Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite

Keliautojai Donatas ir Ieva aplankė Singapūrą. Patarimai, ką būtina pamatyti ir išbandyti – poros pasakojime.
© Asmeninio albumo nuotr.

Šį miestą-valstybę iš tiesų aplankėme tik todėl, kad iš čia laukė skrydis į Europą. Singapūras vienas iš pagrindinių skrydžių centrų Pietryčių Azijoje, o tokie kaip mes čia ir sudaro didžiausią turistų dalį. Tai ne pats pigiausias miestas pasaulyje, taigi pabandėme susirasti nakvynę per Couchsurfing’ą ir gana netikėtai tai visai greitai pavyko.

Šį kartą mus sutiko priglausti Swati, kuri persikėlusi iš Indijos, Singapūre gyvena jau 9 metus. Jau pirmąjį vakarą galėjome įsitikinti koks multikultūrinis tai miestas – buvome pakviesti į Padėkos dienos vakarienę (Thanksgiving dinner), kurią organizavo Swati draugė amerikietė (kilusi iš Indonezijos), o dar keli dalyvavę jų draugai buvo iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Indijos. Visi jie susipažino begyvendami Singapūre ir dabar yra geri draugai – atostogauja ir leidžia laisvalaikį kartu.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Išsimiegoję po vakarėlio, kitą dieną patraukėme apžiūrėti miesto, kuris garsėja ir keliais įdomiais įstatymais – kaip pvz. draudimu pardavinėti kramtomą gumą. Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti keista, tačiau tai gan efektyviai padeda palaikyti švarą gatvėse, o ypač šaligatviuose.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Miestas tikrai tvarkingas ir švarus, nors palyginus su miestais Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje, jie tikrai nedaug atsilieka. Transportas taipogi išvystytas puikiai ir nors gyvenome toliau nuo centro, su metro iki ten nukakti užtruko tik apie 20 minučių. Dar vienas dalykas, kuris iš karto krinta į akį miegamuosiuose Singapūro rajonuose – tai pastatų aukštis, pvz. Lietuvoje dauguma daugiabučių yra maždaug 7-10 aukštų, o čia žemiausi yra apie 15 ir kyla iki 30 ar net daugiau.

Pasiekus centrą pirmiausia ieškojome kur užkąsti, tai šiek tiek užtruko, nes maisto pasirinkimas čia itin didelis. Nuo vietinių kiniškų ar indiškų patiekalų, iki tradicinių Vakarų Europos virtuvių. Na, o mūsų dėmesį patraukė kiniško Dim Sum vieta, prie kurios rikiavosi kokių 15-20 žmonių eilė, o tai dažniausiai reiškia, kad palaukti verta. Kaip netrukus supratome, apsilankėme vienos žinomiausių Dim Sum užkandinių Honkonge – Tim Ho Wan – filiale.

Šiek tiek užbėgant už akių, ši užkandinė, beje, turinti ir vieną Michelin žvaigždutę, buvo mūsų mėgstamiausia vieta, kai lankėmės Honkonge. Grįžtant atgal į Singapūrą, gal mes buvome kaip reikiant išalkę, bet maistas buvo nuostabus – tiek bandelės su barbekiu kiauliena, tiek koldūnai su krevetėmis ar kiauliena. Jei kada būsite Singapūre ar Honkonge, būtinai čia užsukite.

Likusią dienos dalį praleidome vaikštinėdami po Singapūro centrą, o vakare užsukome į vietinį Chinatown, kur jau buvome suplanavę išbandyti Fish Spa (žuvyčių Spa). Tai pusvalandį trunkanti procedūra, kurios metu mažos žuvytės „nuvalgo“ negyvą odą nuo pėdų. Iš tikrųjų, jos maitinasi bakterijomis ir grybeliais, bet kadangi jie yra labai maži, tuo pačiu jos nuvalo ir negyvą odą.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Iš pradžių jausmas keistokas, atrodo, kad abi pėdas kažkas stipriai kutena, bet po kelių minučių pripratus, galima tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis procedūra. Šis malonumas kainuoja 30 Singapūro dolerių, kas yra maždaug 19 eurų ir atrodo yra visai vertas tokios kainos. Kas įdomiausia, ši procedūra – ne tik kojoms, žuvytės daro teigiamą įtaką ir nervų sistemai, pvz. naktį po procedūros miegas gilesnis ir kokybiškesnis.

Kitą dieną turėjome du tikslus – pasivaikščioti Botonikos sode bei apsilankyti Marina Bay dalyje, kurioje vyksta ir įspūdingas šviesų šou. Taigi dieną pradėjome nuo Botanikos parko, kuris yra tikra miesto puošmena – kruopščiai išpuoselėtas ir nuolat tvarkomas jis privilioja ne tik turistus, bet ir vietinius gyventojus čia bėgiojančius, rengiančius piknikus ar tiesiog atsipalaiduojančius nuo miesto šurmulio.

Parke taip pat veikia ir nuolatinė orchidėjų ekspozicija, už kurią tikrai verta nepagailėti 5 Singapūro dolerių. Kadangi klimatas tropinis, orchidėjoms augti čia rojus, o šioje ekspozicijoje jų galima pamatyti per šimtą skirtingų rūšių.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Toliau laukė Marina Bay dalis, kurioje įsikūręs ir žymusis Marina Bay Sands viešbutis su tikriausiai labiausiai pasaulyje žinomu „infinity“ baseinu nuo kurio atsiveria Singapūro panorama. Deja, šis malonumas ne mūsų kišenei, taigi patraukėme tiesiai link už viešbučio esančių Gardens by the Bay.

Tai didžiulis parkas, kuris pastatytas vien ant iš vandenyno „atkovotos“ žemės. Parkas visiškai nemokamas (išskyrus dvi pastovias ekspozicijas, kurias mes praleidome) ir jame kiekvieną vakarą vyksta specialus šviesų šou, kurio mes labiausiai ir laukėme. Be to, kadangi artėjo žiemos šventės, dalyje parko veikė Kalėdinė mugė su didžiule eglute ir kitais šventiniais atributais. Iš vienos pusės atrodė šiek tiek keista, nes lauke 30 laipsnių karštis, kita vertus tai mums leido įsijausti į šventinę nuotaiką prieš grįžtant į Europą. Parke praleidome visą pusdienį, o viską vainikavo lauktasis šviesų spektaklis, kuris vyksta dirbtiniuose „medžiuose“. Reginys vertas dėmesio ir yra vienas iš dalykų, kuriuos būtina padaryti esant Singapūre.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Paskutinę dieną praleidome Singapūro zoologijos sode, kuris yra vienas iš geriausių visame pasaulyje. Iš tikrųjų, zoologijos sodas yra tik viena iš didžiulio komplekso sudėtinių dalių, be jo čia dar yra River Safari (Upės Safari) bei Night Safari, kuomet gyvūnus galima pamatyti naktį. Mes laiko turėjome tik įprastam zoologijos sodui, bet to tikrai užteko vos ne visai dienai. Sodas didelis, o tai tuo pačiu reiškia, kad gyvūnai čia turi daug erdvės ir laisvės. Visą dieną sode vyksta gyvūnų šėrimo sesijos, kurios sudėliotos taip, kad gyvūnai šeriami iš eilės ir galima per daug nesiplėšant juos visus pamatyti.

Atėjus kelios minutės prieš šėrimą, galima visada pamatyti gyvūnus nekantriai sukant ratą aplink dubenėlį ir laukiančius prižiūrėtojų. Kad orangutangai labai nenuobodžiautų ir neprarastų natūralių instinktų, maistas pateikiamas kartu su galvosūkiais, pvz. jiems reikia rasti kaip atrankinti dėžutę, kurioje sudėtas jų ėdalas. Be to, dar vyksta keletas pasirodymų, iš kurių mums labiausiai įstrigo dramblių šou. Apibendrinant, jei mėgstate zoologijos sodus, šio tikrai negalite praleisti.

Šaltinis: www.smalladventure.com

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Metė darbą ir neatsidžiaugia: tai – ne planas, tai – gyvenimo svajonė (75)

34-erių vilnietė Viktorija Pukinskaitė ryžosi gyvenimo pokyčiams – atsisakė gerai apmokamo darbo ir aštuonis mėnesius keliavo po Aziją. Norėtų aplankyti šimtą šalių. „Tai nėra konkretus planas, kurį būtinai turiu įgyvendinti per numatytą laikotarpį. Tai gyvenimo svajonė. Kartais pats geriausias planas – neplanuoti“, – sako Viktorija.

Dvi savaitės ir stulbinantys atradimai Tailando Rojuje

Tailandas Tailandas… Šalis, apie kurią girdėjau tiek įvairiausių nuomonių ir tiek atkalbinėjimų ten nevažiuoti, nes man jau kiek metų ir ką aš ten veiksiu, kad nusprendžiau imti ir pati pamatyti, ko gi man ten neverta pamatyti.

Itališka mozaika: ko mes galime pavydėti italams (4)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Jovitai!

Pasimatymas su saulės sala

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Gintarei.

Atsisveikinimas su skęstančia Venecija

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Už ką aš myliu Italiją

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Šalis, į kurią norėsiu sugrįžti ne kartą (3)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Lietuvio avantiūra: per 5 dienas apkeliavo 5 šalis trijuose žemynuose (22)

Nenuilstantis keliautojas Jokūbas Laukaitis šį kartą ryžosi tikrai avantiūrai – per 5 dienas aplankyti 5 šalis trijuose skirtinguose žemynuose. Bankokas, Egiptas, Kipras, Dubajus, Idonezija. Kaip jam tai pavyko?

Amalfio pakrantė: bent kartą gyvenime aplankyti būtina (3)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Pavargęs nuo darbo biure dviem mėnesiams leidosi į piligriminę kelionę

Keliautojas Silvestras Dikčius, pavargęs nuo darbo biure, ir užsimanęs ilgų atostogų, dviem mėnesiams išvyko piligrimų keliais į Santjago de Kompostelą.

Po Lotynų Ameriką keliaujanti lietuvių pora: tai mūsų svajonė, kurioje gyvename taip, kaip norime (78)

Lietuvių pora Paulius ir Vilma neatsispyrė savo svajonei ir iškeliavo į Lotynų Ameriką. Tranzuodami jie kerta vieną po kitos šalių sienas, pažindami vis naujas kultūras ir sutikdami vis kitokius žmones. Kaip jiems sekasi kelionėje, kokius įspūdžius patiria, keliautojai noriai dalinasi su DELFI skaitytojais.

Vytauto nuotykiai Vietname: ko reikia, kad pasijustum vietiniu

Užsirašiau į vietinį sporto klubą Vietname. Jau ir pats jaučiuosi pakankamai vietinis, o dar neišvengiamai artėja skraidymų oro balionu sezonas tiek Vietname (skraidyti čia ruošiamės pradėti po trijų savaičių), tiek Lietuvoje. Raumenys tikrai pravers, o nugara padėkos už apšilimą prieš sezono skrydžius.

10 Įspūdingiausių mano lankytų vietų Indonezijoje 2016 metais (5)

Keliaujant ir dalinantis patirtimis, neretai sulaukdavau klausimų, o kas man paliko didžiausią įspūdį, kas patiko labiausiai. Patirtys natūraliai susidėliojo į apvalų skaičių – dešimt. Sąrašo eiliškumas nėra nuo geriausio iki prasčiausio, nes vietos skirtingos, tarpusavyje nepalyginamos, bet kiekviena savaip unikali ir įspūdinga. Dalinuosi:

Saulės nutvieksta sala su beprotiškai skaniais ledais

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Pasakoti apie Italiją – tai tas pats, kaip rašyti knygą apie begalybę...

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!