Šiaurės Korėja iš arti - nuo ko prasideda kelionė į labiausiai izoliuotą šalį pasaulyje?

Šiaurės Korėja – šalis, kuri per metus priima tik šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. turistų iš Vakarų pasaulio, pastaraisiais metais gana dažnai minima žiniasklaidoje dėl branduolinio karo grėsmių, provokacijų prieš pietų kaimynę ir JAV.
© Reuters/Scanpix

Labiausiai izoliuota šalis pasaulyje daugeliui žmonių nėra pati patraukliausia vieta atostogoms, bet vis dėlto po dvejų metų planavimo ir dėl milžiniško noro mano pase atsirado Šiaurės Korėjos viza, bilietas į Pekiną ir drąsi svajonė po truputį virsta realybe.

Dabar jau sunku prisiminti, kaip 2010 metų pasaulio futbolo čempionato metu, kai Šiaurės Korėja žaidė su Brazilija, išreikšta nedrąsi mintis, kad noriu aplankyti šią šalį, gali virsti realybe. Vis dėlto, ji nėra šiaip sau vadinama labiausiai izoliuota šalimi pasaulyje. Šalis, kuri yra tarsi kita planeta, kur vyrauja visai kita tikrovė ir požiūris į gyvenimą.

Pasiruošimas kelionei truko gana ilgai. Visų pirma dėl to, kad tik keletui tautiečių teko pabuvoti ten, nėra su kuo pasikonsultuoti ir vieninteliai informacijos šaltiniai yra keli filmai internete, reti kelionės aprašymai ir tik kelios knygos apie šią radikalią šalį.

Sigitas Berlinskas
Sigitas Berlinskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Domėtis, kaip gauti vizą ir kokios yra apsilankymo galimybės, pradėjau likus iki kelionės šiek tiek daugiau nei devyniems mėnesiams. Žinoma, Lietuvoje niekas neorganizuoja turų į šią šalį, bet kelionių agentūros, kurių specializacija – egzotinės kelionės, gali pagelbėti. Nes savarankiškai ar keliems asmenims susibūrus šios šalies aplankyti nėra galimybių – reikia šlietis prie turistinių grupių ir kelionės laiką planuoti pagal rengiamus turus.

Pasikonsultavęs su kelionės agentūros darbuotoju, sužinojau, kad palankiausias ir, mūsų manymu, saugiausias kelionės organizatorius yra „Korea Konsult“. Organizatoriai įsikūrę Švedijoje. Švedija – šalis, kuri palaiko neutralitetą ir yra tarpininkas tarp Šiaurės Korėjos ir Vakarų pasaulio.

Švedijoje taip pat yra įsikūrusi Šiaurės Korėjos ambasada. Yra dar keli organizatoriai Vokietijoje, bet kaina ten yra gerokai didesnė, taip pat mažesnis turų pasirinkimas.

Norint gauti vizą, reikia pateikti dvi nuotraukas, užpildyti anketas, atsakančias, kodėl nori apsilankyti šioje šalyje, kur dirbi, nurodyti pareigas, darbo ir įmonės veiklos specifiką. Žurnalistų ši šalis neįsileidžia, gali atvykti tik „neutralių“ režimui profesijų atstovai.

Viza kainuoja 60 eurų ir begales laukimo. Gavęs reikalavimus ir pasirašęs, kad nuotraukas ir visą informaciją naudosiu tik asmeniniais tikslais, nenoromis prisiminiau George’o Orwello parašytą knygą – „1984“. Yra daugybė reikalavimų ir apribojimų turo metu. Visų pirma, privaloma griežtai laikytis gidų, kurie dažniausiai yra saugumo darbuotojai, nurodymų, neišeiti iš viešbučio teritorijos, eiti ir matyti tik tai, ką pasako organizatoriai.

Laukia nuolatinis sekimas, judėjimo suvaržymas, „Didysis brolis visada stebės mus per teleekranus“. Fotografuoti galima tik prieš tai atsiklausus gidų, kariškių, kurių šioje šalyje yra daugiau nei vienas milijonas, reikia atsiklausti asmeniškai ir tik tada fotografuoti.

Supratau, kad kelionė bus tik fasadinis režimo pristatymas, kurioje yra begalės propagandos ir Vakarų pasaulio menkinimo. Žinoma, šalyje negali naudotis mobiliuoju ryšiu ir internetu, taigi laukia aštuonios dienos, per kurias pirmą kartą gyvenime būsiu visiškai atskirtas nuo išorinio pasaulio.

Tiesa, galima parašyti vieną elektroninį laišką iš viešbučio kompiuterio, kuris, žinoma, prieš išsiunčiant bus perskaitytas. Už šį malonumą teks pakloti kelis eurus, taigi, pirmą kartą gyvenime teks mokėti už elektroninį laišką.

Supratau, kad laukia daug pirmų kartų: važinėtis tuščiomis gatvėmis, nes šalyje mažai automobilių, klausytis begalės kalbų, kurios šloviną didįjį vadą, važinėtis metro, kuriame aplinkiniai žmonės vilki vienodais drabužiais ir visada yra nuleidę akis.

Šalis, kuri persmelkta priespaudos ir visuotinio sekimo, kurioje praktiškai nėra medicininės pagalbos, nekalbant apie socialinę rūpybą. Kasdienis žmonių racionas susideda iš kukurūzų košės ir daržovių. Mėsos, ryžių, žmonės gauna tik tai valstybinių švenčių metu ir vadų gimtadienio progomis.

XXI amžiuje šalyje taip pat dažni bado proveržiai ir kanibalizmo atvejai – visa tai yra dėl to, kad šalis yra totaliai izoliuota nuo išorinio pasaulio. Šalies metinės pajamos vienam piliečiui yra bene mažiausios visame pasaulyje, o didelė dalis biudžeto skiriama milžiniškai kariuomenei, absurdiškoms karinėms programoms ir žmonių gąsdinimui.

Būtent taip aš galvojau prieš kelionę į Šiaurės Korėją. Įspūdžius apie šalį skaitykite kitame pasakojime apie Š. Korėją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Indijoje padirbėjusi lietuvė namo nebenori – įkūrė čia kelionių agentūrą ir mėgaujasi atradimais (14)

Magistrantūros studijos Prancūzijoje, ekologinio turizmo ir teritorijų plėtros projektai Vakarų Afrikoje, darbas logistikos įmonėje Europoje ir galiausiai - rinkodaros ir pardavimų patirtis Indijoje. Visi šie keliai, Šarūnę Baubaitę atvedę į Indiją, čia kol kas ir sustojo - moteris Naujajame Delyje įkūrė turizmo įmonę ir jaučiasi neapsakomai laiminga. Kodėl Indija? „Nes Indijos atmosfera leidžia jaustis laisvam, spalvingi žmonės supa su džiaugsmu akyse ir svarbiausia - kiekviena nauja diena yra išskirtinė“,- šypsodamasi taria jau septintus metus čia gyvenanti Šarūnė.

1200 km Islandijoje: kūną skrodžiantis šaltis ir kinkuojantys arkliai

Prieš gerą pusmetį lietuviškoje internetinėje erdvėje pasirodė neblogi pasiūlymai – trys pilnos savaitgalio dienos Islandijoje už 180-200 eurų, įskaitant skrydžius ir kuklius svečių namus Reikjavike.

Keliautojas papasakojo apie gražiausias Naujosios Zelandijos vietas (1)

„Naujoji Zelandija visų pirma yra tolima šalis, toliausiai esanti nuo Lietuvos valstybės. Ji turi unikalų klimatą, nes ją iš visų pusių supa vandenys. Šalį sudaro dvi salos, kurios yra dvigubai didesnės už Lietuvą. Klimato kontrastai ten labai ryškūs. Tik viskas yra atvirkščiai: iš pietų važiuojant į šiaurę šilčiau, žmonės ten saulę mato ne rytuose, o vakaruose“, – pasakoja keliautojas, geografas Rytas Šalna.

Išmokę keliauti neišlaidaujant lietuviai džiaugiasi naujais atradimais (23)

Nežinau, ar atsitiktinumas, ar likimo ženklas, bet mano stalčiuje vis dar saugiai padėtas atvirukas iš Portugalijos, kurį praėjusios vasaros pabaigoje gavau iš Jolantos ir Daliaus. Tiesa, visai atsitiktinai, laimėjus buvauten.lt „Facebook“ profilyje skelbtame konkurse.

Piligrimų keliai Ispanijoje: pėsčiomis į Santjago de Kompostelą (13)

Į kuprinę kraunu miegmaišį, megztinį, šlepetes. Laukia kelias - ilgas, nenuspėjamas. Žingsniai nuo aušros lig sutemų. Saulė, vėjas, sulytos žemės kvapas ir medžių šnabždesys. Kai lėtai artėju prie Santjago, nežinau, kuri diena, kiek valandų. Laikas lieka kitame pasaulyje.

Savaitgalis Osle – kaip sutaupyti? (2)

Oslas – vienas brangiausių pasaulio miestų. Jei neatvykstate iš kitų Skandinavijos šalių ar Australijos, pasiruoškite morališkai, kainos šokiruos. Todėl keletas praktiškų patarimų, padėsiančių bent šiek tiek sutaupyti apžiūrinėjant miestą, tikrai nepamaišys.

Žydrojo dangaus kraštas Bavarija - viena gražiausių planetos vietų (1)

Arūna Kaminskienė ir Dana Loher – dvi knygos „Žydrojo dangaus kraštas Bavarija: viena gražiausių planetos vietų“ autorės, kurias suvedė aistra keliauti po Bavarijos kraštą. Danutė gyvena Bavarijoje, o Arūna – Lietuvoje, tačiau jau daug metų judvi kartu su bičiuliais leidžiasi į keliones po šį stulbinantį Vokietijos regioną, garsėjantį nuostabaus grožio kraštovaizdžiu, pasakiškomis Liudwigo II pilimis, tyru Alpių kalnų oru, žmogaus veiklos nepaliesta gamta ir turtingu kultūriniu gyvenimu.

Naujųjų metų šventimo ypatumai Vietname: prietarai ir tradicijos

Paskutinę senųjų metų dieną Hojanas neatpažįstamas: senamiestis turistą pasitinka uždarytomis kavinėmis ir parduotuvėmis, visos miesto ir aplinkinių kaimelių gatvės bei kiemai blizga, blizga ir retokai čia sutinkami automobiliai bei spiečiai pralekiančių motorolerių. Gatvėse, tiesiog ant krūmų, džiovinami kilimai, po liūčių sezono plaunamos ir dažomos namų sienos bei tvoros ir moterų plaukai. Anokia čia šventė jei plaukai šviežiai nenudažyti!

V. Samarinas: kodėl aš nefotografuoju kelionėse

Nefotografuojantis keliauninkas? Gaila, bet aš tiesiog nemoku fotografuoti. Jei mokėčiau, Vietname fotografuočiau viską. Pradėčiau savo kone ceremoniška pastarųjų dienų kelione į pajūrį. Pirmajame kadre atsidurtų mano minamo svečių namų dviračio, amžinai kiek per žema europiečiams, nors ir iki maksimumo iškelta, sėdynė.

Metė darbą ir neatsidžiaugia: tai – ne planas, tai – gyvenimo svajonė (76)

34-erių vilnietė Viktorija Pukinskaitė ryžosi gyvenimo pokyčiams – atsisakė gerai apmokamo darbo ir aštuonis mėnesius keliavo po Aziją. Norėtų aplankyti šimtą šalių. „Tai nėra konkretus planas, kurį būtinai turiu įgyvendinti per numatytą laikotarpį. Tai gyvenimo svajonė. Kartais pats geriausias planas – neplanuoti“, – sako Viktorija.

Dvi savaitės ir stulbinantys atradimai Tailando Rojuje

Tailandas Tailandas… Šalis, apie kurią girdėjau tiek įvairiausių nuomonių ir tiek atkalbinėjimų ten nevažiuoti, nes man jau kiek metų ir ką aš ten veiksiu, kad nusprendžiau imti ir pati pamatyti, ko gi man ten neverta pamatyti.

Itališka mozaika: ko mes galime pavydėti italams (4)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Jovitai!

Kultūrinis lietuvių šokas Panamoje: to niekaip nebuvo galima tikėtis (3)

Į saulėtąją Panamą nuvykę lietuviai Austėja ir Vytautas patyrė tikrą kultūrinį šoką - tikėdamiesi išvysti čia skurdą, jie rado didžiausią prabangą.

Pasimatymas su saulės sala

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Gintarei.

Atsisveikinimas su skęstančia Venecija

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!