Lietuvė Viktorija: gydytojo darbas Švedijoje ir Lietuvoje skiriasi kaip diena nuo nakties

 (13)
Švedijoje gyvenančios ir dirbančios Viktorijos Matulevičienės teigimu, svetimoje šalyje skubiosios pagalbos gydytojo darbo pobūdis ir atsakomybė yra visiškai kitoks negu Lietuvoje.
Lietuvė Viktorija: gydytojo darbas Švedijoje ir Lietuvoje skiriasi kaip diena nuo nakties
© Shutterstock nuotr.

Aukščiausios kokybės medicinos studijos ir visavertį gyvenimą medikams garantuojančios socialinės sąlygos kelia ne mažesnį „baltą“ pavydą gyvenančiajam mūsų šalyje.

– Kodėl išvažiavote iš Lietuvos?

– Didžiausią sprendimo dalį lėmė ekonominė situacija. Norėdama užtikrinti savo šeimai norimas gyvenimo sąlygas, dirbau trijuose darbuose, auginau du vaikus ir laiko trūko viskam.

Be to, man buvo nepriimtina tam tikra medicininė situacija. Pavyzdžiui tai, kad turi ligoniui rašyti receptą ir sakyti: „Jums šitas vaistas reikalingas, bet mes jo neturime, deja. Ar galite įsigyti pats?“.

Arba, dirbant mažesnėse ligoninėse, buvo labai ribota galimybė suteikti ligoniui tinkamą kvalifikuotą pagalbą. Po ilgų kelerių metų svarstymų išvažiavau. Pradžioje galvojau apie kitą Europos šalį, bet pasiūlymas Švedijoje pasirodė patrauklesnis.

– Kur ir kokį darbą dirbate Švedijoje?

– Gyvenu vakarų pakrantėje esančiame Trollhattan mieste. Dirbu penktoje pagal dydį Švedijos Skubios pagalbos klinikoje, esu skubios pagalbos gydytoja. Dirbu keliuose klinikos skyriuose – priėmimo, skubios medicininės pagalbos ir širdies konsultacinėje poliklinikoje. Po savaitę kiekviename. Čia gydytojas retai kada dirba visą laiką vienoje vietoje, viskas veikia rotacijos principu.

– Kaip patekote į Švediją ir kodėl būtent į šią šalį?

– Patekau per įstaigą, kuri užsiima gydytojų įdarbinimu Skandinavijos šalyse. Dėl visų sąlygų sudaroma trišalė sutartis tarp įmonės, gydytojo ir ligoninės, įmonė apmoko gydytojus kalbos. Po trijų mėnesių atvykau į ligoninę ir pradėjau dirbti.

Lietuvė Viktorija: gydytojo darbas Švedijoje ir Lietuvoje skiriasi kaip diena nuo nakties
© Asmeninio albumo nuotr.

– Kokios ten darbo sąlygos ir kuo jos skiriasi nuo buvusių Lietuvoje?

Tai tikrai intensyvus darbas. Lietuvoje yra mitas, kad dirbantieji Švedijoje per dieną gauna tris ligonius ir tai visas darbas. Švedijoje dirbama nepalyginamai didesniu krūviu nei Lietuvoje.

Kad tai žmogui būtų įmanoma, matyt, ir darbo organizavimas turi būti kitoks?

Taip, čia viskas kur kas labiau struktūrizuota – kiekvienas komandos narys tiksliai žino, už ką jis atsakingas. Medicininės pagalbos sistemos Skandinavijos šalyse ir Lietuvoje visiškai skirtingos. Kad suprasčiau, kaip tai veikia, reikėjo laiko. Darbo sąlygos yra kitokios nei Lietuvoje. Pradedame darbą 7.45 ir baigiame 16.30 val., pietų pertrauka – 45 min.

Dirbant aukščiausios kategorijos gydytoju, „overlekare“, tau padeda jaunesnieji kolegos. Šie, beje, turi labai didelę praktinio darbo patirtį, lyginant su mūsų rezidentais ir internais. Būtent jie atlieka tiesioginį darbą, o vyresnysis gydytojas tik organizuoja jį ir atsako į sudėtingus klausimus. Be jokios abejonės, jeigu į ligoninę vežamas nestabilios būklės ligonis, privalai būti vietoje ir, esant poreikiui, visus reikiamus veiksmus atlikti pats.

Jei yra naktiniai budėjimai, tai dirbama tris naktis per savaitę, kas antrą naktį. Po naktinio budėjimo gydytojas turi laisvą dieną ir dar vieną laisvą dieną prieš kitą budėjimą. Be to, skiriamas laisvų valandų skaičius, jos kaupiasi ir galima pasiimti, kada tau reikia, kaip priedą prie atostogų.

Švedijoje yra įstatymu apibrėžta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę turėti atostogas būtent vasarą. Kokios trukmės – priklauso nuo tam tikrų sąlygų, bet paprastai tai būna ne mažiau nei 4 savaitės. Aš šią vasarą turėjau 6 savaites atostogų.

Lietuvė Viktorija: gydytojo darbas Švedijoje ir Lietuvoje skiriasi kaip diena nuo nakties
© Asmeninio albumo nuotr.

Jei turi vaikų ir vaikas serga, irgi nėra jokių problemų. Paskambini ir sakai: „Mano vaikas serga ir aš šiandien neateisiu į darbą“. Per metus dėl vaiko ligos gali neateiti 60 darbo dienų. Niekas nieko nepasakys. Aišku, tuo metu dirbantieji atlieka daug didesnę darbo dalį.

Ar sunku buvo pritapti ir kaip jautiesi dabar? Ar tapai „sava“?

Pritapimas labai priklauso nuo asmens savybių. Aišku, iš pradžių yra tam tikras laikotarpis, gal kokie šeši mėnesiai, per kurį turi adaptuotis, nes ir kalbos lygis blogesnis, ir nežinai, kaip kas funkcionuoja. Sakykim, ką daryti, kur kreiptis, jei sugedo skalbimo mašina? Tu tiesiog nežinai tokių dalykų. Tai kelia papildomos įtampos. Bet maždaug po pusmečio atsiranda draugų, kolegų, ir tie klausimai išsprendžiami nesudėtingai.

Aš gyvenu Švedijoje 2 metus ir 4 mėnesius ir per tą laiką jaučiuosi pritapusi ir savo vietoje, nekyla jokių problemų bendraujant nei su kolegomis, nei su ligoniais.

Labai įdomu, kad manęs svetima niekad niekas nelaikė, ligoniai taip pat. Jie labai kantrūs, ir jei mato, kad tu negali tobulai kalbėti jų kalba, ramiai palaukia, kol pasakysi. Jie vertina tai, kad tu kalbi jų kalba, kad jiems padedi. Aišku, gal pasiteiraus, iš kur atvykai, bet niekad nebuvau dėl to sulaukusi jokio negatyvaus požiūrio. Tai labai palengvino adaptaciją.

vlmedicina.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kelionių blogas

Kinija. Drakono šalies keliais (7)

Lėktuvas nusileido didžiausiame, 20 mln. gyventojų talpinančiame Kinijos mieste – Šanchajuje. Žydro dangaus čia pamatyti beveik neįmanoma – tvyro smogas. Dėmesį kreipia aukšti pastatai, elektros laidų raizgalynė, prie daugiabučių namų palangių pritvirtintos grotelės skalbiniams džiovinti.

Gran Kanarija: gamtos grožis užgniaužė kvapą (17)

Maždaug prieš mėnesį įsigijome bilietus į Gran Kanariją, trečią pagal dydį Kanarų salą. Mūsų bendraminčių buvo net šeši. Vienas kito gerai nepažinojome, todėl nežinia, kas galėjo laukti viešnagės metu.

Amerikoje ieškojo laisvės, o ją pajuto tik sutikę kitą lietuvį (13)

Pirmi žodžiai atsibudus ryte Čikagoje buvo: „Niekur aš šiandien neisiu“. Prieš tai, vakar vakare, vos tik atvykę į Čikagą, buvom nuvažiavę į miesto centrą.

Varanasis – šventas Indijos purvynas, kur ateinama numirti (24)

„Pas jus yra eismo taisyklės, bet juk tiek daug avarijų! O pas mus – totalus chaosas, jokių taisyklių, visiška absurdo demokratija keliuose, bet avarijų, tai nėra!“, - sako rusiškai mokantis indas, prisistatantis kaip Šaša (dauguma indų neištaria raidės s, sako kaip š) Ir žinote kodėl? Nes visi indai užsiiminėja joga!

Mano gyvenimo kelionė: Nepalas ir Himalajai užbūrė didybe ir grožiu (3)

Dar rodos visai neseniai išsiruošiau į savo išsvajotą, tiek kartų susapnuotą ir taip lauktą kelionę į Nepalą. Nežinau kodėl, bet mane traukte traukė į šią stebuklingąją Himalajų buveinę, pasaulio stogo tvirtovę, šventųjų Sidhų namus, tūkstančių šventyklų, margųjų maldos vėliavėlių šalį.

Lietuvio kelionė pavojingiausiai keliais: ant plauko kabančios gyvybės, kalnų grožis ir Dalai Lama (7)

„Kai jėgos išsenka, bet nėra pasirinkimo, mūsų kūnai gali žymiai daugiau nei mes manome. Svarbiausia – nusiteikimas ir tinkamos mintys. Kai įvykiai dėliojasi savaime ir ekspromtu pamatai Dalai Lama. Kai kontrastus tarp skurdo ir prabangos išgyveni vieną šalia kito. Kai gamta dovanoja pasakišką grožį, tačiau išgyvenimui neduoda net menkiausios augalijos“, – sako pavojingus Himalajų kelius įveikęs Linas Čeikus.

Ekspedicija Lofotenų salose: pakerėjo kvapą gniaužiantys vaizdai

Lofotenų salų pavadinimas reiškia lūšies pėdą, tai Norvegijos žemės už poliarinio rato, garsėjančios neįprastai patraukliu savo kraštovaizdžiu.

Lietuvių sutikti amerikiečiai: jaučiamės taip, lyg reikėtų rinktis, kokios lytiškai plintančios ligos norėtumėm (10)

Iš Kolorado valstijos važiuojame Čikagos link. Šioje dalyje nieko nesame suplanavę ir tiesiog važiuojame link kito lankytino objekto Čikagoje neįsivaizduodami, ką rasime pakeliui. Tik pajudėjus iš viešbučio Kolorado valstijoje suprantame, kad nebus nuobodu.

Ekspedicija „Baltoscandia 2016“: Švedijoje aptikti legendinio keliautojo A. Poškos pėdsakai

Ekspedicijos dalyviai, susipažinę su Švedijos sostine Stokholmu, dalyvavo konferencijoje, skirtoje paminėti prof. Kazio Pakšto idėją, suvienyti Baltijos ir Skandinavijos šalis į vieną Baltoskandijos regioną.

Ekspedicija “Baltoscandia 2016” - po pilis ir dvarus, kuriuose viešėjo mūsų karaliai ir didikai (1)

Su trijų Lietuvos garsiausių tarpukario keliautojų – Kazio Pakšto, Mato Šalčiaus ir Antano Poškos vardais į ekspediciją aplink Baltijos jūrą išvyko Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubas.

Atostogos su motociklu – būdas atitrūkti nuo elektroninio pavadžio

Ar pa­ly­di­te žvilgs­niu Aly­taus gat­vė­se mo­to­cik­li­nin­kų ko­lo­nas, ku­rių daik­tais ap­krau­ti plie­ni­niai žir­gai iš­duo­da, kad jie lei­do­si į to­li­mą ke­lią? Spren­džiant pa­gal mo­to­cik­lų nu­me­rius, daž­niau­siai to­kį ke­lio­nės bū­dą ren­ka­si už­sie­nie­čiai, mū­sų mies­te pa­lie­kan­tys dū­mų de­be­sį ir sve­čių kraš­tų bei atos­to­gų, ku­rios vi­suo­met bū­na per trum­pos, il­ge­sį.

Nuotykiai Istrijoje: triufelių medžioklė ir karališka kiaušinienė (8)

Pajutę drėgną miško žemę po letenomis du Ivano Karličo šunys skuodžia pirmyn neatsisukdami. Šeimininkas lekia jiems iš paskos, apsiginklavęs nedideliu kastuvėliu. Šunys stabteli tai prie vieno, tai prie kito krūmo, uosto, rausia, aria samanas snukiu. Po akimirkos pasigirsta traškesys, šūksniai ir duslus amtelėjimas. Kol prisikapstome iki įvykio vietos, Ivanas, pražiodęs šunį, traukia iš burnos pirmąjį triufelį. Taip Kroatijai priklausančiame Istrijos pusiasalyje vyksta triufelių medžioklė.

Vardan gražaus tikslo kauniečiai pasišovė apvažiuoti Italiją dviračiais (10)

Du iniciatyvūs kauniečiai dviratininkai inžinierius Vladas Žotkevičius ir kardiologas Gediminas Brazaitis šiais metais leisis į ypatingą kelionę – Italiją, kuri garsėja antromis pagal svarbą etapinėmis dviratininkų lenktynėmis, sniegu padengtomis kalnų viršūnėmis, begale kultūros paminklų ir aišku savo virtuve.

Amerikos grožybės: kelias ties bedugne, raudonos arkos ir seniausias „Fordas“ (2)

Po dienos praleistos vaikščiojantis po Didįjį kanjoną sėdamės ant motociklo ir jau vakarėjant važiuojame link nakvynės vietos, kuri dar už gerų 200 mylių. Pakeliui ieškome degalinės, kur galėtume prisipildyti baką ir pasiimti užkandžių vakarienei.

Kelionė aplink Kiprą motociklais: 1100 eurų ir 1100 nepakartojamų kilometrų (3)

Ši sala atsirado mūsų planuose iškart po 2015m. kelionės aplink Korsiką. Kadangi Kipras po 1974 m. karinio konflikto yra padalintas į dvi puses (turkiškoji ir graikiškoji arba šiaurės ir pietų) – tai sudarė nemažai sunkumų planuojant kelionę.