Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas

Vykdami į Vietanamą keliautojai Donatas ir Ieva labiausiai laukė tos akimirkos, kada paragaus dažnai giriamo gatvės maisto. Poros teigimu, kai kurių pramogų jame tiesiog būtina nepraleisti.
Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Atskridome į Hanojaus oro uostą, kuris garsėja įžūliais taksistais, kurie anot kitų keliautojų pradeda įkyriai siūlyti savo paslaugas vos išėjus iš oro uosto.

Na bet nieko panašaus čia neišvydome, taksistai kaip taksistai, niekas prie mūsų nelindo, tikrai žymiai geriau viskas atrodė nei pvz. bet kuriame Indonezijos oro uoste. Bet kokiu atveju, jau iš anksto buvome nutarę, kad naudosimės Uber paslaugomis, kurios turėtų būti pigesnės, nei taksi. Kelionė mažu Hyundai automobiliu iki centro kainavo 7 eurus, kas yra maždaug 1,5-2 kartus pigiau nei taksi.

Pasiekus Hanojaus senamiestį, mus pasitiko jau šiek tiek primirštas begalės žmonių ir motorolerių chaosas. Nors šaligatviai kaip ir egzistuoja, bet tenka eiti tiesiog gatve, nes jie naudojami kaip parkavimo aikštelė nesuskaičiuojamam kiekiui šių dviračių transporto priemonių.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Pirmą vakarą mūsų tikslai buvo aiškūs – rasti bankomatą, duodantį pinigų be mokesčio (kuris čia svyruoja nuo 0 iki 60000 dongų, apie 2,5 euro) bei išbandyti, ką nors iš gatvės maisto. Nemokamo bankomato neradome, taigi teko susimokėti 50000 dongų už pinigų išėmimą, nes jau labai norėjome valgyti. Po kelių dienų, tiesa, atradome, kad Sea Bank bankomatai neima jokio mokesčio, taigi jei kada prireiks pinigų Vietname, galite naudotis jais.

Dabar, laikant pluoštą plastikinių vietnamietiškų pinigų, buvo pats laikas iškeisti dalį jų į maistą. Gan lengvai radome rekomenduotą užeigėlę, kuri iš pradžių priminė labiau pagalbines patalpas, nei maisto įstaigą, bet nusprendėme išbandyti. Tai viena iš daugelio užeigų mieste, kurios specializuojasi ir siūlo tik vieną patiekalą – Pho makaronų sriubą su jautiena ir vištiena.

Kaip ir buvo galima tikėtis pirmas šios užeigos įspūdis buvo apgaulingas, nes sriuba buvo tikrai puiki. Kai lankysitės Vietname, nepamirškite jos išbandyti. Beje, tai iš tikrųjų yra pusryčių patiekalas, bet dabar jau prieinamas bet kuriuo paros metu. Po vakarienės dar šiek tiek pasivaikščiojome parke, kur kaip ir Indonezijoje buvome greitai užkalbinti vietinių studentų, kuriems ir čia duodama užduotis kalbant su turistais mokytis anglų kalbos.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Jų pirmasis klausimas buvo iš kur jūs ir išgirdus „Lithuania“, veidus perkreipė nuostaba, jie tokios šalies nebuvo girdėję. Parodžius žemėlapyje, jie žinojo šalia esančią Lenkiją, bet visos trys Baltijos šalys – negirdėtos. Aišku, tai sužadino jų smalsumą ir visai nemažai laiko praleidome atsakinėdami į klausimus apie Lietuvą. Iš tiesų, tas pats kartodavosi ir kitais atvejais, nebuvo nei vieno vietnamiečio, kuris būtų girdėjęs Lietuvą, nors pvz. Latviją ar Estiją žinojo. Gal pats laikas keisti anglišką pavadinimą į Lituania? Mūsų nuomone tikrai būtų visiems lengviau ištarti ir įsiminti.

Išsimiegoję ir pailsėję, kitą dieną leidomės tyrinėti miesto atrakcijų. Pradėjome nuo šventyklos Phuong Yen Phu, esančios šalia didelio ežero miesto centre. Budistų šventykla gražiai išlaikyta ir atrestauruota, tikrai verta apsilankymo. Visai netoli šventyklos – Hošimino (Ho Chi Minh) mauzoliejus. Šis komunistų lyderis, atvedęs Vietnamą į nepriklausomybę, yra ypatingai garbinamas, na bent jau oficialiai – didžiausias šalies miestas pavadintas jo vardu, o portretas puikuojasi ant visų dongų banknotų.

Iš tiesų, ne visi žmonės komunizmą vertina palankiai, na bet šiaurėje jų daugiau, nei pietuose. Grįžtant prie mauzoliejaus, jis įkurtas ramesnėje Hanojaus dalyje, kur jaučiamas ryški prancūzų įtaka – platūs bulvarai, apsodinti medžiais, keletas gražių rūmų, kuriuose dabar įsikūrusios valstybės institucijos bei prezidentas, na ir „komunistinio“ stiliaus mauzoliejus. Vieta atrodo tiesiog ideali rengti didžiulius karinius paradus, kuriais daugiausiai garsėja būtent tik „oficialiai“ demokratinės valstybės. Pats mauzoliejus atviras lankytojams tik anksti ryte, taigi šįkart pasigrožėjome juo iš išorės.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Jau buvo laikas pietums, kurie čia gan griežtai yra pateikiami nuo maždaug 12 iki pusės 2. Kitu metu pavalgyti galima nebent turistinėse kavinėse. Šį kartą išbandėme dar vieną rekomenduotą patiekalą – Bun Cha – ant grotelių keptos kiaulienos sriuba su makaronais bei salotomis. Dar kartą įsitikinome koks puikus vietnamietiškas maistas, na ir tuo pačiu labai nebrangus – pietūs dviems kainavo apie 3 eurus.

Link vakaro laukė dar viena Hanojui (ar net visam Vietnamui) būdinga pramoga – vandens lėlių teatras, kuris čia be galo populiarus, na aišku, daugiausiai tarp turistų. Per dieną vykdomi keli pasirodymai ir kiekvieną karta apie 100 ar net daugiau žiūrovų talpinanti salė yra užpildoma. Pasirodymas vyksta vietnamietiškai, bet žodžiai čia tikrai nepagrindinis elementas, o didžiausią įspūdį palieką scenografija bei tautinė muzika. Jei turėsite laiko, besilankydami Hanojui, būtinai čia užsukite.

Dar dieną praleidome tyrinėdami Hanojų, aplankėme buvusiame prancūzų kalėjime įsikūrusį muziejų, literatūros šventyklą bei moterų muziejų. Visi objektai įdomus ir verti dėmesio, gal tik muziejus nuobodesnis, nes skirtas labiau komunistinės vyriausybės propagandai.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Literatūros šventykla yra puikus pavyzdys kokia maišyta yra vietnamiečių kultūra, joje galima įžvelgti bent kelių religijų elementus bei skirtingų laikotarpių paliktus įspaudus. Na, o moterų muziejus buvo pirmasis toks, kuriame lankėmės per savo kelionę. Jame pasakojama apie vietnamiečių moterų gyvenimą, pradedant istoriniais faktais ir tradicijomis, baigiant moters gyvenimu šiuolaikinėje visuomenėje.

Dar bebūnant Hanojuje, žinojome, kad mūsų sekanti stotelė bus įžymusis Ha Long Bay, bet vis negalėjome apsispręsti, kokį kelionės būdą pasirinkti – ar užsisakyti kruizą, kur viskuo pasirūpinta ir nakvojama laive, ar tiesiog kaip nors nukakti į Cat Ba salą ir ten planuotis kelionę savarankiškai, tuo pačiu dar aplankant nacionalinį parką, esantį saloje. Vis dėlto po ilgų svarstymų nusprendėme pasirinkti pastarąjį, o pagrindiniai argumentai buvo kaina bei galimybė laisvai planuotis, ką ir kada norim pamatyti.

Hanojuje radome autobusų kompaniją, kuri siūlo visą transporto iki salos paketą – autobusas, keltas, autobusas. Visa tai užtrunka apie 5 valandas, kol pasiekiamas pagrindinis miestelis Cat Ba saloje. Pirmas dalykas, kuris krinta į akis, tai gan aukšti viešbučiai, kaip tokiai salai. Kurie, beje, yra labai pigūs – šiek tiek pasivaikščioję, radome kambarį su vaizdu į įlanką už 8 USD nakčiai.

Kitos dienos planas buvo paprastas – susirasti dienos kruizą po Ha Long Bay ir Lan Ha Bay. Toli eiti nereikėjo, nes kaip ir daugumoje vietų, viešbutis gali tuo puikiausiai pasirūpinti.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Visos dienos pasiplaukiojimas su pietumis kainavo po 16 USD. Išplaukėme 9 val. ryto ir pirmasis kelionės tikslas buvo Beždžionių sala, kurios pagrindinis akcentas – kopimas į uolą nuo kurios atsiveria puiki 360 laipsnių panorama. Iš tikrųjų, vaizdas nuostabus ir viršuje norisi pabūti šiek tiek ilgiau, bet grafikas gan griežtas ir po maždaug 30 minučių turime judėti toliau. Saloje taip pat gyvena keliasdešimt beždžionių (nuo ko ir kilęs pavadinimas), kurios yra drąsios ir visai nebijo žmonių, atvirkščiai, netgi bando „pavogti“ be priežiūros paliktus daiktus, pvz. saulės akinius.

Nulipę nuo uolos ir pabendravę su „vietiniais“ gyventojais plaukėme toliau besigrožėdami mistišku Ha Long Bay vaizdu – daugybė mažesnių ir didesnių salų panirusių rūke, kuris čia yra labai dažnas svečias. Iš pradžių kaip ir atrodė, kad diena per daug apniukusi tokiam plaukimui, bet kelionės metu supratome, kad taip ir turi būti, saulėtą dieną tikriausiai neatsiskleistų visas šios magiškos vietos grožis. Beje, Ha Long Bay salos mums labai priminė El Nido apylinkes Filipinuose, kur saulės tikrai netrūko. Na, o kuris vaizdas gražesnis, išties labai sunku pasakyti.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Po pietų laukė dar viena pramoga – pasiplaukiojimas su baidarėmis tarp salų esančiose įlankėlėse. Vanduo buvo ramus, taigi galėjome ramiai ir neskubėdami tyrinėti arkas bei urvus. Beplaukiant atgal į miestelį, dar stabtelėjome apžiūrėti plūduriuojančių žvejų kaimelių, kur žmonės visą gyvenimą gyvena ant vandens ir verčiasi žvejyba.

Iš tikrųjų, tai net ne kaimelis, o visa gyvenvietė su gyvenamaisiais namais, žuvų fermomis, netgi parduotuvėmis. Buvome trumpam išlipę į vieną „sodybą“, kur vietiniai gyventojai parodė savo laikomą naminį gyvūną – didžiulę žuvį, sveriančią kokius 10 kilogramų ar net daugiau. Pasirodo jie šias žuvis pagauna dar visai mažas, tada namuose augina, bet niekada jų nevalgo. Apžiūrėję plūduriuojančią gyvenvietę, grįžome atgal į salos miestelį. Diena buvo įdomi ir turininga, ne veltui Ha Long Bay yra viena gražiausių vietų visame Vietname ir netgi įtrauktas į UNESCO sąrašą.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Kitą dieną išsinuomavome motorolerį ir patraukėme tyrinėti Cat Ba salos nacionalinio parko. Čia yra bent keli dėmesio verti objektai, bet kadangi diena buvo apniukusi ir po pietų žadėjo lietų, nusprendėme apsiriboti dviem: kopimu į vieną aukščiausių kalnų saloje bei buvusio karinio bunkerio kalne aplankymu.

Kopimas į kalną užtrunka maždaug valandą, nėra labai daug, bet beveik visą kelią tenka lipti stačiais laiptais arba pačiame gale jau kopti į gan stačią uolą, o tai šiek tiek jėgų atima. Vis dėlto vaizdas nuo viršukalnės viską atperka – puiki panorama į visas puses. Saulėtą dieną viskas tikriausiai atrodytų dar gražiau, bet verta lipti net ir apniukusią. Po pietų nuvažiavome į Vietnamo karo metu statytą bunkerį kalne, kuris buvo naudojamas kaip ligoninė. Jis puikiai išsilaikęs, tačiau kol kas galima tik pasivaikščioti po patalpas, jokių ekspozicijų ar paaiškinimų dar nėra, nors žadama juos netrukus padaryti.

Taip prabėgo pirma mūsų savaitė Vietname ir jau buvo laikas traukti link šalies vidurio, kur pirmasis sustojimas – Phong Nha nacionalinis parkas. Jame yra didžiausias pasaulyje urvas, bet iki jo ne taip paprasta nusigauti, tektų 5 dienas eiti per džiungles, nes normalesnio kelio kol kas nėra. Taigi šįkart teko psitenkinti keliais “šiek tiek mažesniais” urvais, iš kurių įspūdžiai jau netrukus.

Šaltinis: www.oursmalladventure.com

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kelionių blogas

Ekstremali kelionė motociklu Himalajuose: galva svaigo nuo grožio ir nuo indiškų siurprizų (12)

Per 4 dienas įveikti 550 km motociklu neatrodo sudėtinga užduotis. Tačiau jei žinote, jog kelias driekiasi Himalajų kalnuose ir yra laikomas vienu pavojingiausių kelių pasaulyje, užduotis pasunkėja.

Motociklu per Ameriką: pažintis su indėnais ir paslaptingas Didysis kanjonas (23)

Šioje kelionėje jau apsistojome tiek viešbučių, privačių namų ir kempingų, kad jau sunku visus ir prisiminti. Atmintyje išlieka tik patys maloniausi žmonės, gražiausi vaizdai arba baisiausi rajonai. Viena paskutiniųjų viešnagių tikrai pateks į kelionės top 5.

Pusę pasaulio išmaišęs Linas pasiryžo ekstremaliems nuotykiams Himalajuose (9)

„Kai būdamas dvylikos tėčio paprašiau nupirkti motorolerį, jis man nupirko variklį, du ratus, kuro baką ir vairą. Akivaizdu, kad važiuoti buvo neįmanoma dar daug metų.

Motociklu per Ameriką: laimingas lietuvis ir svilinantis karštis (5)

Lietuva eina miegoti, o mes dar tik pradedam dieną. Išsikraustom iš savo būsto Los Andžele, bandom viską ką turim sutalpinti ant motociklo ir važiuojam susitikti su vietiniu lietuviu Jonu, kuris žadėjo mums motociklu aprodyti apylinkes.

Savaitgalis Lydoje: Gedimino pilis, Jogailos bažnyčia, Leninas ir ožkos (31)

Šalčininkuose kirtus Lietuvos ir Baltarusijos sieną peizažas nepasikeičia – tas pats žydras dangus, tos pačios pievos, tie patys žali beržynėliai, į tolį lekia smagus siauras keliukas. Nieko nuostabaus, kad jausmas lyg namie – nuo Vilniaus iki sienos vos pusšimtis kilometrų.

Motociklu per Ameriką: nauja šukuosena ir kalnuose sutiktas didžiaragis (3)

Welcome to fabulous Las Vegas. Vietą, kur žmonės elgiasi lyg pinigai nebūtų tikri, o išvažiuoja visiškai bankrutavę. Prie lošimų automatų sėdi senučiukai su cigarete rankoje dieną naktį, o mes išbandom visko po truputį: pokerio turnyrą (manau, gan neblogai atsilaikiau, kol mano porą įveikė paskutine korta gauta eilė), baseiną, gėrimus, lošimo automatus.

Italas pasakė, ką galvoja apie Lietuvą (325)

Lietuvoje gyvenantis Federico nori pasidalinti savo įspūdžiais apie Lietuvą, taip pat sugriauti mitus apie italus. Taigi pasiruoškite negailestingos kritikos dozei - juk ir jums nepatiktų, jei visas sriubas italai vadintų šaltibarščiais? Tai kodėl tuomet mes pastą vadiname makaronais?

Keliones lėktuvu išmainė į dviratį ir nesigaili (6)

Bent po 1000 kilometrų dviračiu Algirdas Gurevičius įveikė Kinijoje, Indijoje, Altajuje, Islandijoje, kiek mažiau – Kirgizijoje, Gruzijoje, Kroatijoje. Ne greitkeliais, o keliukais, serpantinais, takais, kartais bekele, stumdamas dviratį į kalną ar nešdamas jį per upę. Į tolimus kraštus programuotojas važiuoja pamatyti daugiau, nei pamato važiuojantys automobiliu. Kartą per metus A. Gurevičius išvyksta patirti vėją, pajusti klimatą, pabūti kiek įmanoma arčiau krašto, kuriame keliauja.

Kodėl verta aplankyti Balio salos seserį – Lombok (11)

Lombok - vos 30 min. lėktuvu, 1,5 val. greituoju kateriu, 5 val. viešuoju keltu nuo Balio esanti Indonezijos sala. Vieni šią salą vadina Balio salos seserimi, kiti „1000 mečečių sala“. Bet daugelis apie ją girdėjo dėl populiariųjų 3 Gili salų: Air, Meno ir Trawangan, esančių šiaurės vakarų Lombok dalyje.

Nekasdieniais keliais: kelionė į Elzasą ir Normandiją (21)

Kitokių atostogų nei kelionė automobiliu nelabai įsivaizduoju – toks poilsis atrodo pats patraukliausias, kadangi gali atitrūkti nuo darbų rutinos, nenuobodžiauti tysodamas kurorto pakrantėje ir patenkinti savo smalsumą susipažindamas su naujomis šalimis, jų žmonėmis ir papročiais. Na, ir taip, turiu prisipažinti – man labai patinka vairuoti.

Motociklu per Ameriką: išgirdę planus visi mus vadino bepročiais (8)

Kelionė prasideda. Paskubom susipakuojam būtiniausius daiktus ir traukiam iš Lietuvos sekinančio karščio. Varšuvoj 22 val. jau kur kas vėsiau. Apsistojam puikiam Varšuvos viešbuty už juokingą kainą, kaip vėliau supratom, lygindami su Los Andželu.

Brazilijos kasdienybė: alinantis karštis, šiukšlynai ir šūviai gatvėse (9)

Vieną dieną pailsėję Makapoje, pasivaikščioję Amazonės krantine iš ryto išminame į uostą – parą plauksime laivu iki Belemo. 23 km numiname nesustoję, skubame. Džiaugiuosi, kad spėju minti su grupe. Sunkiau sekasi Marekui, jis po traumos kopiant į Roraimą nemažai laiko praleido ligoninėse ir mašinoje. Bet laikosi jis tvirtai – nepanikuoja ir mina. Pabaigė žygį, kaip ir planavo, Beleme.

Lietuvis pristatė idėją, kuri sužavėjo ne vieną (3)

Lietuvis Kęstutis išsiruošė į kelionę po Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Įdomu tai, kad joje jis keliaus motociklu.

Skaniausių burgerių nominuotame mieste gali tekti nusivilti

Kelionė į kitą pasaulio pusę - Naująją Zelandiją - tikras iššūkis. Lietuvių kompanija, norėjusi pamatyti ypatingą šalies gamtą, ten praleido mėnesį.

Lietuvio kelionė dviračiu aplink Baltijos jūrą: kas buvo sunkiausia (2)

„Keista, net kojos dreba, nesitiki, kad jau esu savoje žemėje“, – šypsojosi kelionę aplink Baltijos jūrą dviračiu pabaigęs vėžaitiškis Valdas Dumašius.