Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite

Keliautojai Donatas ir Ieva aplankė Singapūrą. Patarimai, ką būtina pamatyti ir išbandyti – poros pasakojime.
Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Šį miestą-valstybę iš tiesų aplankėme tik todėl, kad iš čia laukė skrydis į Europą. Singapūras vienas iš pagrindinių skrydžių centrų Pietryčių Azijoje, o tokie kaip mes čia ir sudaro didžiausią turistų dalį. Tai ne pats pigiausias miestas pasaulyje, taigi pabandėme susirasti nakvynę per Couchsurfing’ą ir gana netikėtai tai visai greitai pavyko.

Šį kartą mus sutiko priglausti Swati, kuri persikėlusi iš Indijos, Singapūre gyvena jau 9 metus. Jau pirmąjį vakarą galėjome įsitikinti koks multikultūrinis tai miestas – buvome pakviesti į Padėkos dienos vakarienę (Thanksgiving dinner), kurią organizavo Swati draugė amerikietė (kilusi iš Indonezijos), o dar keli dalyvavę jų draugai buvo iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Indijos. Visi jie susipažino begyvendami Singapūre ir dabar yra geri draugai – atostogauja ir leidžia laisvalaikį kartu.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Išsimiegoję po vakarėlio, kitą dieną patraukėme apžiūrėti miesto, kuris garsėja ir keliais įdomiais įstatymais – kaip pvz. draudimu pardavinėti kramtomą gumą. Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti keista, tačiau tai gan efektyviai padeda palaikyti švarą gatvėse, o ypač šaligatviuose.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Miestas tikrai tvarkingas ir švarus, nors palyginus su miestais Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje, jie tikrai nedaug atsilieka. Transportas taipogi išvystytas puikiai ir nors gyvenome toliau nuo centro, su metro iki ten nukakti užtruko tik apie 20 minučių. Dar vienas dalykas, kuris iš karto krinta į akį miegamuosiuose Singapūro rajonuose – tai pastatų aukštis, pvz. Lietuvoje dauguma daugiabučių yra maždaug 7-10 aukštų, o čia žemiausi yra apie 15 ir kyla iki 30 ar net daugiau.

Pasiekus centrą pirmiausia ieškojome kur užkąsti, tai šiek tiek užtruko, nes maisto pasirinkimas čia itin didelis. Nuo vietinių kiniškų ar indiškų patiekalų, iki tradicinių Vakarų Europos virtuvių. Na, o mūsų dėmesį patraukė kiniško Dim Sum vieta, prie kurios rikiavosi kokių 15-20 žmonių eilė, o tai dažniausiai reiškia, kad palaukti verta. Kaip netrukus supratome, apsilankėme vienos žinomiausių Dim Sum užkandinių Honkonge – Tim Ho Wan – filiale.

Šiek tiek užbėgant už akių, ši užkandinė, beje, turinti ir vieną Michelin žvaigždutę, buvo mūsų mėgstamiausia vieta, kai lankėmės Honkonge. Grįžtant atgal į Singapūrą, gal mes buvome kaip reikiant išalkę, bet maistas buvo nuostabus – tiek bandelės su barbekiu kiauliena, tiek koldūnai su krevetėmis ar kiauliena. Jei kada būsite Singapūre ar Honkonge, būtinai čia užsukite.

Likusią dienos dalį praleidome vaikštinėdami po Singapūro centrą, o vakare užsukome į vietinį Chinatown, kur jau buvome suplanavę išbandyti Fish Spa (žuvyčių Spa). Tai pusvalandį trunkanti procedūra, kurios metu mažos žuvytės „nuvalgo“ negyvą odą nuo pėdų. Iš tikrųjų, jos maitinasi bakterijomis ir grybeliais, bet kadangi jie yra labai maži, tuo pačiu jos nuvalo ir negyvą odą.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Iš pradžių jausmas keistokas, atrodo, kad abi pėdas kažkas stipriai kutena, bet po kelių minučių pripratus, galima tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis procedūra. Šis malonumas kainuoja 30 Singapūro dolerių, kas yra maždaug 19 eurų ir atrodo yra visai vertas tokios kainos. Kas įdomiausia, ši procedūra – ne tik kojoms, žuvytės daro teigiamą įtaką ir nervų sistemai, pvz. naktį po procedūros miegas gilesnis ir kokybiškesnis.

Kitą dieną turėjome du tikslus – pasivaikščioti Botonikos sode bei apsilankyti Marina Bay dalyje, kurioje vyksta ir įspūdingas šviesų šou. Taigi dieną pradėjome nuo Botanikos parko, kuris yra tikra miesto puošmena – kruopščiai išpuoselėtas ir nuolat tvarkomas jis privilioja ne tik turistus, bet ir vietinius gyventojus čia bėgiojančius, rengiančius piknikus ar tiesiog atsipalaiduojančius nuo miesto šurmulio.

Parke taip pat veikia ir nuolatinė orchidėjų ekspozicija, už kurią tikrai verta nepagailėti 5 Singapūro dolerių. Kadangi klimatas tropinis, orchidėjoms augti čia rojus, o šioje ekspozicijoje jų galima pamatyti per šimtą skirtingų rūšių.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Toliau laukė Marina Bay dalis, kurioje įsikūręs ir žymusis Marina Bay Sands viešbutis su tikriausiai labiausiai pasaulyje žinomu „infinity“ baseinu nuo kurio atsiveria Singapūro panorama. Deja, šis malonumas ne mūsų kišenei, taigi patraukėme tiesiai link už viešbučio esančių Gardens by the Bay.

Tai didžiulis parkas, kuris pastatytas vien ant iš vandenyno „atkovotos“ žemės. Parkas visiškai nemokamas (išskyrus dvi pastovias ekspozicijas, kurias mes praleidome) ir jame kiekvieną vakarą vyksta specialus šviesų šou, kurio mes labiausiai ir laukėme. Be to, kadangi artėjo žiemos šventės, dalyje parko veikė Kalėdinė mugė su didžiule eglute ir kitais šventiniais atributais. Iš vienos pusės atrodė šiek tiek keista, nes lauke 30 laipsnių karštis, kita vertus tai mums leido įsijausti į šventinę nuotaiką prieš grįžtant į Europą. Parke praleidome visą pusdienį, o viską vainikavo lauktasis šviesų spektaklis, kuris vyksta dirbtiniuose „medžiuose“. Reginys vertas dėmesio ir yra vienas iš dalykų, kuriuos būtina padaryti esant Singapūre.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Paskutinę dieną praleidome Singapūro zoologijos sode, kuris yra vienas iš geriausių visame pasaulyje. Iš tikrųjų, zoologijos sodas yra tik viena iš didžiulio komplekso sudėtinių dalių, be jo čia dar yra River Safari (Upės Safari) bei Night Safari, kuomet gyvūnus galima pamatyti naktį. Mes laiko turėjome tik įprastam zoologijos sodui, bet to tikrai užteko vos ne visai dienai. Sodas didelis, o tai tuo pačiu reiškia, kad gyvūnai čia turi daug erdvės ir laisvės. Visą dieną sode vyksta gyvūnų šėrimo sesijos, kurios sudėliotos taip, kad gyvūnai šeriami iš eilės ir galima per daug nesiplėšant juos visus pamatyti.

Atėjus kelios minutės prieš šėrimą, galima visada pamatyti gyvūnus nekantriai sukant ratą aplink dubenėlį ir laukiančius prižiūrėtojų. Kad orangutangai labai nenuobodžiautų ir neprarastų natūralių instinktų, maistas pateikiamas kartu su galvosūkiais, pvz. jiems reikia rasti kaip atrankinti dėžutę, kurioje sudėtas jų ėdalas. Be to, dar vyksta keletas pasirodymų, iš kurių mums labiausiai įstrigo dramblių šou. Apibendrinant, jei mėgstate zoologijos sodus, šio tikrai negalite praleisti.

Šaltinis: www.smalladventure.com

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Šešios dienos Austrijoje: pilys, ledo urvai ir nepakartojamas Zalcburgas

Austrija. Iš tikrųjų tik Zalcburgo žemė ir jos apylinkės.

Foralbergo kalnų sakmės, Alpių sūris ir karvių šypsenos

Žvilgsnis bėgioja žaliais Alpių šlaitais, užkliūdamas už viršūnių, kai kur net ir vasarą pasipuošusių sniego lopinėliais. Kojos nespėja lėkti iš paskos. Debesėliai glosto skruostus, palikdami drėgnus bučinius veide ir rasą plaukuose. Saulės pakutenti žolynai skleidžia virš slėnių tūkstantį ir vieną aromatą. Abipus tako mūkia karvės, o snukiai tokie draugiški, kad praeinant norisi sveikintis, glostyti, pakasyti paausį.

„Baltoscandia 2016“: kodėl skandinavai vis dar tiki troliais

Norėčiau pratęsti trijų savaičių „Baltoscandia 2016” ekspedicijos apžvalgą. Kuomet kelionė jau praeityje ir namie į dienoraštį sugulė paskutinės mintys, prieš akis šmėsteli daug, tuo metu rodos, nesvarbių dalykų.

Dviračiais Slovakiją apvažiavę lietuviai džiaugiasi, kad nesutiko meškų (2)

Lietuvis keliautojas Aurimas Valujavičius, pernai vasarą dviračiu apvažiavęs Norvegiją ir Švediją, šiemet su draugu Mindaugu patraukė į Slovakiją ir apvažiavo Karpatų kalnyną.

Baltijos rivjera Jūrmaloje (11)

Atėjus vasaros atostogoms norėjau išsirinkti gražią vietą, šalį ar kurortą, kuris būtų ir įdomus, ir netoliese. Ieškojau ramesnio kampelio, kur galėčiau atgauti jėgas ir nepavargti keliaujant nežinia kur ir toli bei jokiu būdu nenorėjau grūstis minioje nuotykių trokštančių turistų. Į Lietuvos pajūrį važiuoti netraukė, lietuvių atsiliepimai nuteikė pesimistiškai, be to, norėjosi kažko naujo ir nematyto.

Keliaujančius po Ameriką lietuvius vienas dalykas sukrėtė iki sielos gelmių (8)

Rašydamas mūsų kelionės įspūdžius nesistengiau susikoncentruoti į visiems žinomus lankytinus objektus, bet norėjau parodyti viską mūsų akimis, tai kas tuo metu atrodė svarbiausia, tai kas labiausiai sukrėtė ar sužavėjo.

Kinija. Drakono šalies keliais (7)

Lėktuvas nusileido didžiausiame, 20 mln. gyventojų talpinančiame Kinijos mieste – Šanchajuje. Žydro dangaus čia pamatyti beveik neįmanoma – tvyro smogas. Dėmesį kreipia aukšti pastatai, elektros laidų raizgalynė, prie daugiabučių namų palangių pritvirtintos grotelės skalbiniams džiovinti.

Gran Kanarija: gamtos grožis užgniaužė kvapą (17)

Maždaug prieš mėnesį įsigijome bilietus į Gran Kanariją, trečią pagal dydį Kanarų salą. Mūsų bendraminčių buvo net šeši. Vienas kito gerai nepažinojome, todėl nežinia, kas galėjo laukti viešnagės metu.

Amerikoje ieškojo laisvės, o ją pajuto tik sutikę kitą lietuvį (13)

Pirmi žodžiai atsibudus ryte Čikagoje buvo: „Niekur aš šiandien neisiu“. Prieš tai, vakar vakare, vos tik atvykę į Čikagą, buvom nuvažiavę į miesto centrą.

Varanasis – šventas Indijos purvynas, kur ateinama numirti (24)

„Pas jus yra eismo taisyklės, bet juk tiek daug avarijų! O pas mus – totalus chaosas, jokių taisyklių, visiška absurdo demokratija keliuose, bet avarijų, tai nėra!“, - sako rusiškai mokantis indas, prisistatantis kaip Šaša (dauguma indų neištaria raidės s, sako kaip š) Ir žinote kodėl? Nes visi indai užsiiminėja joga!

Mano gyvenimo kelionė: Nepalas ir Himalajai užbūrė didybe ir grožiu (3)

Dar rodos visai neseniai išsiruošiau į savo išsvajotą, tiek kartų susapnuotą ir taip lauktą kelionę į Nepalą. Nežinau kodėl, bet mane traukte traukė į šią stebuklingąją Himalajų buveinę, pasaulio stogo tvirtovę, šventųjų Sidhų namus, tūkstančių šventyklų, margųjų maldos vėliavėlių šalį.

Lietuvio kelionė pavojingiausiai keliais: ant plauko kabančios gyvybės, kalnų grožis ir Dalai Lama (8)

„Kai jėgos išsenka, bet nėra pasirinkimo, mūsų kūnai gali žymiai daugiau nei mes manome. Svarbiausia – nusiteikimas ir tinkamos mintys. Kai įvykiai dėliojasi savaime ir ekspromtu pamatai Dalai Lama. Kai kontrastus tarp skurdo ir prabangos išgyveni vieną šalia kito. Kai gamta dovanoja pasakišką grožį, tačiau išgyvenimui neduoda net menkiausios augalijos“, – sako pavojingus Himalajų kelius įveikęs Linas Čeikus.

Ekspedicija Lofotenų salose: pakerėjo kvapą gniaužiantys vaizdai

Lofotenų salų pavadinimas reiškia lūšies pėdą, tai Norvegijos žemės už poliarinio rato, garsėjančios neįprastai patraukliu savo kraštovaizdžiu.

Lietuvių sutikti amerikiečiai: jaučiamės taip, lyg reikėtų rinktis, kokios lytiškai plintančios ligos norėtumėm (10)

Iš Kolorado valstijos važiuojame Čikagos link. Šioje dalyje nieko nesame suplanavę ir tiesiog važiuojame link kito lankytino objekto Čikagoje neįsivaizduodami, ką rasime pakeliui. Tik pajudėjus iš viešbučio Kolorado valstijoje suprantame, kad nebus nuobodu.

Ekspedicija „Baltoscandia 2016“: Švedijoje aptikti legendinio keliautojo A. Poškos pėdsakai

Ekspedicijos dalyviai, susipažinę su Švedijos sostine Stokholmu, dalyvavo konferencijoje, skirtoje paminėti prof. Kazio Pakšto idėją, suvienyti Baltijos ir Skandinavijos šalis į vieną Baltoskandijos regioną.