Naujuosius Honkonge sutikę lietuviai: žinokite, kokių nedaryti klaidų

 (7)
Naujuosius metus lietuvių pora Donatas ir Ieva pasitiko Honkonge. Keliautojai pasidalino įspūdžiais ir naudingais patarimais.
Naujuosius Honkonge sutikę lietuviai: žinokite, kokių nedaryti klaidų
© Asmeninio albumo nuotr.

Honkongas – tai oficialiai Kinijai priklausanti teritorija, bet tuo pačiu turinti ir labai plačią autonomiją. Pvz. į Kiniją Lietuvos piliečiams vizų reikia, o į Honkongą – ne.

Be to, Honkongas turi savo atskirą finansų sistemą, pinigus ir netgi nuosavą kariuomenę, na o vietiniai gyventojai mielai atsiskirtų nuo didžiosios Kinijos, bet pastaroji nelabai linkusi tai leisti, netgi atvirkščiai – stengiasi vis labiau didinti savo įtaką. Bet kokiu atveju, Honkongas labiau primena atskirą valstybę ir turi daug ką pasiūlyti turistams.

Pagrindinė priežastis, kodėl mes pasirinkome savo sugrįžimą į Aziją pradėti nuo Honkongo buvo tai, kad čia Naujųjų metų sutikimas yra vienas iš įspūdingiausių pasaulyje. Tiesa, iš pradžių bilietus pirkome tik iki Pekino (buvo pigiausi), bet labiau pasidomėję supratome, kad Pekine labiau švenčiami Kinų Naujieji metai, o tradiciniams dėmesio skiriama ne tiek ir daug. Be to, šiuo metų laiku Pekiną kankina neišsisklaidantis smogas, kas dar labiau paskatino pasiieškoti kitos vietos Naujųjų sutikimui.

Naujuosius Honkonge sutikę lietuviai: žinokite, kokių nedaryti klaidų
© Asmeninio albumo nuotr.

Į Pekiną skridome su Ukrainos avialinijomis ir nors perkant bilietus buvo šiek tiek abejonių dėl skrydžio kokybės, viskas praėjo be nesklandumų. Lėktuvas gan senas, tačiau techniškai tvarkingas ir prižiūrimas, nors tai tuo pačiu reiškė, kad pramogos skrydžio metu taipogi buvo iš „praėjusio amžiaus“ – keli nusileidžiantys ekranai, rodę kelis filmus.

Visa kita, tiek maistas, tiek aptarnavimas buvo geros kokybės, labai panašus į kitas avialinijas. Taigi po 9 valandų skrydžio leidomės Pekine, kur tikėjomės tiesiog laukti kito skrydžio kaip tranzitiniai keleiviai. Vis dėlto pasirodė, kad leidomės antrajame terminale, o skrydis laukė iš trečiojo – naujausio terminalo, kuris yra ne taip ir arti, kelionė trūko apie pusvalandį autobusu.

Terminalas, kuriame leidomės nėra pats informatyviausias, taigi autobusą radome tik „pasigooglinę“. Jei kada jums irgi reikėtų patekti iš pirmo ar antro terminalo į trečiąjį, nepasiduokite vietinių taksistų įtikinėjimams, kad jokių autobusų nėra, o traukinys važiuoja tik dienos metu. Iš tiesų nemokamas autobusas vyksta visą parą ir stoja tik išėjus iš terminalo.

Naujuosius Honkonge sutikę lietuviai: žinokite, kokių nedaryti klaidų
© Asmeninio albumo nuotr.

Po kelių valandų jau leidomės Honkongo orouoste, kuris yra tikra priešingybė Pekino. Viskas tvarkinga, aišku ir efektyvu. Nors jau žinojome, kokiu autobusu reiks važiuoti link centro, bet mus užkalbino vietinė darbuotoja ir tiksliai paaiškino, koks greičiausias ir patogiausias būdas nusigauti ten, kur mums reikia.

Be taksi ir autobusų iš orouosto kursuoja dar ir metro, tiesa, jis šiek tiek brangokas – 100 Honkongo dolerių, kas atitinka maždaug 12 USD. Dviaukštis autobusas kainuoja 40-45 HKD ir užtrunka maždaug 40-50 minučių iki centro, kas yra šiek tiek ilgiau nei traukinys, bet suteikia progą pasigrožėti aplinkiniais vaizdas.

Pasiekę savo nedidelį butą, kurį išsinuomavome per AirBNB, kurį laiką svarstėme, ar iš karto griūti pailsėti po kelionės, ar dar nueiti kažko užkąsti.

Naujuosius Honkonge sutikę lietuviai: žinokite, kokių nedaryti klaidų
© Asmeninio albumo nuotr.

Alkis nugalėjo ir pasiklausę vietinių, kur čia gera vieta pietums, patraukėme į šalia esantį daugiaaukštį turgų, kurio viršuje veikia daug mažų užeigėlių, siūlančių tradicinius dim sum patiekalus. Labiausiai mums patiko koldūnai su krevetėmis ir kiauliena. Na, o po to jau buvo laikas popiečio miegui, tikintis nepramiegoti Naujųjų metų sutikimo.

Naujuosius metus buvome suplanavę švęsti plaukiodami laivu po Viktorijos uostą (Victoria Harbour), kur nuo dangoraižių bus šaudomi įžymieji Honkongo fejerverkai. Kruizas prasidėjo 23 valandą, o vaizdas laivo viduje priminė dideles vestuves – stalai su baltomis staltiesėmis, „gyvos“ muzikos grupė ir grumtynės prie maisto, kurios greitai atlėgo. Kruizas kainavo po šiek tiek daugiau nei 100 USD žmogui, su įskaičiuotu maistu ir visais gėrimais.

Na, bet svarbiausia dalis ir pagrindinė priežastis, kodėl pasirinkome plaukimą laivu, nes tai, galima sakyti, geriausia vieta stebėti fejerverkus, kurie buvo įspūdingi ir truko apie 10 minučių, o jos prabėgo nejučia ir norėjosi dar bent 10 papildomų. Po fejerverkų laukė dar valanda pasiplaukiojimo su smagiais šokiais ir Naujųjų sutikimas buvo baigtas. Kruizas tikrai pateisino mūsų lūkesčius, gal tik norėjosi, kad būtų kokia valanda ar dviem ilgesnis Naujųjų Metų sutikimo šventimas.

Kitą rytą, sausio 1-ąją, grįžome atgal į savo kelionių ritmą ir leidomės nagrinėti Honkongo, pradėdami nuo Mong Kok rajono. Čia dieną naktį verda gyvenimas ir veikia nesuskaičiuojama galybė parduotuvėlių, užeigų, masažo salonų ir t.t. Planavome pradėti pasivaikščiojimą nuo Tim Ho Wan užkandinės, kurią jau buvome aplankę Singapūre. Tikėjomės eilės, laukiančios prie durų, bet radome ne eilę, o visą minią, taigi nusprendėme šįkart nelaukti ir geriau apsilankyti kitoje Tim Ho Wan vakare.

Naujuosius Honkonge sutikę lietuviai: žinokite, kokių nedaryti klaidų
© Asmeninio albumo nuotr.

Patraukėme toliau nagrinėti rajono ir ieškoti vietos pietums. Savo kelionių vadovo leidinyje perskaitėme, kad būtina aplankyti bent vieną vietą, kur parduodamos Pineapple Buns, kurios iš tikro neturi nieko bendro su ananasais, o tiesiog yra bandelės, patiekiamos su sviestu. Taip pat rekomenduojama prie jų paragauti vietinės kavos ar arbatos su pienu.

Radome tokią užkandinę, kurioje, aišku, meniu buvo tik kiniškas, gerai, kad žinojome, ko norime ir galėjome tiesiog parodyti į paveikslėlį ant sienos. Bandelė buvo skani ir puikiai derėjo su kava, kuri taip pat suteikė energijos tolesniam keliavimui per miestą.

Mong Kok’e dar veikia gėlių ir naminių gyvūnų turgūs, o pastarajame geriausiai atrodo parduodamos akvariuminės žuvytės. Turguje yra nesuskaičiuojama galybė maišelių su spalvotomis žuvytėmis, prie kurių dar galima įsigyti įvairiausio dydžio vėžlių, krevečių ir kitų gyvūnų.

Naujuosius Honkonge sutikę lietuviai: žinokite, kokių nedaryti klaidų
© Asmeninio albumo nuotr.

Šie turgūs skirti labiau vietiniams, nes turistai, matyt, retokai perka žuvytes, o pvz. žymusis Ladies market yra skirtas būtent turistams, kurio asortimentas skirtas būtent jiems – marškinėliai, suvenyrai ir prekeiviai, siūlantys padirbtus laikrodžius.

Eidami toliau pasiekėme Tsim Sha Tsui rajoną, kuriame yra dideli prekybos centrai ir viešbučiai. Iš tiesų, Honkongas yra puikia vieta apsipirkti: pasirinkimas milžiniškas, o kainos nesikandžioja. Mūsų atveju, deja, tai buvo tik kelionės pradžia, o keliaujant tik su rankiniu bagažu vietos pirkiniams nelabai lieka. Iš kitos pusės – mažiau pergyvenimų, kad kažko nenusipirkom, kas tikriausiai vėliau pasirodytų ne taip ir reikalinga.

Kitą dieną skyrėme susitikimui su Rachel ir jos drauge, kurios mus nusivedė tradicinių pietų į restoraną prekybos centre. Čia, kaip ir Singapūre, labai dažnai tikrai geros vietos pavalgyti būna dideliuose prekybos centruose, visiškai atvirkščiai, nei Lietuvoje. O su Rachel mes susipažinome žygyje į Maču Pikču, buvo smagu ją pamatyti ir sužinoti, kaip jai sekasi grįžti į kasdienybę po praktikos Ekvadore.

Minėtame restorane prekybos centre pietūs buvo vėl gi Dim Sum, bet šį kartą galėjome išmėginti daug skirtingų patiekalų, nes gavome puikių rekomendacijų. Taip pat sužinojome keletą įdomių dalykų apie jų valgymo tradicijas, pvz. yra įprasta visus valgymo įrankius ir lėkštes prieš valgymą nuplauti karštu vandeniu į atskirai atneštą dubenėlį.

Kartą mums jau buvo tokį atnešę, bet tada nesupratome, kam jis skirtas, o dažniausiai turistams jų net neatneša. Švara nei vienoje valgymo vietoje negalėjome skųstis, taigi tai atrodė labiau kaip populiari tradicija. Arba pvz. šalyje yra įprotis vietoj sakymo ačiū, kai kas nors tau įpila arbatos, tiesiog du kartus pastuksenti dviems pirštais į stalą.

Dauguma pietų patiekalų buvo garinti garuose, pradedant žymiaisiais koldūnais, baigiant pyragu, kuris tikrai atrodė kaip keptas orkaitėje. Po pietų dar turėjome laiko kartu pasivaikščioti po miestą ir aplankyti keletą įdomių vietų, pvz. naminių paukščių turguje. Dar kartą įsitikinome, kad naminiai gyvūnai čia ypač populiarūs.

Naujuosius Honkonge sutikę lietuviai: žinokite, kokių nedaryti klaidų
© Asmeninio albumo nuotr.

Rachel dar mums rekomendavo užkopti į Victoria Peak, kalną, esantį visai šalia centro, nuo kurio atsiveria viso miesto panorama, tačiau oras nebuvo pats geriausias, taigi tiesiog ramiai pasivaikščiojome šalia esančiame botanikos ir zoologijos sode.

Paskutinę dieną pradėjome gan netikėtai – bažnyčioje, tiesa, aukščiausioje pasaulyje. Dieną prieš tai buvome nusprendę pakilti į vieną iš dangoraižių, kur yra apžvalgos aikštelės ir pasigrožėti Honkongo vaizdu iš viršaus.

Tačiau kadangi buvo sekmadienis, pasirodė, kad vienintelė išeitis yra eiti į Sky City bažnyčią, kuri įsikūrusi 75 aukšte, nes kitos apžvalgos aikštelės buvo uždarytos. Ši bažnyčia tai tiesiog nedidelė krikščionių bendruomenė Honkonge, kurią remia pastato savininkas. Jis taip pat leidžia naudotis patalpomis su puikia panorama.

Bendruomenė renkasi kiekvieną sekmadienį pamaldoms ir kartais sulaukia tokių turistų kaip mes, kurių pagrindinis tikslas, iš tikrųjų, yra tiesiog pasižvalgyti per langus. Pamaldos labai neprailgo, o ir laiko savo tikslų įgyvendimui turėjome pakankamai, gaila tik, kad diena pasitaikė apniukusi, na bet kokiu atveju, dabar galime pasigirti, kad apsilankėme aukščiausioje pasaulio bažnyčioje.

Likusią pusę dienos skyrėme apsilankymui Cheung Chau saloje. Tai viena iš vietų, kur galima patekti su viešuoju keltu, kuris kainuoja tik kelis eurus. Plaukimas keltu užtrunka maždaug valandą ir iš šurmuliuojančio didmiesčio patenkama į ramią salą, garsėjančią savo žvejais ir jūrų gėrybių patiekalais. Taip pat tai viena iš pagrindinių vietų, kur honkongiečiai atostogauja vasarą. Sala nedidelė, ją galima apeiti jei ne per vieną dieną, tai per dvi tikrai.

Be pasivaikščiojimo takų, čia dar galima rasti keletą urvų, kuriuose įmanoma palandžioti bei keletą gražių paplūdimių. Bevaikščiodami po salą pagalvojome, kad būtų visai smagu gyventi tokioje ramioje saloje ir į darbą tiesiog plaukioti keltu kiekvieną dieną – užtrunka tik valandą, o miesto triukšmo kaip nebūta. Apėjus pusę salos kaip reikiant išalkome, o jūros gėrybių vakarienė nenuvylė. Kai kurių gyvių, kuriuos valgėme, net nežinojome pavadinimų, vėlgi beveik viskas buvo kiniškai, tačiau visi iki vieno bandyti patiekalai buvo puikūs.

Šaltinis: www.oursmalladventure.com

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Miestas, kuriame draudžiama nusikalsti

Publikuojame naujausios Dalios Smagurauskaitės knygos „Saulės sala Sicilija“, kurią išleido leidykla „Aukso pieva“, ištrauką.

Slapti siaurų Saigono skersgatvių malonumai (5)

„Žmogus pasensta tada, kai nustoja stebėtis“, – mano neuronų sistemoje vis sukasi ir sukasi ši kažkokio šiuolaikinio apaštalo citata. Ta proga pirmosios mano viešnagės Saigone dienomis beveik ištiko isterija. Ne ta Isterija, kuri ištinka vargšes Vietnamo moteris, dirbančias Iliuminatų mega gamyklose-miestuose, kur dešimtys tūkstančių jų, pavergtos pasaulinio kapitalizmo, pluša nuo ryto iki sutemų. Pluša, nesutikdamos nei vieno vyro ištisas savaites ar net mėnesius ir to pasekoje susiduria su rimtais psichiniais sutrikimais. Ne, ne tokia.

Rojaus salos – Galapagai (4)

Ramiojo vandenyno apsuptos Galapagų salos gerokai nutolusios nuo Lietuvos, bet tai ne kliūtis užkietėjusiems keliautojams. Galapagai – ypatinga gamtos buveinė pasaulio žemėlapyje. Salose patirti įspūdžiai sugriauna visą ankstesnį supratimą apie laukinę gyvūniją.

Važiuojam pas kaimynus: iš Kauno per Kuldygą į Ventspilį

Latvijos mieste Ventspilyje, lietuviams tapusiame mėgiamu savaitgalių maršrutu, pasitinka spalvotos karvių skulptūros ir tarp medžių geltonuojanti Livonijos Ordino pilis, vasarą linksmai nuteikia žydinčios gėlių klombos, trykštantys fontanai ir daugiau nei dešimties kilometrų ilgio paplūdimys. Romantikus ir menininkus vilioja ilgas molas, o technikos mėgėjus - vienintelis Latvijoje pakeliamasis tiltas.

10 dienų Havajuose: teko permąstyti daug dalykų gyvenime

Apie ką pagalvojame išgirdus žodį Havajai? Turbūt paplūdimiai, muzika, gėlių karoliai ir palmės. Taip, šito ten pilna, bet man rūpėjo pamatyti kitą šios salos gyvenimo pusę.

Kulinarinė kelionė: 3 Italijos regionai per 9 dienas (15)

Lombardija – Emilija-Romanija – Venetas – trys regionai, kurie garsėja vynais bei turbūt visam pasauly žinomu sūriu, actu bei kumpiu. Na, čia kalbant tik apie maistą, visos kitos gerybės, kaip šimtamečiai miestai, išskirtiniai Unesco paveldai, Ferrari tėvynė, gali būti randamos vartant įvairiausias brošiūras apie Šiaurinę Italiją ar naršant po įvairiausiaus straipsnius “must see in Italy”.

Korsika – rojus tarp jūros ir kalnų (2)

Lėtai, koja už kojos, kopiu į nežmoniško statumo kalno šlaitą. Kojos kaip švino pripiltos, nugara šlapia nuo prakaito, iš po batų slysta ir ritasi žemyn smulkūs akmenukai, o galvoje sukasi viena mintis: koks velnias nešė mane į šią galerą???

Šiaurės Graikija vilioja žydrais paplūdimiais ir istorijos lobiais (1)

Vargu ar galima nepamilti Graikijos iš pirmo žvilgsnio – jos krantus skalaujančių smaragdinių vandenų, purių alyvmedžių giraičių, viliokliškai savo vaisius nokinančių granatų ir šypsena bei neskubumu paperkančių graikų. O pasiklausius mitais apipintos šalies istorijos supranti, kad kiekviena žemės pėda Graikijoje turi savo legendą.

Dviračiu po Hanzos miestą Kuldygą

Kol Kuldygos aikštėje kremtu pusryčių bandelę, saulė senų namų sienomis nuo stogų lipa žemyn. Pasiekusi pamatus, aukso juosta atslenka akmeniniu grindiniu, užlieja mano pėdas ir šalia staliuko lūkuriuojantį dviratį. Netoli dviračius nuomojančio Rekreacijos centro įsikūrusį restoraną „Goldingen Room“ išsirinkau ne šiaip sau – jo pavadinime įamžintas senasis Kuldygos vardas, nuo kurio ir dera pradėti pažintį su šiuo Hanzos miestu.

Netikėtumai, kurie laukia Tailande: nuo viešbučio be elektros iki iš lovos verčiančių dramblių

Didžiausias Tailando kurortas Pataja – rojus žemėje tiems, kas per atostogas nori suderinti paplūdimius, aktyvias pramogas ir pažintines ekskursijas bei ryškias naktinio gyvenimo šviesas. Parankiausias laikas atostogauti Siamo įlankoje, kuri dar vadinama Tailando Rivjera, prasideda jau dabar, kai sulig lapkričiu šalyje baigiasi lietingasis periodas ir įsivyrauja švelnus bei saulėtas klimatas, kuris idealiai tinka ir paplūdimio malonumams, ir pažinimui. Tad kaip dėlioti atostogų scenarijų, jei jūsų lėktuvo bilietas žada, kad skrendate į Patają Tailande?

Patarimai, kaip sutaupyti keliaujant

Žmonės vis dažniau ir dažniau keliauja. Vienas tą lėmusių faktorių yra pigūs skrydžiai. Kai kelionė Europoje pirmyn ir atgal kainuoja iki 100 eurų, susigundo vos ne kiekvienas. Ypač studentai ar neseniai studijas pabaigęs jaunimas.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš keliaujant į Aziją (2)

Šiandien visas pasaulis yra ranka pasiekiamas. Kelionių agentūros ir internetiniai puslapiai siūlo keliones ne tik po Europą, bet ir po visą pasaulį.

Reikalingiausi daiktai tikram keliautojui, kurie turi tilpti į kuprinę

Kiekviena kelionė gali būti tikras galvos skausmas. Ypač kai ateina laikas pakuoti daiktus. Bijai, kad kažkas netilps, kažką pamirši ar tiesiog nežinosi, ką pravartu būtų turėti keliaujant į tam tikrą žemyną ar regioną.

„Beprotis drąsuolis“ - taip iššūkį sau metusį Roką vadino kelyje sutikti žmonės (50)

Palangiškis kurčias 19-metis vaikinas Rokas Koveckis šią vasarą nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 12 d. keliaudamas po Europą pėsčiomis nuėjo 500 km, o autostopu nukeliavo 5000 km. Kelyje sutikti žmonės jį vadino tiesiog bepročiu drąsuoliu.

Ar ne svajonė: išradingas lietuvis keliauja po pasaulį pragyvendamas iš savo pomėgių (46)

Mokykla, universitetas, darbas – toks gyvenimo scenarijus Lietuvoje įsigalėjęs nuo neatmenamų laikų. Tačiau kelionių entuziastas ir pradedantysis fotografas Vytautas Jankulskas (24) nenorėjo paklusti šiai sistemai ir išdrįso savo talentų ieškoti keliaudamas, o ne nuobodžiai sėdėdamas paskaitose.