Už ką aš myliu Italiją

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!
© U.Liutkevičiūtės nuotr.

„Tai kur dabar?“ ITALIJA!!!

Šįkart ateinančius penkis mėnesius paskyriau mokslams Italijoje. Atvykau į Italiją pagal Erasmus+ mainų programą, kuri leidžia studentams pakeisti aplinką ir gilintis į savo studijas užsienyj. Aišku, kuo toliau, tuo labiau ši programa asocijuojasi su baliais festivaliais ir kelionėmis, tačiau šįkart man pavyko patekti į vieną geriausių universitetų Italijoje, tad mano Free University of Bozen-Bolzano neleis man tinginiauti.

Už ką aš myliu Italiją
© U.Liutkevičiūtės nuotr.

O kokia ta Italija? Pilna gražių pasipuošusių italiūkščių? Siaurų jaukių gatvelių? Skanių itališkų patiekalų? Šįkart mano Italija pasitiko mane vakare, kai buvo tamsu ir viskas aplink buvo uždaryta, tad vienintelis pojūtis, kuris leido su ja susipažinti buvo klausa. Važiuoji autobusu ir girdi tą melodingą italų kalbą. Girdi italų išlaikytą kultūrą, kai autobusas važiuoja akmenimis grįstomis gatvėmis.

Už ką aš myliu Italiją
© U.Liutkevičiūtės nuotr.

Girdi jų temperamentą, kai charizmatiškas autobuso vairuotojas šaukia ant kitų automobilių vairuotojų. Girdi jų religingumą, kai pravažiuoji pro mažą miestelį ir aplink tave skamba kokių keturių bažnyčių varpai. Girdi kaip italai mėgsta gyvenimą, kai net vidury nakties paskambini bendrabučio darbuotojui, o jis sutrukdytas prisistato per 15 minučių ir vis tiek su šypsena pasveikina atvykus. Va tokią Italiją išgirdau pirmąją savo dieną.

Už ką aš myliu Italiją
© U.Liutkevičiūtės nuotr.

Ir nors mano kambaryje nebuvo patalynės ir miegojau po galvą pasidėjusi šaliką, tačiau rytas buvo nuostabus, nes pagaliau mano Italija pasisveikino su manimi savo vaizdais – didžiuliais kalnais pro mano langus.

Už ką aš myliu Italiją
© U.Liutkevičiūtės nuotr.

Gatvelės nustebino dviračių ir motorolerių gausumu. Aplink universitetą pilna stovėjimo aikštelių būtent šioms transporto priemonėms. Turbūt dėlto, kad su mašina čia atvykti nepatogu, juk mano universitetas pačiame Bolzano centre! Pačiame senamiestyje! Kur aplink senos siauros gatvelės, nuostabaus grožio bažnyčios, šviežios itališkos kavos kvapas – va čia yra mano ITALIJA!

Už ką aš myliu Italiją
© U.Liutkevičiūtės nuotr.

Ir geriausia dalis visame pasakojime yra ta, kad aš čia ne savaitei ar kelioms. Aš galėsiu mėgautis visa šita pasaka 5 mėnesius!!!

Viva Italia!!!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Vietos Rygoje, kuriose nepasijausite apiplėšti (4)

Rodos, Rygoje būta ne kartą – Brėmeno muzikantai užfiksuoti, Rygos pilis ar Juodagalvių riterių rūmai jau pabodę, ką bekalbėti apie kitus turistinius „taškus“...

Ar galiu Jus pabučiuoti, gražuole?

Yra žmonės, kurie bijo keliauti vieni ir yra žmonės, kurie to nori. Nepriklausau nei vieniems, bet kartais gera pabūti tik su savo mintimis. Ypač, jei tai – komandiruotė Italijoje.

10 piligrimystės dienų ir klaidos, kurių nesinori kartoti (1)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Laurai ir kviečiame dalyvauti ir jus!

Dykuma iš paukščio skrydžio: pribloškiantys vaizdai

Niekada nemaniau, kad dykuma gali būti tokia nuostabi. Ypač tose vietose, kur lygius lyg stalas žvyruotus jos plotus netikėtai pakeičia nedidelės, banguotos ir įvairiaspalvės ryto žaroje degančios kopos!

Šlapia ir snieguota kelionė išmokė: svarbiausia kelyje - bendrystė

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Aistei ir Slavomirui Janovič bei kviečiame dalyvauti ir jus!

Į kelionę pėsčiomis išėjusi Eglė: gavau atsakymų, klausimų naujų – taip pat (3)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Eglei Stankūnei ir kviečiame dalyvauti ir jus!

Skausmo kelią įveikęs Aurimas: kai kažko norime labiau nei kvėpuoti, tuomet nieko nėra neįmanomo (31)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Aurimui Mockui ir kviečiame dalyvauti ir jus!

Konkursas „Mano piligrimystės istorija“ (1)

Piligrimystės kelias - nelengvas, tačiau padedantis atrasti. Į jį išsiruošiame tada, kai pametame save ar žinojimą, kas esame, kuria kryptimi turime eiti. Piligrymystė gali būti visokia - tai ne tik tie šimtai kilometrų, kuriuos einame pūslėtomis kojomis, iš naujo išmokę patirti alkio, troškulio bei beprotiško nuovargio jausmą. Tai ir tas dvasinis alkis, kurį malšiname ieškojimu to, kas tikra.

Mokslo stebuklai Dubajuje: dirbtinai sukeltas lietus čia jau nieko nestebina (8)

Spėju, kad taip atrodys ateities pasaulis. Plačiomis ir nesibaigiančiomis gelžbetonio greitkelių venomis lekiantys visų įmanomų pasaulio gamintojų automobiliai, virš kurių dieną ir naktį nepailsdami vienas po kito leidžiasi šimtai, atvykstančiais ir pravažiuojančiais turistais sausakimšų, lėktuvų.

Tinklaraštininkė patarė, kaip keliauti po Kopenhagą (1)

Šiaurės Europos stilius, žavingas gyvenimo būdas, paprastumas, atsipalaidavimas ir laimingi žmonės. Šie dalykai Kopenhagoje, Danijoje, labiausiai sužavėjo tinklaraštininkę Godą Vancevičiūtę. Į šį miestą ji sako keliausianti dar ne kartą ir rekomenduojanti tai padaryti kitiems.

Indijoje padirbėjusi lietuvė namo nebenori – įkūrė čia kelionių agentūrą ir mėgaujasi atradimais (15)

Magistrantūros studijos Prancūzijoje, ekologinio turizmo ir teritorijų plėtros projektai Vakarų Afrikoje, darbas logistikos įmonėje Europoje ir galiausiai - rinkodaros ir pardavimų patirtis Indijoje. Visi šie keliai, Šarūnę Baubaitę atvedę į Indiją, čia kol kas ir sustojo - moteris Naujajame Delyje įkūrė turizmo įmonę ir jaučiasi neapsakomai laiminga. Kodėl Indija? „Nes Indijos atmosfera leidžia jaustis laisvam, spalvingi žmonės supa su džiaugsmu akyse ir svarbiausia - kiekviena nauja diena yra išskirtinė“,- šypsodamasi taria jau septintus metus čia gyvenanti Šarūnė.

Vietnamietiški opusai: kaip organizmą veikia delno dydžio krevetės ir kitos jūros gėrybės

Rytas į mano dieną pasibeldė oreiviškai anksti, gerokai prieš saulėtekį. Šiaip jau, esant tinkamai draugijai, slapčia dievinu ilgus rytinius pasivartymus minkštoje lovoje. Tačiau tiek minkštai lovai, tiek kompanijai neesant, apgavau save pareigos ir dar kažkokiais, kaip ir viskas aplink penktą ryto iš miegų pakirdus, miglotais argumentais.

1200 km Islandijoje: kūną skrodžiantis šaltis ir kinkuojantys arkliai

Prieš gerą pusmetį lietuviškoje internetinėje erdvėje pasirodė neblogi pasiūlymai – trys pilnos savaitgalio dienos Islandijoje už 180-200 eurų, įskaitant skrydžius ir kuklius svečių namus Reikjavike.

Keliautojas papasakojo apie gražiausias Naujosios Zelandijos vietas (1)

„Naujoji Zelandija visų pirma yra tolima šalis, toliausiai esanti nuo Lietuvos valstybės. Ji turi unikalų klimatą, nes ją iš visų pusių supa vandenys. Šalį sudaro dvi salos, kurios yra dvigubai didesnės už Lietuvą. Klimato kontrastai ten labai ryškūs. Tik viskas yra atvirkščiai: iš pietų važiuojant į šiaurę šilčiau, žmonės ten saulę mato ne rytuose, o vakaruose“, – pasakoja keliautojas, geografas Rytas Šalna.

Išmokę keliauti neišlaidaujant lietuviai džiaugiasi naujais atradimais (23)

Nežinau, ar atsitiktinumas, ar likimo ženklas, bet mano stalčiuje vis dar saugiai padėtas atvirukas iš Portugalijos, kurį praėjusios vasaros pabaigoje gavau iš Jolantos ir Daliaus. Tiesa, visai atsitiktinai, laimėjus buvauten.lt „Facebook“ profilyje skelbtame konkurse.