Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite

Keliautojai Donatas ir Ieva aplankė Singapūrą. Patarimai, ką būtina pamatyti ir išbandyti – poros pasakojime.
© Asmeninio albumo nuotr.

Šį miestą-valstybę iš tiesų aplankėme tik todėl, kad iš čia laukė skrydis į Europą. Singapūras vienas iš pagrindinių skrydžių centrų Pietryčių Azijoje, o tokie kaip mes čia ir sudaro didžiausią turistų dalį. Tai ne pats pigiausias miestas pasaulyje, taigi pabandėme susirasti nakvynę per Couchsurfing’ą ir gana netikėtai tai visai greitai pavyko.

Šį kartą mus sutiko priglausti Swati, kuri persikėlusi iš Indijos, Singapūre gyvena jau 9 metus. Jau pirmąjį vakarą galėjome įsitikinti koks multikultūrinis tai miestas – buvome pakviesti į Padėkos dienos vakarienę (Thanksgiving dinner), kurią organizavo Swati draugė amerikietė (kilusi iš Indonezijos), o dar keli dalyvavę jų draugai buvo iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Indijos. Visi jie susipažino begyvendami Singapūre ir dabar yra geri draugai – atostogauja ir leidžia laisvalaikį kartu.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Išsimiegoję po vakarėlio, kitą dieną patraukėme apžiūrėti miesto, kuris garsėja ir keliais įdomiais įstatymais – kaip pvz. draudimu pardavinėti kramtomą gumą. Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti keista, tačiau tai gan efektyviai padeda palaikyti švarą gatvėse, o ypač šaligatviuose.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Miestas tikrai tvarkingas ir švarus, nors palyginus su miestais Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje, jie tikrai nedaug atsilieka. Transportas taipogi išvystytas puikiai ir nors gyvenome toliau nuo centro, su metro iki ten nukakti užtruko tik apie 20 minučių. Dar vienas dalykas, kuris iš karto krinta į akį miegamuosiuose Singapūro rajonuose – tai pastatų aukštis, pvz. Lietuvoje dauguma daugiabučių yra maždaug 7-10 aukštų, o čia žemiausi yra apie 15 ir kyla iki 30 ar net daugiau.

Pasiekus centrą pirmiausia ieškojome kur užkąsti, tai šiek tiek užtruko, nes maisto pasirinkimas čia itin didelis. Nuo vietinių kiniškų ar indiškų patiekalų, iki tradicinių Vakarų Europos virtuvių. Na, o mūsų dėmesį patraukė kiniško Dim Sum vieta, prie kurios rikiavosi kokių 15-20 žmonių eilė, o tai dažniausiai reiškia, kad palaukti verta. Kaip netrukus supratome, apsilankėme vienos žinomiausių Dim Sum užkandinių Honkonge – Tim Ho Wan – filiale.

Šiek tiek užbėgant už akių, ši užkandinė, beje, turinti ir vieną Michelin žvaigždutę, buvo mūsų mėgstamiausia vieta, kai lankėmės Honkonge. Grįžtant atgal į Singapūrą, gal mes buvome kaip reikiant išalkę, bet maistas buvo nuostabus – tiek bandelės su barbekiu kiauliena, tiek koldūnai su krevetėmis ar kiauliena. Jei kada būsite Singapūre ar Honkonge, būtinai čia užsukite.

Likusią dienos dalį praleidome vaikštinėdami po Singapūro centrą, o vakare užsukome į vietinį Chinatown, kur jau buvome suplanavę išbandyti Fish Spa (žuvyčių Spa). Tai pusvalandį trunkanti procedūra, kurios metu mažos žuvytės „nuvalgo“ negyvą odą nuo pėdų. Iš tikrųjų, jos maitinasi bakterijomis ir grybeliais, bet kadangi jie yra labai maži, tuo pačiu jos nuvalo ir negyvą odą.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Iš pradžių jausmas keistokas, atrodo, kad abi pėdas kažkas stipriai kutena, bet po kelių minučių pripratus, galima tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis procedūra. Šis malonumas kainuoja 30 Singapūro dolerių, kas yra maždaug 19 eurų ir atrodo yra visai vertas tokios kainos. Kas įdomiausia, ši procedūra – ne tik kojoms, žuvytės daro teigiamą įtaką ir nervų sistemai, pvz. naktį po procedūros miegas gilesnis ir kokybiškesnis.

Kitą dieną turėjome du tikslus – pasivaikščioti Botonikos sode bei apsilankyti Marina Bay dalyje, kurioje vyksta ir įspūdingas šviesų šou. Taigi dieną pradėjome nuo Botanikos parko, kuris yra tikra miesto puošmena – kruopščiai išpuoselėtas ir nuolat tvarkomas jis privilioja ne tik turistus, bet ir vietinius gyventojus čia bėgiojančius, rengiančius piknikus ar tiesiog atsipalaiduojančius nuo miesto šurmulio.

Parke taip pat veikia ir nuolatinė orchidėjų ekspozicija, už kurią tikrai verta nepagailėti 5 Singapūro dolerių. Kadangi klimatas tropinis, orchidėjoms augti čia rojus, o šioje ekspozicijoje jų galima pamatyti per šimtą skirtingų rūšių.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Toliau laukė Marina Bay dalis, kurioje įsikūręs ir žymusis Marina Bay Sands viešbutis su tikriausiai labiausiai pasaulyje žinomu „infinity“ baseinu nuo kurio atsiveria Singapūro panorama. Deja, šis malonumas ne mūsų kišenei, taigi patraukėme tiesiai link už viešbučio esančių Gardens by the Bay.

Tai didžiulis parkas, kuris pastatytas vien ant iš vandenyno „atkovotos“ žemės. Parkas visiškai nemokamas (išskyrus dvi pastovias ekspozicijas, kurias mes praleidome) ir jame kiekvieną vakarą vyksta specialus šviesų šou, kurio mes labiausiai ir laukėme. Be to, kadangi artėjo žiemos šventės, dalyje parko veikė Kalėdinė mugė su didžiule eglute ir kitais šventiniais atributais. Iš vienos pusės atrodė šiek tiek keista, nes lauke 30 laipsnių karštis, kita vertus tai mums leido įsijausti į šventinę nuotaiką prieš grįžtant į Europą. Parke praleidome visą pusdienį, o viską vainikavo lauktasis šviesų spektaklis, kuris vyksta dirbtiniuose „medžiuose“. Reginys vertas dėmesio ir yra vienas iš dalykų, kuriuos būtina padaryti esant Singapūre.

Miestas, kuriame itin paprasto daikto nusipirkti negalėsite
© Asmeninio albumo nuotr.

Paskutinę dieną praleidome Singapūro zoologijos sode, kuris yra vienas iš geriausių visame pasaulyje. Iš tikrųjų, zoologijos sodas yra tik viena iš didžiulio komplekso sudėtinių dalių, be jo čia dar yra River Safari (Upės Safari) bei Night Safari, kuomet gyvūnus galima pamatyti naktį. Mes laiko turėjome tik įprastam zoologijos sodui, bet to tikrai užteko vos ne visai dienai. Sodas didelis, o tai tuo pačiu reiškia, kad gyvūnai čia turi daug erdvės ir laisvės. Visą dieną sode vyksta gyvūnų šėrimo sesijos, kurios sudėliotos taip, kad gyvūnai šeriami iš eilės ir galima per daug nesiplėšant juos visus pamatyti.

Atėjus kelios minutės prieš šėrimą, galima visada pamatyti gyvūnus nekantriai sukant ratą aplink dubenėlį ir laukiančius prižiūrėtojų. Kad orangutangai labai nenuobodžiautų ir neprarastų natūralių instinktų, maistas pateikiamas kartu su galvosūkiais, pvz. jiems reikia rasti kaip atrankinti dėžutę, kurioje sudėtas jų ėdalas. Be to, dar vyksta keletas pasirodymų, iš kurių mums labiausiai įstrigo dramblių šou. Apibendrinant, jei mėgstate zoologijos sodus, šio tikrai negalite praleisti.

Šaltinis: www.smalladventure.com

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Penkios žemės – Italijos pakrantės perlas

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame poniai Vandai. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Keliauti kaunietį įkvėpė legendinis M. Šalčius: per metus – 40 aplankytų šalių (14)

40 valstybių per 2016 metus. Tiek vienas ir su šeima pernai apkeliavo Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovas Dainius Babilas. „Šį pasiekimą skiriu keliautojui Matui Šalčiui atminti. Lygiai prieš 80 metų jis išleido knygų seriją „Svečiuose pas 40 tautų“, – sakė D.Babilas, grįžęs iš naujausios kelionės.

Kelionių fotografo R. Puišio nuotraukose - pribloškiantys Vorkutos vaizdai (35)

„Tegu į Šiaurę blogi žmonės nekeliauja. Tegu ten keliauja tik geri... Blogas žmogus ten paprasčiausiai neišgyventų“, – sako keliautojas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Rusijos geografijos draugijos narys Raimondas Puišys, gyvenimą už poliarinio rato atskleidęs neseniai išleistame fotoalbume „Vorkuta – 67-oji paralelė“.

Italija pavergė taip, kad važiuoju kasmet (3)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Žadą atimanti kelionė

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Konkursas „Italija, kurios nepamiršiu“

Atėjus Naujiems metams, metas prisiminti savo keliones ir pasvajoti apie naujas. Kviečiame dalyvauti konkurse „Italija, kurios nepamiršiu“ ir pasidalinti savo istorijomis bei nuotraukomis.

Azijos sužavėtas lietuvis laimę rado Pietų Korėjoje (5)

„Savos šalies bei artimo meilės, pagarbos vyresniam ir aistros“, – to palinkėtų lietuviams pasimokyti iš korėjiečių Tvirmantas Čenka (27), kuris jau treti metai dirba ir mokosi Pietų Korėjoje. Atvykęs į šią šalį su atvira širdimi ir nemažai žinių apie Azijos kultūras, jis jaučiasi čia pritapęs ir grįžti į Lietuvą kurti gerovės artimiausiu metu nežada.

Solo kelionės: atrasti ne tik naujas vietas, bet ir save

Lagaminas sukrautas, skrydžio bilietai rankose, priešais nosį – išmanusis telefonas su įvairiomis programėlėmis, kurios neleis pasiklysti viešint svečioje šalyje. Drąsiai žengi į priekį: šiandien tu pasiruošusi užkariauti pasaulį. Viena.

Konkursas „Mano gražiausia Prancūzijos nuotrauka“: sveikiname nugalėtojus! (6)

Ar dar prisimenate savo atostogas, kai keliavote po Prancūziją ir gėrėjotės kvapą gniaužiančiais vaizdais? Pats metas išsitraukti albumą ir iš naujo perversti nuotraukas, nes kviečiame jus dalyvauti konkurse „Mano gražiausia Prancūzijos nuotrauka“!

Kuba, kokios greitai gali nelikti: skaniausia kava, juodoji rinka iš arti ir F. Kastro dvasia (9)

Šį rudenį Kuboje viešėjęs Nidas Kiuberis, vienas iš kavinių tinklo „Coffee Inn“ įkūrėjų, aplankė įspūdingas šalies kavos plantacijas ir savo akimis pamatė, kaip salos gyvenimą veikia valdžios kontrolė, tačiau viešnagės metu nė neįtarė, kad pusę amžiaus trukęs Fidelio Kastro valdymo etapas baigsis taip greitai.

Kelionė į aukščiausią Tailando kalną: nesėkmės, juokas ir nuostabūs vaizdai

Keliautojas ir verslininkas Jokūbas Laukaitis, jau išmaišęs pusę pasaulio, šį kartą leidosi į kelionę motociklu į aukščiausią kalną visame Tailande – Doi Inthanon.

Hojanas: kuo dabar gyvena buvusi Azijos širdis (1)

Pakilęs prieš saulėtekį, dar pusiau miegantis internetu tikrinu už poros dešimčių kilometrų esančio Danango oro uosto naktines meteorologijos stoties ataskaitas bei orų prognozes auštančiai dienai. Bevielis ryšys viešbutyje kaip ir lietūs liūčių sezono metu Vietname – stiprus ir greitas.

Miestas, kuriame draudžiama nusikalsti

Publikuojame naujausios Dalios Smagurauskaitės knygos „Saulės sala Sicilija“, kurią išleido leidykla „Aukso pieva“, ištrauką.

Slapti siaurų Saigono skersgatvių malonumai (7)

„Žmogus pasensta tada, kai nustoja stebėtis“, – mano neuronų sistemoje vis sukasi ir sukasi ši kažkokio šiuolaikinio apaštalo citata. Ta proga pirmosios mano viešnagės Saigone dienomis beveik ištiko isterija. Ne ta Isterija, kuri ištinka vargšes Vietnamo moteris, dirbančias Iliuminatų mega gamyklose-miestuose, kur dešimtys tūkstančių jų, pavergtos pasaulinio kapitalizmo, pluša nuo ryto iki sutemų. Pluša, nesutikdamos nei vieno vyro ištisas savaites ar net mėnesius ir to pasekoje susiduria su rimtais psichiniais sutrikimais. Ne, ne tokia.

Rojaus salos – Galapagai (4)

Ramiojo vandenyno apsuptos Galapagų salos gerokai nutolusios nuo Lietuvos, bet tai ne kliūtis užkietėjusiems keliautojams. Galapagai – ypatinga gamtos buveinė pasaulio žemėlapyje. Salose patirti įspūdžiai sugriauna visą ankstesnį supratimą apie laukinę gyvūniją.