Ekspedicija Lofotenų salose: pakerėjo kvapą gniaužiantys vaizdai

Lofotenų salų pavadinimas reiškia lūšies pėdą, tai Norvegijos žemės už poliarinio rato, garsėjančios neįprastai patraukliu savo kraštovaizdžiu.
© M.Greičiuvienės nuotr.

Šalia salų yra garsus Malstriomo sūkurys, kuris atsiranda dėl potvynių ir atoslūgių – jį yra aprašęs savo romane rašytojas Žiulis Vernas. Klimatas čia pakankamai šiltas dėl Golfo srovės ir jos atšakų įtakos, todėl kalnų papėdėse žaliuoja vešli augmenija. Kalnų smailės aštrios, kartasi iš vandens šaunančios stačiai į viršų, tačiau jau rugpjūčio pabaigoje jose ima boluoti sniego lopiniai.

Vikingų muziejuje Lofotre „Baltoscandia 2016” ekspedicijos dalyviai apžiūrėjo valties formos dviejų galų namą, kuriame galima susipažinti su vikingų buitimi ir gyvenimo būdu. Mums netikėta staigmena, vikingų rūbais vilkinti ir ekskursijas vedanti, lietuvaitė Viktorija. Ji Vilniuje studijavo skandinavistiką, o dabar tęsia vikingų epochos ir senosios norvegų kalbo studijas Oslo universitete.

Viktorija papasakoja apie vikingų ir kuršių ryšius, ką bendro turėjo to meto lietuvių ir skandinavų gentys. Muziejuje galima paragauti vikingų midaus ir sriubos, čia pat ruošiamos ant ugniakuro, paskanauti vytintos menkės, kuri laikoma 10 metų nepraranda savo maistinių savybių.

Ekspedicija Lofotenų salose: pakerėjo kvapą gniaužiantys vaizdai
© M.Greičiuvienės nuotr.

Lofoteno ir Vesteralenų salos sudaro vieną Lofotų salyną. Keliaujame į Andoy salą, kur aplankome lietuvių įkurtą „Andoy fiske camp“, siūlančią žvejybos pramogas. Čia atvykę turistai iš Lietuvos ir viso pasaulio gali mėgautis žvejyba Norvegijos jūroje, stebėti banginius, delfinus bei šiaurinę gamtą. Šiauriausias Europos kyšulys Nordkapas - 307 m uola, besileidžianti į Arkties vandenyną.

Tai traukos vieta, kurioje norisi pabuvoti visą dieną, čia per metus apsilanko per 200 tūkstančių keliautojų. Pavadinimą kyšuliui 1553 m. davė anglų keliautojas Richard Chancellor, kuris ieškojo šiaurės rytų jūrų kelio į Aziją. Nordkape lankėsi ir Baltoskandijos idėjos puoselėtojas prof. Kazys Pakštas, kurio pėdsakais mes ir keliaujame.

Mūsų komandai didžiausia staigmena – Nordkapo turizmo centro direktorius Mykolas Masiukas. Pasirodo, šiame atšiauriausiame Europos taške dirba per 30 lietuvių. Buvome ypač maloniai sutikti Mykolo ir Indrės, kurie papasakojo apie šio pasaulio karšto ypatumus, muziejaus ekspoziciją, pavaišino norvegiškais blynais su aviečių uogiene ir įteikė po diplomą, įrodantį kad per Žolinę pasiekėme Nordkapą. Man tai dviguba šventė, nes tądien švenčiau savo gimtadienį. Tai man nutinka dažniausiai kelionėse, nes rugpjūtis – pats patogiausias kelionių laikas.

Ekspedicija Lofotenų salose: pakerėjo kvapą gniaužiantys vaizdai
© M.Greičiuvienės nuotr.

Po Nordkapo, mūsų ekspedicijos kelias pasisuka namų link, iki šiol vis nuo jų tolome, o dabar sparčiai artėjame link Lietuvos. Kiruną aplankome dėl jos garsėjančių geležies rūdos kasyklų. Nusileidus į puskilometrio gylį, pajuntame deguonies stygių, kuris sukelia žiovulį ir mieguistumą.

Apžiūrime muziejų ir susipažįstame su kalnakasybos istorija, bei ekologišku išmaniųjų technologijų gamybos procesu. Kiruna – tai Švedijos samių sostinė, jų kalba reiškia „baltą paukštį“, čia yra įsikūręs jų parlamentas.

Samiai arba lapiai turi savo vėliavą, tačiau valstybės neturi ir gyvena keturiose šalyje: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Jų kalba priklauso ugro finų kalbos grupei, o pagrindinis užsiėmimas elnininkystė. Šiandien bandoma išsaugoti ir užfiksuoti jų unikalią kultūrą. Šalia samių parlamento puikuojasi didžiausia gotikos stiliumi pastatyta medinė bažnyčia. Pasiekus Baltijos jūros Botnijos įlanką, kraštovaizdis keičiasi, kalnus pakeičia kalvos, aukštapelkės ir miškatundrė.

Turku universitete įvyko šeštoji konferencija, pristatanti mūsų ekspedicijos tikslus ir siekius. Konferencijoje dalyvavo Suomijos Geografų draugijos prezidentė Vanna Maki, ji papasakojo apie šios draugijos istoriją ir jos veiklą. Konferencijoje dalyvavęs studentas iš Irano Davudas ir sužinojęs tolimesnius mūsų ketinimus keliauti per pasaulį, pasisiūlė mums talkinti ir dienoraštyje įrašė: „Tikiuosi jus pamatyti Irane 2018 metais“.

Bendra nuotrauka atminčiai šalia universiteto primins „Baltoscandia 2016” ekspedicijos apsilankymą senojoje Suomijos sostinėje. Aplankėme Turku katedrą, kurioje yra išlikęs lietuviškas istorijos akcentas – koplyčia su Kotrynos Jogailaitės palaikais. Suomijos kunigaikštienė, Švedijos karalienė (1552-1569, jauniausia Zigmanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė buvo Švedijos karaliaus Jono III-ojo žmona ir Zigmanto Vazos motina.

Ramiai banguoja Baltija, mes „Viking line“ kelte plaukiame iš Helsinkio į Taliną. Laivo denis trumpam virto radijo studija, kurioje pasidalinome savo įspūdžiais ir nuotykiais iš Skandinavijos šiaurės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

1200 km Islandijoje: kūną skrodžiantis šaltis ir kinkuojantys arkliai

Prieš gerą pusmetį lietuviškoje internetinėje erdvėje pasirodė neblogi pasiūlymai – trys pilnos savaitgalio dienos Islandijoje už 180-200 eurų, įskaitant skrydžius ir kuklius svečių namus Reikjavike.

Keliautojas papasakojo apie gražiausias Naujosios Zelandijos vietas (1)

„Naujoji Zelandija visų pirma yra tolima šalis, toliausiai esanti nuo Lietuvos valstybės. Ji turi unikalų klimatą, nes ją iš visų pusių supa vandenys. Šalį sudaro dvi salos, kurios yra dvigubai didesnės už Lietuvą. Klimato kontrastai ten labai ryškūs. Tik viskas yra atvirkščiai: iš pietų važiuojant į šiaurę šilčiau, žmonės ten saulę mato ne rytuose, o vakaruose“, – pasakoja keliautojas, geografas Rytas Šalna.

Išmokę keliauti neišlaidaujant lietuviai džiaugiasi naujais atradimais (23)

Nežinau, ar atsitiktinumas, ar likimo ženklas, bet mano stalčiuje vis dar saugiai padėtas atvirukas iš Portugalijos, kurį praėjusios vasaros pabaigoje gavau iš Jolantos ir Daliaus. Tiesa, visai atsitiktinai, laimėjus buvauten.lt „Facebook“ profilyje skelbtame konkurse.

Piligrimų keliai Ispanijoje: pėsčiomis į Santjago de Kompostelą (13)

Į kuprinę kraunu miegmaišį, megztinį, šlepetes. Laukia kelias - ilgas, nenuspėjamas. Žingsniai nuo aušros lig sutemų. Saulė, vėjas, sulytos žemės kvapas ir medžių šnabždesys. Kai lėtai artėju prie Santjago, nežinau, kuri diena, kiek valandų. Laikas lieka kitame pasaulyje.

Savaitgalis Osle – kaip sutaupyti? (2)

Oslas – vienas brangiausių pasaulio miestų. Jei neatvykstate iš kitų Skandinavijos šalių ar Australijos, pasiruoškite morališkai, kainos šokiruos. Todėl keletas praktiškų patarimų, padėsiančių bent šiek tiek sutaupyti apžiūrinėjant miestą, tikrai nepamaišys.

Žydrojo dangaus kraštas Bavarija - viena gražiausių planetos vietų (1)

Arūna Kaminskienė ir Dana Loher – dvi knygos „Žydrojo dangaus kraštas Bavarija: viena gražiausių planetos vietų“ autorės, kurias suvedė aistra keliauti po Bavarijos kraštą. Danutė gyvena Bavarijoje, o Arūna – Lietuvoje, tačiau jau daug metų judvi kartu su bičiuliais leidžiasi į keliones po šį stulbinantį Vokietijos regioną, garsėjantį nuostabaus grožio kraštovaizdžiu, pasakiškomis Liudwigo II pilimis, tyru Alpių kalnų oru, žmogaus veiklos nepaliesta gamta ir turtingu kultūriniu gyvenimu.

Naujųjų metų šventimo ypatumai Vietname: prietarai ir tradicijos

Paskutinę senųjų metų dieną Hojanas neatpažįstamas: senamiestis turistą pasitinka uždarytomis kavinėmis ir parduotuvėmis, visos miesto ir aplinkinių kaimelių gatvės bei kiemai blizga, blizga ir retokai čia sutinkami automobiliai bei spiečiai pralekiančių motorolerių. Gatvėse, tiesiog ant krūmų, džiovinami kilimai, po liūčių sezono plaunamos ir dažomos namų sienos bei tvoros ir moterų plaukai. Anokia čia šventė jei plaukai šviežiai nenudažyti!

V. Samarinas: kodėl aš nefotografuoju kelionėse

Nefotografuojantis keliauninkas? Gaila, bet aš tiesiog nemoku fotografuoti. Jei mokėčiau, Vietname fotografuočiau viską. Pradėčiau savo kone ceremoniška pastarųjų dienų kelione į pajūrį. Pirmajame kadre atsidurtų mano minamo svečių namų dviračio, amžinai kiek per žema europiečiams, nors ir iki maksimumo iškelta, sėdynė.

Metė darbą ir neatsidžiaugia: tai – ne planas, tai – gyvenimo svajonė (76)

34-erių vilnietė Viktorija Pukinskaitė ryžosi gyvenimo pokyčiams – atsisakė gerai apmokamo darbo ir aštuonis mėnesius keliavo po Aziją. Norėtų aplankyti šimtą šalių. „Tai nėra konkretus planas, kurį būtinai turiu įgyvendinti per numatytą laikotarpį. Tai gyvenimo svajonė. Kartais pats geriausias planas – neplanuoti“, – sako Viktorija.

Dvi savaitės ir stulbinantys atradimai Tailando Rojuje

Tailandas Tailandas… Šalis, apie kurią girdėjau tiek įvairiausių nuomonių ir tiek atkalbinėjimų ten nevažiuoti, nes man jau kiek metų ir ką aš ten veiksiu, kad nusprendžiau imti ir pati pamatyti, ko gi man ten neverta pamatyti.

Itališka mozaika: ko mes galime pavydėti italams (4)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Jovitai!

Kultūrinis lietuvių šokas Panamoje: to niekaip nebuvo galima tikėtis (3)

Į saulėtąją Panamą nuvykę lietuviai Austėja ir Vytautas patyrė tikrą kultūrinį šoką - tikėdamiesi išvysti čia skurdą, jie rado didžiausią prabangą.

Pasimatymas su saulės sala

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Gintarei.

Atsisveikinimas su skęstančia Venecija

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Už ką aš myliu Italiją

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!