Ekspedicija „Baltoscandia 2016“: Švedijoje aptikti legendinio keliautojo A. Poškos pėdsakai

Ekspedicijos dalyviai, susipažinę su Švedijos sostine Stokholmu, dalyvavo konferencijoje, skirtoje paminėti prof. Kazio Pakšto idėją, suvienyti Baltijos ir Skandinavijos šalis į vieną Baltoskandijos regioną.
© M.Greičiuvienės nuotr.

Stokholmo universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus atstovė Hanna Hill Brunius konferencijos dalyvius supažindino su šios mokslo įstaigos istorija ir jos struktūra. Švedijos geografų draugijos viceprezidentas Umėjos universiteto Geografijos ir ekonominės istorijos katedros profesorius dr. Olof Stjernstrom pasakojo apie Švedijos geografų draugiją, apie šiaurės tyrinėtoją Eric Adolf Nordenskoldą, kuris laikomas švedų K.Rasmussenu.

Mūsų ekspedicijos pranešėjai pristatė Baltoskandijos ekspedijcą, viso žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100” kontekste. Stokholmo universiteto profesorius emeritas Thomas Lunden ne kartą minėjo prof. K.Pakštą ir Lietuvą. Mus ir Švediją sieja seni istoriniai ryšiai: 856 m. Vulfstano kronikoje buvo pirmą kartą paminėta Apuolė ir jos pilis, XVII a. Žygimanto Senojo dukra Kotryna tapo Švedijos karaliene, todėl Jogailaičių kraujas įsiliejo į tolimesnes šios karalystės dinastijas.

Ekspedicijos dalyviai po konferencijos įteikė Stokholmo universiteto atstovams Antano Poškos nuotrauką, kurioje jis 1928 m. užfiksuotas ant motociklo kelionėje aplink Baltijos jūrą. Nuotraukos apačioje užrašas: „Antanas Poška (1903 – 1992) Lietuvių keliautojas ir tyrinėtojas, Kalkutos universiteto indologijos garbės daktaras.

Tarpukaryje, Upsalos universiteto studentas, esperantininkas Max Muller, parašė A.Poškai laišką, klausdamas apie lietuvių ir indų kalbos, papročių, tikybos ir kultūros giminystę. Tai buvo viena iš pagrindinių motyvacijų Antanui Poškai, kartu su žurnalistu Matu Šalčiumi, leistis į kelionę su motociklu per Europą, Afriką ir Aziją iki Indijos.

Apie tai A. Poška rašė savo knygoje „Nuo Baltijos iki Bengalijos. Su gervėmis į pietus“: „Man rodėsi, kad jog tai nedovanotinas apsileidimas, kad lietuviai tuo klausimu nesidomėjo ir patys nieko dar nėra padarę. Aš pasiryžau padaryti tai, ko dar niekas iš mūsų tautiečių nedarė – nuvykti į Indiją ir ištirti dalyką vietoje, nežiūrėdamas, kad šimtai tautiečių turėjo geresnių sąlygų, mokslinį pasiruošimą ir autoritetą, o man kaip tik to trūko. [...] Žodžiu, aš drąsiai atsakiau mane paklaususiam švedui: „Nors mes patys tuo klausimu nesame nieko padarę, bet palauk trupučiuką, tuoj pamatysim“.

Nuo 1990 iki 1994 m. Norrmalmstorg, kas reikštų Šiaurės lygumos turgaus aikštė, vykdavo mitingai palaikantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Čia pastatytas paminklas, skirtas šioms šalims ir šiems įvykiams paminėti. Daugelis pamena, kad ne vienas lietuvis sovietmečiu pasiprašė politinio prieglobsčio šioje šalyje, o Palangos pajūris buvo kas vakarą suakėjamas, kad nekiltų noras su valtimi perplaukti Baltijos jūrą. Lietuvoje Švedijos vardas buvo vartojamas kaip gerovės sinonimas, o tarpukario švediški degtukai, kaip išskirtinis šios šalies išradimas. Nepriklausomos Lietuvos aukso atsargos buvo laikomos Švedijoje – jos išsaugotos ir atgavus nepriklausomybę, grąžintos.

Susitikimas Norvegijoje su Bergeno lietuvių bendruomenės atstovais virto gyva pasidalinimo savo patirtimi diskusija. Jos narys Kęstutis Kaupas pasakojo, kad Bergene gyvena apie du tūkstančius lietuvių. Jiems čia gyvenant tautinė savimonė pasidarė kur kas stipresnė, matant norvegus išdidžiai puoselėjant savo nacionalines vertybes. Per Valstybės dieną jie ne tik susirinkę giedojo Tautinę giesmę, tačiau aitvarų pagalbą į padangę iškėlė 400 m2 trispalvę. Apie tai netgi su nuostaba rašė norvegų spauda.

Sutiktas žuvų turgavietėje italas Markas su mumis ne tik pasisveikino lietuviškai, tačiau ėmė vardinti jam žinomus lietuviškus žodžius. Jo bendradarbis lietuvis Rolandas išmokė jį lietuviškų frazių, o to įkvėptas jis lankėsi Lietuvoje. Suvenyrų parduotuvėje krantinėje sutikome Eglę ir Romaną, kurie palinkėjo niekada neprarasti noro ieškoti ir surasti lietuvių, kurie išsibarstę po visą margą pasaulį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

1200 km Islandijoje: kūną skrodžiantis šaltis ir kinkuojantys arkliai

Prieš gerą pusmetį lietuviškoje internetinėje erdvėje pasirodė neblogi pasiūlymai – trys pilnos savaitgalio dienos Islandijoje už 180-200 eurų, įskaitant skrydžius ir kuklius svečių namus Reikjavike.

Keliautojas papasakojo apie gražiausias Naujosios Zelandijos vietas (1)

„Naujoji Zelandija visų pirma yra tolima šalis, toliausiai esanti nuo Lietuvos valstybės. Ji turi unikalų klimatą, nes ją iš visų pusių supa vandenys. Šalį sudaro dvi salos, kurios yra dvigubai didesnės už Lietuvą. Klimato kontrastai ten labai ryškūs. Tik viskas yra atvirkščiai: iš pietų važiuojant į šiaurę šilčiau, žmonės ten saulę mato ne rytuose, o vakaruose“, – pasakoja keliautojas, geografas Rytas Šalna.

Išmokę keliauti neišlaidaujant lietuviai džiaugiasi naujais atradimais (23)

Nežinau, ar atsitiktinumas, ar likimo ženklas, bet mano stalčiuje vis dar saugiai padėtas atvirukas iš Portugalijos, kurį praėjusios vasaros pabaigoje gavau iš Jolantos ir Daliaus. Tiesa, visai atsitiktinai, laimėjus buvauten.lt „Facebook“ profilyje skelbtame konkurse.

Piligrimų keliai Ispanijoje: pėsčiomis į Santjago de Kompostelą (13)

Į kuprinę kraunu miegmaišį, megztinį, šlepetes. Laukia kelias - ilgas, nenuspėjamas. Žingsniai nuo aušros lig sutemų. Saulė, vėjas, sulytos žemės kvapas ir medžių šnabždesys. Kai lėtai artėju prie Santjago, nežinau, kuri diena, kiek valandų. Laikas lieka kitame pasaulyje.

Savaitgalis Osle – kaip sutaupyti? (2)

Oslas – vienas brangiausių pasaulio miestų. Jei neatvykstate iš kitų Skandinavijos šalių ar Australijos, pasiruoškite morališkai, kainos šokiruos. Todėl keletas praktiškų patarimų, padėsiančių bent šiek tiek sutaupyti apžiūrinėjant miestą, tikrai nepamaišys.

Žydrojo dangaus kraštas Bavarija - viena gražiausių planetos vietų (1)

Arūna Kaminskienė ir Dana Loher – dvi knygos „Žydrojo dangaus kraštas Bavarija: viena gražiausių planetos vietų“ autorės, kurias suvedė aistra keliauti po Bavarijos kraštą. Danutė gyvena Bavarijoje, o Arūna – Lietuvoje, tačiau jau daug metų judvi kartu su bičiuliais leidžiasi į keliones po šį stulbinantį Vokietijos regioną, garsėjantį nuostabaus grožio kraštovaizdžiu, pasakiškomis Liudwigo II pilimis, tyru Alpių kalnų oru, žmogaus veiklos nepaliesta gamta ir turtingu kultūriniu gyvenimu.

Naujųjų metų šventimo ypatumai Vietname: prietarai ir tradicijos

Paskutinę senųjų metų dieną Hojanas neatpažįstamas: senamiestis turistą pasitinka uždarytomis kavinėmis ir parduotuvėmis, visos miesto ir aplinkinių kaimelių gatvės bei kiemai blizga, blizga ir retokai čia sutinkami automobiliai bei spiečiai pralekiančių motorolerių. Gatvėse, tiesiog ant krūmų, džiovinami kilimai, po liūčių sezono plaunamos ir dažomos namų sienos bei tvoros ir moterų plaukai. Anokia čia šventė jei plaukai šviežiai nenudažyti!

V. Samarinas: kodėl aš nefotografuoju kelionėse

Nefotografuojantis keliauninkas? Gaila, bet aš tiesiog nemoku fotografuoti. Jei mokėčiau, Vietname fotografuočiau viską. Pradėčiau savo kone ceremoniška pastarųjų dienų kelione į pajūrį. Pirmajame kadre atsidurtų mano minamo svečių namų dviračio, amžinai kiek per žema europiečiams, nors ir iki maksimumo iškelta, sėdynė.

Metė darbą ir neatsidžiaugia: tai – ne planas, tai – gyvenimo svajonė (76)

34-erių vilnietė Viktorija Pukinskaitė ryžosi gyvenimo pokyčiams – atsisakė gerai apmokamo darbo ir aštuonis mėnesius keliavo po Aziją. Norėtų aplankyti šimtą šalių. „Tai nėra konkretus planas, kurį būtinai turiu įgyvendinti per numatytą laikotarpį. Tai gyvenimo svajonė. Kartais pats geriausias planas – neplanuoti“, – sako Viktorija.

Dvi savaitės ir stulbinantys atradimai Tailando Rojuje

Tailandas Tailandas… Šalis, apie kurią girdėjau tiek įvairiausių nuomonių ir tiek atkalbinėjimų ten nevažiuoti, nes man jau kiek metų ir ką aš ten veiksiu, kad nusprendžiau imti ir pati pamatyti, ko gi man ten neverta pamatyti.

Itališka mozaika: ko mes galime pavydėti italams (4)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Jovitai!

Kultūrinis lietuvių šokas Panamoje: to niekaip nebuvo galima tikėtis (3)

Į saulėtąją Panamą nuvykę lietuviai Austėja ir Vytautas patyrė tikrą kultūrinį šoką - tikėdamiesi išvysti čia skurdą, jie rado didžiausią prabangą.

Pasimatymas su saulės sala

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Gintarei.

Atsisveikinimas su skęstančia Venecija

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Už ką aš myliu Italiją

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!