Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas

Vykdami į Vietanamą keliautojai Donatas ir Ieva labiausiai laukė tos akimirkos, kada paragaus dažnai giriamo gatvės maisto. Poros teigimu, kai kurių pramogų jame tiesiog būtina nepraleisti.
Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Atskridome į Hanojaus oro uostą, kuris garsėja įžūliais taksistais, kurie anot kitų keliautojų pradeda įkyriai siūlyti savo paslaugas vos išėjus iš oro uosto.

Na bet nieko panašaus čia neišvydome, taksistai kaip taksistai, niekas prie mūsų nelindo, tikrai žymiai geriau viskas atrodė nei pvz. bet kuriame Indonezijos oro uoste. Bet kokiu atveju, jau iš anksto buvome nutarę, kad naudosimės Uber paslaugomis, kurios turėtų būti pigesnės, nei taksi. Kelionė mažu Hyundai automobiliu iki centro kainavo 7 eurus, kas yra maždaug 1,5-2 kartus pigiau nei taksi.

Pasiekus Hanojaus senamiestį, mus pasitiko jau šiek tiek primirštas begalės žmonių ir motorolerių chaosas. Nors šaligatviai kaip ir egzistuoja, bet tenka eiti tiesiog gatve, nes jie naudojami kaip parkavimo aikštelė nesuskaičiuojamam kiekiui šių dviračių transporto priemonių.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Pirmą vakarą mūsų tikslai buvo aiškūs – rasti bankomatą, duodantį pinigų be mokesčio (kuris čia svyruoja nuo 0 iki 60000 dongų, apie 2,5 euro) bei išbandyti, ką nors iš gatvės maisto. Nemokamo bankomato neradome, taigi teko susimokėti 50000 dongų už pinigų išėmimą, nes jau labai norėjome valgyti. Po kelių dienų, tiesa, atradome, kad Sea Bank bankomatai neima jokio mokesčio, taigi jei kada prireiks pinigų Vietname, galite naudotis jais.

Dabar, laikant pluoštą plastikinių vietnamietiškų pinigų, buvo pats laikas iškeisti dalį jų į maistą. Gan lengvai radome rekomenduotą užeigėlę, kuri iš pradžių priminė labiau pagalbines patalpas, nei maisto įstaigą, bet nusprendėme išbandyti. Tai viena iš daugelio užeigų mieste, kurios specializuojasi ir siūlo tik vieną patiekalą – Pho makaronų sriubą su jautiena ir vištiena.

Kaip ir buvo galima tikėtis pirmas šios užeigos įspūdis buvo apgaulingas, nes sriuba buvo tikrai puiki. Kai lankysitės Vietname, nepamirškite jos išbandyti. Beje, tai iš tikrųjų yra pusryčių patiekalas, bet dabar jau prieinamas bet kuriuo paros metu. Po vakarienės dar šiek tiek pasivaikščiojome parke, kur kaip ir Indonezijoje buvome greitai užkalbinti vietinių studentų, kuriems ir čia duodama užduotis kalbant su turistais mokytis anglų kalbos.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Jų pirmasis klausimas buvo iš kur jūs ir išgirdus „Lithuania“, veidus perkreipė nuostaba, jie tokios šalies nebuvo girdėję. Parodžius žemėlapyje, jie žinojo šalia esančią Lenkiją, bet visos trys Baltijos šalys – negirdėtos. Aišku, tai sužadino jų smalsumą ir visai nemažai laiko praleidome atsakinėdami į klausimus apie Lietuvą. Iš tiesų, tas pats kartodavosi ir kitais atvejais, nebuvo nei vieno vietnamiečio, kuris būtų girdėjęs Lietuvą, nors pvz. Latviją ar Estiją žinojo. Gal pats laikas keisti anglišką pavadinimą į Lituania? Mūsų nuomone tikrai būtų visiems lengviau ištarti ir įsiminti.

Išsimiegoję ir pailsėję, kitą dieną leidomės tyrinėti miesto atrakcijų. Pradėjome nuo šventyklos Phuong Yen Phu, esančios šalia didelio ežero miesto centre. Budistų šventykla gražiai išlaikyta ir atrestauruota, tikrai verta apsilankymo. Visai netoli šventyklos – Hošimino (Ho Chi Minh) mauzoliejus. Šis komunistų lyderis, atvedęs Vietnamą į nepriklausomybę, yra ypatingai garbinamas, na bent jau oficialiai – didžiausias šalies miestas pavadintas jo vardu, o portretas puikuojasi ant visų dongų banknotų.

Iš tiesų, ne visi žmonės komunizmą vertina palankiai, na bet šiaurėje jų daugiau, nei pietuose. Grįžtant prie mauzoliejaus, jis įkurtas ramesnėje Hanojaus dalyje, kur jaučiamas ryški prancūzų įtaka – platūs bulvarai, apsodinti medžiais, keletas gražių rūmų, kuriuose dabar įsikūrusios valstybės institucijos bei prezidentas, na ir „komunistinio“ stiliaus mauzoliejus. Vieta atrodo tiesiog ideali rengti didžiulius karinius paradus, kuriais daugiausiai garsėja būtent tik „oficialiai“ demokratinės valstybės. Pats mauzoliejus atviras lankytojams tik anksti ryte, taigi šįkart pasigrožėjome juo iš išorės.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Jau buvo laikas pietums, kurie čia gan griežtai yra pateikiami nuo maždaug 12 iki pusės 2. Kitu metu pavalgyti galima nebent turistinėse kavinėse. Šį kartą išbandėme dar vieną rekomenduotą patiekalą – Bun Cha – ant grotelių keptos kiaulienos sriuba su makaronais bei salotomis. Dar kartą įsitikinome koks puikus vietnamietiškas maistas, na ir tuo pačiu labai nebrangus – pietūs dviems kainavo apie 3 eurus.

Link vakaro laukė dar viena Hanojui (ar net visam Vietnamui) būdinga pramoga – vandens lėlių teatras, kuris čia be galo populiarus, na aišku, daugiausiai tarp turistų. Per dieną vykdomi keli pasirodymai ir kiekvieną karta apie 100 ar net daugiau žiūrovų talpinanti salė yra užpildoma. Pasirodymas vyksta vietnamietiškai, bet žodžiai čia tikrai nepagrindinis elementas, o didžiausią įspūdį palieką scenografija bei tautinė muzika. Jei turėsite laiko, besilankydami Hanojui, būtinai čia užsukite.

Dar dieną praleidome tyrinėdami Hanojų, aplankėme buvusiame prancūzų kalėjime įsikūrusį muziejų, literatūros šventyklą bei moterų muziejų. Visi objektai įdomus ir verti dėmesio, gal tik muziejus nuobodesnis, nes skirtas labiau komunistinės vyriausybės propagandai.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Literatūros šventykla yra puikus pavyzdys kokia maišyta yra vietnamiečių kultūra, joje galima įžvelgti bent kelių religijų elementus bei skirtingų laikotarpių paliktus įspaudus. Na, o moterų muziejus buvo pirmasis toks, kuriame lankėmės per savo kelionę. Jame pasakojama apie vietnamiečių moterų gyvenimą, pradedant istoriniais faktais ir tradicijomis, baigiant moters gyvenimu šiuolaikinėje visuomenėje.

Dar bebūnant Hanojuje, žinojome, kad mūsų sekanti stotelė bus įžymusis Ha Long Bay, bet vis negalėjome apsispręsti, kokį kelionės būdą pasirinkti – ar užsisakyti kruizą, kur viskuo pasirūpinta ir nakvojama laive, ar tiesiog kaip nors nukakti į Cat Ba salą ir ten planuotis kelionę savarankiškai, tuo pačiu dar aplankant nacionalinį parką, esantį saloje. Vis dėlto po ilgų svarstymų nusprendėme pasirinkti pastarąjį, o pagrindiniai argumentai buvo kaina bei galimybė laisvai planuotis, ką ir kada norim pamatyti.

Hanojuje radome autobusų kompaniją, kuri siūlo visą transporto iki salos paketą – autobusas, keltas, autobusas. Visa tai užtrunka apie 5 valandas, kol pasiekiamas pagrindinis miestelis Cat Ba saloje. Pirmas dalykas, kuris krinta į akis, tai gan aukšti viešbučiai, kaip tokiai salai. Kurie, beje, yra labai pigūs – šiek tiek pasivaikščioję, radome kambarį su vaizdu į įlanką už 8 USD nakčiai.

Kitos dienos planas buvo paprastas – susirasti dienos kruizą po Ha Long Bay ir Lan Ha Bay. Toli eiti nereikėjo, nes kaip ir daugumoje vietų, viešbutis gali tuo puikiausiai pasirūpinti.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Visos dienos pasiplaukiojimas su pietumis kainavo po 16 USD. Išplaukėme 9 val. ryto ir pirmasis kelionės tikslas buvo Beždžionių sala, kurios pagrindinis akcentas – kopimas į uolą nuo kurios atsiveria puiki 360 laipsnių panorama. Iš tikrųjų, vaizdas nuostabus ir viršuje norisi pabūti šiek tiek ilgiau, bet grafikas gan griežtas ir po maždaug 30 minučių turime judėti toliau. Saloje taip pat gyvena keliasdešimt beždžionių (nuo ko ir kilęs pavadinimas), kurios yra drąsios ir visai nebijo žmonių, atvirkščiai, netgi bando „pavogti“ be priežiūros paliktus daiktus, pvz. saulės akinius.

Nulipę nuo uolos ir pabendravę su „vietiniais“ gyventojais plaukėme toliau besigrožėdami mistišku Ha Long Bay vaizdu – daugybė mažesnių ir didesnių salų panirusių rūke, kuris čia yra labai dažnas svečias. Iš pradžių kaip ir atrodė, kad diena per daug apniukusi tokiam plaukimui, bet kelionės metu supratome, kad taip ir turi būti, saulėtą dieną tikriausiai neatsiskleistų visas šios magiškos vietos grožis. Beje, Ha Long Bay salos mums labai priminė El Nido apylinkes Filipinuose, kur saulės tikrai netrūko. Na, o kuris vaizdas gražesnis, išties labai sunku pasakyti.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Po pietų laukė dar viena pramoga – pasiplaukiojimas su baidarėmis tarp salų esančiose įlankėlėse. Vanduo buvo ramus, taigi galėjome ramiai ir neskubėdami tyrinėti arkas bei urvus. Beplaukiant atgal į miestelį, dar stabtelėjome apžiūrėti plūduriuojančių žvejų kaimelių, kur žmonės visą gyvenimą gyvena ant vandens ir verčiasi žvejyba.

Iš tikrųjų, tai net ne kaimelis, o visa gyvenvietė su gyvenamaisiais namais, žuvų fermomis, netgi parduotuvėmis. Buvome trumpam išlipę į vieną „sodybą“, kur vietiniai gyventojai parodė savo laikomą naminį gyvūną – didžiulę žuvį, sveriančią kokius 10 kilogramų ar net daugiau. Pasirodo jie šias žuvis pagauna dar visai mažas, tada namuose augina, bet niekada jų nevalgo. Apžiūrėję plūduriuojančią gyvenvietę, grįžome atgal į salos miestelį. Diena buvo įdomi ir turininga, ne veltui Ha Long Bay yra viena gražiausių vietų visame Vietname ir netgi įtrauktas į UNESCO sąrašą.

Vietnamas: mitai apie taksistus ir pasakiškas gatvės maistas
© Asmeninio albumo nuotr.

Kitą dieną išsinuomavome motorolerį ir patraukėme tyrinėti Cat Ba salos nacionalinio parko. Čia yra bent keli dėmesio verti objektai, bet kadangi diena buvo apniukusi ir po pietų žadėjo lietų, nusprendėme apsiriboti dviem: kopimu į vieną aukščiausių kalnų saloje bei buvusio karinio bunkerio kalne aplankymu.

Kopimas į kalną užtrunka maždaug valandą, nėra labai daug, bet beveik visą kelią tenka lipti stačiais laiptais arba pačiame gale jau kopti į gan stačią uolą, o tai šiek tiek jėgų atima. Vis dėlto vaizdas nuo viršukalnės viską atperka – puiki panorama į visas puses. Saulėtą dieną viskas tikriausiai atrodytų dar gražiau, bet verta lipti net ir apniukusią. Po pietų nuvažiavome į Vietnamo karo metu statytą bunkerį kalne, kuris buvo naudojamas kaip ligoninė. Jis puikiai išsilaikęs, tačiau kol kas galima tik pasivaikščioti po patalpas, jokių ekspozicijų ar paaiškinimų dar nėra, nors žadama juos netrukus padaryti.

Taip prabėgo pirma mūsų savaitė Vietname ir jau buvo laikas traukti link šalies vidurio, kur pirmasis sustojimas – Phong Nha nacionalinis parkas. Jame yra didžiausias pasaulyje urvas, bet iki jo ne taip paprasta nusigauti, tektų 5 dienas eiti per džiungles, nes normalesnio kelio kol kas nėra. Taigi šįkart teko psitenkinti keliais “šiek tiek mažesniais” urvais, iš kurių įspūdžiai jau netrukus.

Šaltinis: www.oursmalladventure.com

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Šešios dienos Austrijoje: pilys, ledo urvai ir nepakartojamas Zalcburgas

Austrija. Iš tikrųjų tik Zalcburgo žemė ir jos apylinkės.

Foralbergo kalnų sakmės, Alpių sūris ir karvių šypsenos

Žvilgsnis bėgioja žaliais Alpių šlaitais, užkliūdamas už viršūnių, kai kur net ir vasarą pasipuošusių sniego lopinėliais. Kojos nespėja lėkti iš paskos. Debesėliai glosto skruostus, palikdami drėgnus bučinius veide ir rasą plaukuose. Saulės pakutenti žolynai skleidžia virš slėnių tūkstantį ir vieną aromatą. Abipus tako mūkia karvės, o snukiai tokie draugiški, kad praeinant norisi sveikintis, glostyti, pakasyti paausį.

„Baltoscandia 2016“: kodėl skandinavai vis dar tiki troliais

Norėčiau pratęsti trijų savaičių „Baltoscandia 2016” ekspedicijos apžvalgą. Kuomet kelionė jau praeityje ir namie į dienoraštį sugulė paskutinės mintys, prieš akis šmėsteli daug, tuo metu rodos, nesvarbių dalykų.

Dviračiais Slovakiją apvažiavę lietuviai džiaugiasi, kad nesutiko meškų (2)

Lietuvis keliautojas Aurimas Valujavičius, pernai vasarą dviračiu apvažiavęs Norvegiją ir Švediją, šiemet su draugu Mindaugu patraukė į Slovakiją ir apvažiavo Karpatų kalnyną.

Baltijos rivjera Jūrmaloje (11)

Atėjus vasaros atostogoms norėjau išsirinkti gražią vietą, šalį ar kurortą, kuris būtų ir įdomus, ir netoliese. Ieškojau ramesnio kampelio, kur galėčiau atgauti jėgas ir nepavargti keliaujant nežinia kur ir toli bei jokiu būdu nenorėjau grūstis minioje nuotykių trokštančių turistų. Į Lietuvos pajūrį važiuoti netraukė, lietuvių atsiliepimai nuteikė pesimistiškai, be to, norėjosi kažko naujo ir nematyto.

Keliaujančius po Ameriką lietuvius vienas dalykas sukrėtė iki sielos gelmių (8)

Rašydamas mūsų kelionės įspūdžius nesistengiau susikoncentruoti į visiems žinomus lankytinus objektus, bet norėjau parodyti viską mūsų akimis, tai kas tuo metu atrodė svarbiausia, tai kas labiausiai sukrėtė ar sužavėjo.

Kinija. Drakono šalies keliais (7)

Lėktuvas nusileido didžiausiame, 20 mln. gyventojų talpinančiame Kinijos mieste – Šanchajuje. Žydro dangaus čia pamatyti beveik neįmanoma – tvyro smogas. Dėmesį kreipia aukšti pastatai, elektros laidų raizgalynė, prie daugiabučių namų palangių pritvirtintos grotelės skalbiniams džiovinti.

Gran Kanarija: gamtos grožis užgniaužė kvapą (17)

Maždaug prieš mėnesį įsigijome bilietus į Gran Kanariją, trečią pagal dydį Kanarų salą. Mūsų bendraminčių buvo net šeši. Vienas kito gerai nepažinojome, todėl nežinia, kas galėjo laukti viešnagės metu.

Amerikoje ieškojo laisvės, o ją pajuto tik sutikę kitą lietuvį (13)

Pirmi žodžiai atsibudus ryte Čikagoje buvo: „Niekur aš šiandien neisiu“. Prieš tai, vakar vakare, vos tik atvykę į Čikagą, buvom nuvažiavę į miesto centrą.

Varanasis – šventas Indijos purvynas, kur ateinama numirti (24)

„Pas jus yra eismo taisyklės, bet juk tiek daug avarijų! O pas mus – totalus chaosas, jokių taisyklių, visiška absurdo demokratija keliuose, bet avarijų, tai nėra!“, - sako rusiškai mokantis indas, prisistatantis kaip Šaša (dauguma indų neištaria raidės s, sako kaip š) Ir žinote kodėl? Nes visi indai užsiiminėja joga!

Mano gyvenimo kelionė: Nepalas ir Himalajai užbūrė didybe ir grožiu (3)

Dar rodos visai neseniai išsiruošiau į savo išsvajotą, tiek kartų susapnuotą ir taip lauktą kelionę į Nepalą. Nežinau kodėl, bet mane traukte traukė į šią stebuklingąją Himalajų buveinę, pasaulio stogo tvirtovę, šventųjų Sidhų namus, tūkstančių šventyklų, margųjų maldos vėliavėlių šalį.

Lietuvio kelionė pavojingiausiai keliais: ant plauko kabančios gyvybės, kalnų grožis ir Dalai Lama (8)

„Kai jėgos išsenka, bet nėra pasirinkimo, mūsų kūnai gali žymiai daugiau nei mes manome. Svarbiausia – nusiteikimas ir tinkamos mintys. Kai įvykiai dėliojasi savaime ir ekspromtu pamatai Dalai Lama. Kai kontrastus tarp skurdo ir prabangos išgyveni vieną šalia kito. Kai gamta dovanoja pasakišką grožį, tačiau išgyvenimui neduoda net menkiausios augalijos“, – sako pavojingus Himalajų kelius įveikęs Linas Čeikus.

Ekspedicija Lofotenų salose: pakerėjo kvapą gniaužiantys vaizdai

Lofotenų salų pavadinimas reiškia lūšies pėdą, tai Norvegijos žemės už poliarinio rato, garsėjančios neįprastai patraukliu savo kraštovaizdžiu.

Lietuvių sutikti amerikiečiai: jaučiamės taip, lyg reikėtų rinktis, kokios lytiškai plintančios ligos norėtumėm (10)

Iš Kolorado valstijos važiuojame Čikagos link. Šioje dalyje nieko nesame suplanavę ir tiesiog važiuojame link kito lankytino objekto Čikagoje neįsivaizduodami, ką rasime pakeliui. Tik pajudėjus iš viešbučio Kolorado valstijoje suprantame, kad nebus nuobodu.

Ekspedicija „Baltoscandia 2016“: Švedijoje aptikti legendinio keliautojo A. Poškos pėdsakai

Ekspedicijos dalyviai, susipažinę su Švedijos sostine Stokholmu, dalyvavo konferencijoje, skirtoje paminėti prof. Kazio Pakšto idėją, suvienyti Baltijos ir Skandinavijos šalis į vieną Baltoskandijos regioną.