Ar galiu Jus pabučiuoti, gražuole?

Yra žmonės, kurie bijo keliauti vieni ir yra žmonės, kurie to nori. Nepriklausau nei vieniems, bet kartais gera pabūti tik su savo mintimis. Ypač, jei tai – komandiruotė Italijoje.
© Postcardfrom

Tiesa, dažnai tokiose išvykose atsiranda vadinamųjų „siurbikų“, kurie priskrenta prie tavęs dėl baimės pasiklysti, vienišumo ar dar dėl kokios kitos fobijos. Žinoma, kartais per atsitiktinumą sutinki žmonių, su kuriais gera praleisti neplanuotas akimirkas. Bet, jei tai tampa barjeru susipažįstant su kitais kolegomis ar jauti, kad nevyksta jokia intelektualinė „chemija“ – neverta kankintis.

Ar galiu Jus pabučiuoti, gražuole?
© Postcardfrom

Nors kartais tikrai norisi kam nors įsikibti į ranką, išmoksti išsilaikyti pats. Taip buvo ir su komandiruote Milane. Kadangi pirmąją naktį turėjau nakvoti Turine, pasirinkau važiuoti traukiniu – nudžiugau, kad bet kokį norimą bilietą įsigyti tikrai lengva, tereikia nueiti į svetainę GoEuro.com ir susižiūrėti tinkamus laikus. Bilietus visą parą galima įsigyti bet kurioje stotyje, nes viskas automatizuota. Svarbiausia – prieš lipant į traukinį nepamiršti jo pažymėti, nes kitaip bilietas bus laikomas negaliojančiu.

Ar galiu Jus pabučiuoti, gražuole?
© Postcardfrom

Milano stotis įtraukė savo galybe. Ne veltui jos statybas finansavo Musolinis – didybės ir prabangos jausmo čia netrūksta. Nejučia sėduos prie staliuko lauke – norisi šį art deco šedevrą įvertinti iš šalies. Taip mano kortelė ištuštėja 12 eurų – tiek atsiėjo cappuccino ir neįmantrus sumuštinukas.

Kelionės metu vertini akimirkas ir nuo jų visuomet norisi nuplėšti kainų etiketes, bet šįkart susierzinu, kaip sugebėjau taip turistiškai užsisvajoti. Pagauta akimirkos ir pamačiusi happy hour, nueinu į šalia esančią stoties kavinukę ir už 8 eurus gaunu Aperol Spritz bei užkandžių. Kol svarstau, kaip man pasisekė, ateina suvokimas – kad per pusvalandį sugebėjau save apgauti dvigubai, bet, tiesą sakant, čia ir yra dalis Italijos žavesio. Jaučiu, kaip ji pradeda kerėti.

Ar galiu Jus pabučiuoti, gražuole?
© Postcardfrom

Iki traukinio Turino link, stengiuosi daugiau niekur nesidairyti – geriau pažiūrėkime, ką pasiūlys ši kelionė. Išsitraukiu J. Kerouaco „Kelyje“ ir po kelių stotelių jaučiu, kaip į mane įsistebeilijusi moteris. Bandau toliau tiesiog skaityti ir žavėtis kalnais pro langą, bet visos mano pastangos bevaisės. Dar kartą pakeliu akis ir išgirstu: „Matau jumyse Dievą“. Nežinau, ką mato likę keleiviai, bet Dievas apsidžiaugia, kad atėjo metas išlipti.

Naktis Turine tikra atgaiva nuo visų neteisingų pasirinkimų. Italai moka švęsti gyvenimą, o mums tai perprasti, matyt, prireiks viso gyvenimo. Jau per pusryčius ant stalo garuoja espresso, pasitinka parmigiano sūris, šiek tiek prosciutto di parma, na, gerai, ir lašelis prosecco. Bet ši šalis tikrai negaili ir pamokų.

Ar galiu Jus pabučiuoti, gražuole?
© Postcardfrom

Grįžusi į Milaną, prisėdu centrinio parko kavinukėje ir pagaliau mėgaujuosi ramybe. Mane aptarnavęs padavėjas vis randa progų prieiti. Žinoma, jis nenustemba, kad aš iš Lietuvos – juk pačios gražiausios moterys būtent iš čia! Svarstau, o jei būčiau pasakiusi kitos šalies pavadinimą? Na, nereikia būti naiviai – atsakymas aiškus.

Pamažu klausimų daugėja: kokie planai šįvakar – giriasi, kad jų kavinėje geriausi vakarėliai. O priėjus n-tąjį kartą jau nebesislapsto – tai ar gali jis mane pabučiuoti. Jei ne dabar, tai vėliau? „Tu tik nepabėk“ – jau beveik šnabžda jis man. Pasigriebiu nuo vyno švelniai apsvaigusį, bet dar išlikusį sveiką protą ir bandau suspėti į lėktuvą. Juk dar reikia spėti nuo stoties pasigauti autobusą už 5 eurus ir paleisti vėjais dar 40 minučių.

Tuo ir žavus keliavimas vienatvėje – nori ar nenori, bet pagaliau iš kokio vidinio kampučio gali išgirsti tyliai rėkiantį bent vieną atsakymą iš galybės klausimų, o kartu bent trumpam pabėgti ir nuo savęs.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Vietos Rygoje, kuriose nepasijausite apiplėšti (4)

Rodos, Rygoje būta ne kartą – Brėmeno muzikantai užfiksuoti, Rygos pilis ar Juodagalvių riterių rūmai jau pabodę, ką bekalbėti apie kitus turistinius „taškus“...

Ar galiu Jus pabučiuoti, gražuole?

Yra žmonės, kurie bijo keliauti vieni ir yra žmonės, kurie to nori. Nepriklausau nei vieniems, bet kartais gera pabūti tik su savo mintimis. Ypač, jei tai – komandiruotė Italijoje.

10 piligrimystės dienų ir klaidos, kurių nesinori kartoti (1)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Laurai ir kviečiame dalyvauti ir jus!

Dykuma iš paukščio skrydžio: pribloškiantys vaizdai

Niekada nemaniau, kad dykuma gali būti tokia nuostabi. Ypač tose vietose, kur lygius lyg stalas žvyruotus jos plotus netikėtai pakeičia nedidelės, banguotos ir įvairiaspalvės ryto žaroje degančios kopos!

Šlapia ir snieguota kelionė išmokė: svarbiausia kelyje - bendrystė

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Aistei ir Slavomirui Janovič bei kviečiame dalyvauti ir jus!

Į kelionę pėsčiomis išėjusi Eglė: gavau atsakymų, klausimų naujų – taip pat (3)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Eglei Stankūnei ir kviečiame dalyvauti ir jus!

Skausmo kelią įveikęs Aurimas: kai kažko norime labiau nei kvėpuoti, tuomet nieko nėra neįmanomo (31)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano piligrimystės istorija“. Dėkojame Aurimui Mockui ir kviečiame dalyvauti ir jus!

Konkursas „Mano piligrimystės istorija“ (1)

Piligrimystės kelias - nelengvas, tačiau padedantis atrasti. Į jį išsiruošiame tada, kai pametame save ar žinojimą, kas esame, kuria kryptimi turime eiti. Piligrymystė gali būti visokia - tai ne tik tie šimtai kilometrų, kuriuos einame pūslėtomis kojomis, iš naujo išmokę patirti alkio, troškulio bei beprotiško nuovargio jausmą. Tai ir tas dvasinis alkis, kurį malšiname ieškojimu to, kas tikra.

Mokslo stebuklai Dubajuje: dirbtinai sukeltas lietus čia jau nieko nestebina (8)

Spėju, kad taip atrodys ateities pasaulis. Plačiomis ir nesibaigiančiomis gelžbetonio greitkelių venomis lekiantys visų įmanomų pasaulio gamintojų automobiliai, virš kurių dieną ir naktį nepailsdami vienas po kito leidžiasi šimtai, atvykstančiais ir pravažiuojančiais turistais sausakimšų, lėktuvų.

Tinklaraštininkė patarė, kaip keliauti po Kopenhagą (1)

Šiaurės Europos stilius, žavingas gyvenimo būdas, paprastumas, atsipalaidavimas ir laimingi žmonės. Šie dalykai Kopenhagoje, Danijoje, labiausiai sužavėjo tinklaraštininkę Godą Vancevičiūtę. Į šį miestą ji sako keliausianti dar ne kartą ir rekomenduojanti tai padaryti kitiems.

Indijoje padirbėjusi lietuvė namo nebenori – įkūrė čia kelionių agentūrą ir mėgaujasi atradimais (15)

Magistrantūros studijos Prancūzijoje, ekologinio turizmo ir teritorijų plėtros projektai Vakarų Afrikoje, darbas logistikos įmonėje Europoje ir galiausiai - rinkodaros ir pardavimų patirtis Indijoje. Visi šie keliai, Šarūnę Baubaitę atvedę į Indiją, čia kol kas ir sustojo - moteris Naujajame Delyje įkūrė turizmo įmonę ir jaučiasi neapsakomai laiminga. Kodėl Indija? „Nes Indijos atmosfera leidžia jaustis laisvam, spalvingi žmonės supa su džiaugsmu akyse ir svarbiausia - kiekviena nauja diena yra išskirtinė“,- šypsodamasi taria jau septintus metus čia gyvenanti Šarūnė.

Vietnamietiški opusai: kaip organizmą veikia delno dydžio krevetės ir kitos jūros gėrybės

Rytas į mano dieną pasibeldė oreiviškai anksti, gerokai prieš saulėtekį. Šiaip jau, esant tinkamai draugijai, slapčia dievinu ilgus rytinius pasivartymus minkštoje lovoje. Tačiau tiek minkštai lovai, tiek kompanijai neesant, apgavau save pareigos ir dar kažkokiais, kaip ir viskas aplink penktą ryto iš miegų pakirdus, miglotais argumentais.

1200 km Islandijoje: kūną skrodžiantis šaltis ir kinkuojantys arkliai

Prieš gerą pusmetį lietuviškoje internetinėje erdvėje pasirodė neblogi pasiūlymai – trys pilnos savaitgalio dienos Islandijoje už 180-200 eurų, įskaitant skrydžius ir kuklius svečių namus Reikjavike.

Keliautojas papasakojo apie gražiausias Naujosios Zelandijos vietas (1)

„Naujoji Zelandija visų pirma yra tolima šalis, toliausiai esanti nuo Lietuvos valstybės. Ji turi unikalų klimatą, nes ją iš visų pusių supa vandenys. Šalį sudaro dvi salos, kurios yra dvigubai didesnės už Lietuvą. Klimato kontrastai ten labai ryškūs. Tik viskas yra atvirkščiai: iš pietų važiuojant į šiaurę šilčiau, žmonės ten saulę mato ne rytuose, o vakaruose“, – pasakoja keliautojas, geografas Rytas Šalna.

Išmokę keliauti neišlaidaujant lietuviai džiaugiasi naujais atradimais (23)

Nežinau, ar atsitiktinumas, ar likimo ženklas, bet mano stalčiuje vis dar saugiai padėtas atvirukas iš Portugalijos, kurį praėjusios vasaros pabaigoje gavau iš Jolantos ir Daliaus. Tiesa, visai atsitiktinai, laimėjus buvauten.lt „Facebook“ profilyje skelbtame konkurse.