ramesnėje Hanojaus dalyje, kur jaučiamas ryški prancūzų įtaka – platūs bulvarai, apsodinti medžiais, keletas gražių rūmų, kuriuose dabar įsikūrusios valstybės institucijos bei prezidentas, na ir „komunistinio“ stiliaus mauzoliejus. Vieta atrodo tiesiog ideali rengti didžiulius karinius paradus, kuriais daugiausiai garsėja būtent tik „oficialiai“ demokratinės valstybės. Pats mauzoliejus atviras lankytojams tik anksti ryte, taigi šįkart pasigrožėjome juo iš išorės.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Jau buvo laikas pietums, kurie čia gan griežtai yra pateikiami nuo maždaug 12 iki pusės 2. Kitu metu pavalgyti galima nebent turistinėse kavinėse. Šį kartą išbandėme dar vieną rekomenduotą patiekalą – Bun Cha – ant grotelių keptos kiaulienos sriuba su makaronais bei salotomis. Dar kartą įsitikinome koks puikus vietnamietiškas maistas, na ir tuo pačiu labai nebrangus – pietūs dviems kainavo apie 3 eurus.

Link vakaro laukė dar viena Hanojui (ar net visam Vietnamui) būdinga pramoga – vandens lėlių teatras, kuris čia be galo populiarus, na aišku, daugiausiai tarp turistų. Per dieną vykdomi keli pasirodymai ir kiekvieną karta apie 100 ar net daugiau žiūrovų talpinanti salė yra užpildoma. Pasirodymas vyksta vietnamietiškai, bet žodžiai čia tikrai nepagrindinis elementas, o didžiausią įspūdį palieką scenografija bei tautinė muzika. Jei turėsite laiko, besilankydami Hanojui, būtinai čia užsukite.

Dar dieną praleidome tyrinėdami Hanojų, aplankėme buvusiame prancūzų kalėjime įsikūrusį muziejų, literatūros šventyklą bei moterų muziejų. Visi objektai įdomus ir verti dėmesio, gal tik muziejus nuobodesnis, nes skirtas labiau komunistinės vyriausybės propagandai.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Literatūros šventykla yra puikus pavyzdys kokia maišyta yra vietnamiečių kultūra, joje galima įžvelgti bent kelių religijų elementus bei skirtingų laikotarpių paliktus įspaudus. Na, o moterų muziejus buvo pirmasis toks, kuriame lankėmės per savo kelionę. Jame pasakojama apie vietnamiečių moterų gyvenimą, pradedant istoriniais faktais ir tradicijomis, baigiant moters gyvenimu šiuolaikinėje visuomenėje.

Dar bebūnant Hanojuje, žinojome, kad mūsų sekanti stotelė bus įžymusis Ha Long Bay, bet vis negalėjome apsispręsti, kokį kelionės būdą pasirinkti – ar užsisakyti kruizą, kur viskuo pasirūpinta ir nakvojama laive, ar tiesiog kaip nors nukakti į Cat Ba salą ir ten planuotis kelionę savarankiškai, tuo pačiu dar aplankant nacionalinį parką, esantį saloje. Vis dėlto po ilgų svarstymų nusprendėme pasirinkti pastarąjį, o pagrindiniai argumentai buvo kaina bei galimybė laisvai planuotis, ką ir kada norim pamatyti.

Hanojuje radome autobusų kompaniją, kuri siūlo visą transporto iki salos paketą – autobusas, keltas, autobusas. Visa tai užtrunka apie 5 valandas, kol pasiekiamas pagrindinis miestelis Cat Ba saloje. Pirmas dalykas, kuris krinta į akis, tai gan aukšti viešbučiai, kaip tokiai salai. Kurie, beje, yra labai pigūs – šiek tiek pasivaikščioję, radome kambarį su vaizdu į įlanką už 8 USD nakčiai.

Kitos dienos planas buvo paprastas – susirasti dienos kruizą po Ha Long Bay ir Lan Ha Bay. Toli eiti nereikėjo, nes kaip ir daugumoje vietų, viešbutis gali tuo puikiausiai pasirūpinti.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Visos dienos pasiplaukiojimas su pietumis kainavo po 16 USD. Išplaukėme 9 val. ryto ir pirmasis kelionės tikslas buvo Beždžionių sala, kurios pagrindinis akcentas – kopimas į uolą nuo kurios atsiveria puiki 360 laipsnių panorama. Iš tikrųjų, vaizdas nuostabus ir viršuje norisi pabūti šiek tiek ilgiau, bet grafikas gan griežtas ir po maždaug 30 minučių turime judėti toliau. Saloje taip pat gyvena keliasdešimt beždžionių (nuo ko ir kilęs pavadinimas), kurios yra drąsios ir visai nebijo žmonių, atvirkščiai, netgi bando „pavogti“ be priežiūros paliktus daiktus, pvz. saulės akinius.

Nulipę nuo uolos ir pabendravę su „vietiniais“ gyventojais plaukėme toliau besigrožėdami mistišku Ha Long Bay vaizdu – daugybė mažesnių ir didesnių salų panirusių rūke, kuris čia yra labai dažnas svečias. Iš pradžių kaip ir atrodė, kad diena per daug apniukusi tokiam plaukimui, bet kelionės metu supratome, kad taip ir turi būti, saulėtą dieną tikriausiai neatsiskleistų visas šios magiškos vietos grožis. Beje, Ha Long Bay salos mums labai priminė El Nido apylinkes Filipinuose, kur saulės tikrai netrūko. Na, o kuris vaizdas gražesnis, išties labai sunku pasakyti.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Po pietų laukė dar viena pramoga – pasiplaukiojimas su baidarėmis tarp salų esančiose įlankėlėse. Vanduo buvo ramus, taigi galėjome ramiai ir neskubėdami tyrinėti arkas bei urvus. Beplaukiant atgal į miestelį, dar stabtelėjome apžiūrėti plūduriuojančių žvejų kaimelių, kur žmonės visą gyvenimą gyvena ant vandens ir verčiasi žvejyba.

Iš tikrųjų, tai net ne kaimelis, o visa gyvenvietė su gyvenamaisiais namais, žuvų fermomis, netgi parduotuvėmis. Buvome trumpam išlipę į vieną „sodybą“, kur vietiniai gyventojai parodė savo laikomą naminį gyvūną – didžiulę žuvį, sveriančią kokius 10 kilogramų ar net daugiau. Pasirodo jie šias žuvis pagauna dar visai mažas, tada namuose augina, bet niekada jų nevalgo. Apžiūrėję plūduriuojančią gyvenvietę, grįžome atgal į salos miestelį. Diena buvo įdomi ir turininga, ne veltui Ha Long Bay yra viena gražiausių vietų visame Vietname ir netgi įtrauktas į UNESCO sąrašą.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Kitą dieną išsinuomavome motorolerį ir patraukėme tyrinėti Cat Ba salos nacionalinio parko. Čia yra bent keli dėmesio verti objektai, bet kadangi diena buvo apniukusi ir po pietų žadėjo lietų, nusprendėme apsiriboti dviem: kopimu į vieną aukščiausių kalnų saloje bei buvusio karinio bunkerio kalne aplankymu.

Kopimas į kalną užtrunka maždaug valandą, nėra labai daug, bet beveik visą kelią tenka lipti stačiais laiptais arba pačiame gale jau kopti į gan stačią uolą, o tai šiek tiek jėgų atima. Vis dėlto vaizdas nuo viršukalnės viską atperka – puiki panorama į visas puses. Saulėtą dieną viskas tikriausiai atrodytų dar gražiau, bet verta lipti net ir apniukusią. Po pietų nuvažiavome į Vietnamo karo metu statytą bunkerį kalne, kuris buvo naudojamas kaip ligoninė. Jis puikiai išsilaikęs, tačiau kol kas galima tik pasivaikščioti po patalpas, jokių ekspozicijų ar paaiškinimų dar nėra, nors žadama juos netrukus padaryti.

Taip prabėgo pirma mūsų savaitė Vietname ir jau buvo laikas traukti link šalies vidurio, kur pirmasis sustojimas – Phong Nha nacionalinis parkas. Jame yra didžiausias pasaulyje urvas, bet iki jo ne taip paprasta nusigauti, tektų 5 dienas eiti per džiungles, nes normalesnio kelio kol kas nėra. Taigi šįkart teko psitenkinti keliais “šiek tiek mažesniais” urvais, iš kurių įspūdžiai jau netrukus.

Šaltinis: www.oursmalladventure.com

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Vietos Rygoje, kuriose nepasijausite apiplėšti (4)

Rodos, Rygoje būta ne kartą – Brėmeno muzikantai užfiksuoti, Rygos pilis ar Juodagalvių riterių rūmai jau pabodę, ką bekalbėti apie kitus turistinius „taškus“...

Ar galiu Jus pabučiuoti, gražuole?

Yra žmonės, kurie bijo keliauti vieni ir yra žmonės, kurie to nori. Nepriklausau nei vieniems, bet kartais gera pabūti tik su savo mintimis. Ypač, jei tai – komandiruotė Italijoje.

10 piligrimystės dienų ir klaidos, kurių nesinori kartoti (1)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Laurai ir kviečiame dalyvauti ir jus!

Dykuma iš paukščio skrydžio: pribloškiantys vaizdai

Niekada nemaniau, kad dykuma gali būti tokia nuostabi. Ypač tose vietose, kur lygius lyg stalas žvyruotus jos plotus netikėtai pakeičia nedidelės, banguotos ir įvairiaspalvės ryto žaroje degančios kopos!

Šlapia ir snieguota kelionė išmokė: svarbiausia kelyje - bendrystė

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Aistei ir Slavomirui Janovič bei kviečiame dalyvauti ir jus!

Į kelionę pėsčiomis išėjusi Eglė: gavau atsakymų, klausimų naujų – taip pat (3)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Eglei Stankūnei ir kviečiame dalyvauti ir jus!

Skausmo kelią įveikęs Aurimas: kai kažko norime labiau nei kvėpuoti, tuomet nieko nėra neįmanomo (31)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Aurimui Mockui ir kviečiame dalyvauti ir jus!

Konkursas „Mano piligrimystės istorija“ (1)

Piligrimystės kelias - nelengvas, tačiau padedantis atrasti. Į jį išsiruošiame tada, kai pametame save ar žinojimą, kas esame, kuria kryptimi turime eiti. Piligrymystė gali būti visokia - tai ne tik tie šimtai kilometrų, kuriuos einame pūslėtomis kojomis, iš naujo išmokę patirti alkio, troškulio bei beprotiško nuovargio jausmą. Tai ir tas dvasinis alkis, kurį malšiname ieškojimu to, kas tikra.

Mokslo stebuklai Dubajuje: dirbtinai sukeltas lietus čia jau nieko nestebina (8)

Spėju, kad taip atrodys ateities pasaulis. Plačiomis ir nesibaigiančiomis gelžbetonio greitkelių venomis lekiantys visų įmanomų pasaulio gamintojų automobiliai, virš kurių dieną ir naktį nepailsdami vienas po kito leidžiasi šimtai, atvykstančiais ir pravažiuojančiais turistais sausakimšų, lėktuvų.

Tinklaraštininkė patarė, kaip keliauti po Kopenhagą (1)

Šiaurės Europos stilius, žavingas gyvenimo būdas, paprastumas, atsipalaidavimas ir laimingi žmonės. Šie dalykai Kopenhagoje, Danijoje, labiausiai sužavėjo tinklaraštininkę Godą Vancevičiūtę. Į šį miestą ji sako keliausianti dar ne kartą ir rekomenduojanti tai padaryti kitiems.

Indijoje padirbėjusi lietuvė namo nebenori – įkūrė čia kelionių agentūrą ir mėgaujasi atradimais (15)

Magistrantūros studijos Prancūzijoje, ekologinio turizmo ir teritorijų plėtros projektai Vakarų Afrikoje, darbas logistikos įmonėje Europoje ir galiausiai - rinkodaros ir pardavimų patirtis Indijoje. Visi šie keliai, Šarūnę Baubaitę atvedę į Indiją, čia kol kas ir sustojo - moteris Naujajame Delyje įkūrė turizmo įmonę ir jaučiasi neapsakomai laiminga. Kodėl Indija? „Nes Indijos atmosfera leidžia jaustis laisvam, spalvingi žmonės supa su džiaugsmu akyse ir svarbiausia - kiekviena nauja diena yra išskirtinė“,- šypsodamasi taria jau septintus metus čia gyvenanti Šarūnė.

Vietnamietiški opusai: kaip organizmą veikia delno dydžio krevetės ir kitos jūros gėrybės

Rytas į mano dieną pasibeldė oreiviškai anksti, gerokai prieš saulėtekį. Šiaip jau, esant tinkamai draugijai, slapčia dievinu ilgus rytinius pasivartymus minkštoje lovoje. Tačiau tiek minkštai lovai, tiek kompanijai neesant, apgavau save pareigos ir dar kažkokiais, kaip ir viskas aplink penktą ryto iš miegų pakirdus, miglotais argumentais.

1200 km Islandijoje: kūną skrodžiantis šaltis ir kinkuojantys arkliai

Prieš gerą pusmetį lietuviškoje internetinėje erdvėje pasirodė neblogi pasiūlymai – trys pilnos savaitgalio dienos Islandijoje už 180-200 eurų, įskaitant skrydžius ir kuklius svečių namus Reikjavike.

Keliautojas papasakojo apie gražiausias Naujosios Zelandijos vietas (1)

„Naujoji Zelandija visų pirma yra tolima šalis, toliausiai esanti nuo Lietuvos valstybės. Ji turi unikalų klimatą, nes ją iš visų pusių supa vandenys. Šalį sudaro dvi salos, kurios yra dvigubai didesnės už Lietuvą. Klimato kontrastai ten labai ryškūs. Tik viskas yra atvirkščiai: iš pietų važiuojant į šiaurę šilčiau, žmonės ten saulę mato ne rytuose, o vakaruose“, – pasakoja keliautojas, geografas Rytas Šalna.

Išmokę keliauti neišlaidaujant lietuviai džiaugiasi naujais atradimais (23)

Nežinau, ar atsitiktinumas, ar likimo ženklas, bet mano stalčiuje vis dar saugiai padėtas atvirukas iš Portugalijos, kurį praėjusios vasaros pabaigoje gavau iš Jolantos ir Daliaus. Tiesa, visai atsitiktinai, laimėjus buvauten.lt „Facebook“ profilyje skelbtame konkurse.