Žaidynių atidarymo šventėje penktadienį Lietuvos delegacija pražygiavo 56-oji. Mūsų šalies trispalvę nešė krepšinio rinktinės įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius. Jo kolegos krepšininkai rinktinėje rikiuotėje atrodė bene linksmiausi, šokinėję ir mojavę žiūrovams, broliai Lavrinovičiai fotografavosi, o Jonas Mačiulis filmavo visą eiseną.
Šalys buvo surikiuotos pagal kinų kalbos abėcėlę. Tradiciškai pirmoji parade pražygiavo Graikijos delegacija, o paskutinė - olimpiados šeimininkės Kinijos. Kaimynai latviai stadione pasirodė 113-ti, estai - 159-ti.
Šalių eitynės prasidėjo maždaug 16.11 val. Lietuvos laiku ir truko dvi valandas.
Organizatoriai, kaip ir žadėjo, surengė kūrybingą ir labai spalvingą renginį, įspūdingą spektaklį, kuriame susipynė senovė ir naujausi laikai. Iškilmių trukmė - pusketvirtos valandos.
Priesaiką varžytis sąžiningai sportininkų vardu perskaitė stalo tenisininkė Zhang Yining, o teisėjų vardu teisėjauti sąžingai prisiekė gimnastikos arbitras Huang Lipingas.
Balandį prasidėjusios olimpinio deglo estafetės maršrutas driekėsi per 19 šalių. 21 tūkst. 880 žmonių dalyvavo šioje estafetėje ir jiems per 130 dienų teko įveikti 137 tūkst. kilometrų.
Olimpinę ugnį Pekino stadione uždegė triskart 1984 m. Los Andželo žaidynių olimpinis čempionas gimnastas Li Ningas.
Iškilmes vainikavo įspūdingi fejerverkai.
Tikimąsi, kad žaidynes aplankys pusė milijonų svečių iš užsienio bei 2,5 mln. Kinijos sporto mėgėjų.
Pirmosios Olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr., o pirmosios šiuolaikinės žaidynės buvo surengtos barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva 1896 m. Atėnuose.
Atidarymas
Atidarymas vyko Nacionaliniame stadione („Paukščio lizde“), kurio plotas 258 tūkst. m2.
Per olimpiados atidarymo iškilmes kiekvienas iš olimpiniame stadione esančių žiūrovų buvo aprūpintas vandens buteliuku ir apsiaustu nuo lietaus. Dėl to publika buvo raginama nesinešti nei savo gėrimų, nei savo apsiaustų.
Pekino Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje iš viso dalyvavo apie 160 tūkst. žmonių.
Šventėje buvo apie 70 tūkst. svečių, svarbių asmenų, sportininkų ir artistų bei 90 tūkst. žiūrovų, personalo darbuotojų ir savanorių.
Iškilmes vainikavo įspūdingi fejerverkai.
Olimpinė Lietuva
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) buvo įkurtas 1924 m., o atkurtas 1988-aisiais. Artūras Poviliūnas buvo išrinktas pirmuoju atkurto LTOK prezidentu, o 1992, 1996, 2000 ir 2004 metais perrinktas pakartotinai.
Pirmą kartą Lietuva dalyvavo Olimpinėse žaidynėse 1924 metų gegužės 25 dieną Paryžiuje (Prancūzija). Po Olimpinių žaidynių Amsterdame (1928), Lietuva praleido Los Andželo (1932) ir Berlyno (1936) žaidynes, bet ruošėsi Helsinkio 1940 m. olimpiadai, tačiau prasidėjo karas ir pastangos nuėjo veltui.
Rusijos okupacijos ir aneksijos metu LTOK veikla buvo sustabdyta. Pokario olimpinėse žaidynėse (1948-1988) lietuviai galėjo dalyvauti tik kaip sovietų komandų nariai.
2008 m. Lietuvos olimpinėje rinktinėje - rekordinis sportininkų skaičius - 71 atletas (59 individualių sporto šakų atstovai ir 12 krepšininkų) bei 87 treneriai, medikai, vadovai, teisėjai.
Pekino Olimpinėse žaidynėse 16-os sporto šakų varžybose Lietuvai atstovaus 44 vyrai ir 27 moterys.
1992 metų Barselonos Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 46, 1996 metų Atlantos - 60, 2000 metais Sidnėjuje - 61, o 2004 metais Atėnuose - 64 Lietuvos sportininkai.
Istoriniai pasiekimai
Tik 5 valstybės – Australija, Prancūzija, D. Britanija, Graikija ir Šveicarija - dalyvavo visose olimpiadose nuo 1896 m., tačiau tik britams pavyko iškovoti nors vieną medalį visose jų (iš viso 688, o aukso - 187).
Rekordinį medalių skaičių (iš viso 2188, aukso - 894) iškovojo Jungtinės Valstijos, o Sovietų Sąjungos ir Rusijos taupyklėje 1010 apdovanojimų (aukso - 395).
Kinija yra didžiausia valstybė dalyvaujanti olimpiadoje. Šuo metu šioje šalyje gyvena 1,3 mlrd. žmonių. Tuo tarpu Tuvalu - 12 tūskt. 177 gyventojų – mažiausia valstybė, atstovaujama Pekino žaidynėse.
Krepšinis
Krepšinio turnyras, kuris vyks rugpjūčio 9-24 d., olimpiadų programoje debiutavo 1936 m., o nuo 1976-ųjų Monrealio olimpiados varžybose dalyvauja ir moterys. Nuo 1992 m. žaidynėse leista dalyvauti NBA ir WNBA profesionalams.
Lietuvos vyrų rinktinė nuo Nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo visose olimpiadose. 1992 m. Barselonoje 1996 m. Atlantoje ir 2000 m . Sidnėjuje ji iškovojo bronzos medalius, o 2004 m. Atėnuose liko 4-a.
Brangiausia olimpiada
Žaidynių rengimas, statybos ir infrastruktūros sukūrimas Kinijai kainavo 44 milijardus JAV dolerių. Oficialiojo Pekino nuomone, ši olimpiada bus „brangiausia“ iš visų ligšiolinių.
2001-2008 metais Pekine infrastruktūros ir transporto plėtrai bei aplinkos apsaugai išleista 40,9 milijardo dolerių, informuoja Kinijos sostinės valdžia. Nacionalinio olimpinio komiteto išlaidos žaidynėms organizuoti viršijo 2 milijardus dolerių, o sporto objektams statyti - 1,9 milijardo dolerių.
Pekinas per olimpiadą gali uždirbti 2 milijardus dolerių. Didžiąją pajamų dalį duos reklama, bilietų ir teisės transliuoti žaidynes pardavimas.
TOK už teisę transliuoti Pekino žaidynes sumokėta 1,7 mlrd. JAV dolerių. Brangiausias bilietas į varžybas kainuoja 650, o pigiausias - 26 JAV dolerius. Brangiausi bilietai į žaidynes, kuriuos spekuliantai pardavinėjo per internetą, kainavo 30 tūkstančių dolerių. Tai 40 kartų viršijo jų pradinę kainą.
Įvairenybės
Apie Olimpines žaidynes pasakos 21,6 tūkstančio žurnalistų iš viso pasaulio. Akredituota ir 17 žurnalistų iš Lietuvos - šeši rašantys, du fotografai bei devynių narių Lietuvos radijo ir televizijos komanda.
Tarp 70 tūkst. savanorių vyriausias pagalbininkas olimpiadoje yra 103 metų Fu Yiquanas. Jis siūlo pagalbą žiūrovams ir turistams arba renka šiukšles.
Stokholmo žaidynėse 1912 m. imtynių dvikova švedo Anderso Ahlgreno ir suomio Ivaro Bohlingo truko net 9 valandas. Kadangi per tą laiką nugalėtojas vis tiek nepaaiškėjo, abiems imtynininkams buvo įteikti sidabro medaliai.
Ispanijos žolės riedulininkas Polas Amatas Pekine ketvirtą ir paskutinį kartą dalyvaus olimpiadoje. Jo šeima olimpinėse žaidynėse bus atstovaujama jau 20-ąjį kartą. Praeityje dėl pergalių olimpiadoje kovojo jos tėvas (triskart), trys jo dėdės (du, tris ir keturis kartus) ir jo pusbrolis (triskart). „Tai šeimos tradicija“, - nesikuklina sportininkas.
28 kilogramus sveria Kinijos sportininkė Xin Wan, dalyvausianti Pekino olimpinių žaidynių šuolininkių į vandenį varžybose. Ji yra lengviausia penktadienį prasidėsiančios olimpiados dalyvė.
Beveik šimtas centimetrų skiria aukščiausią ir mažiausią sportininkus. 229 centimetrų ūgio yra Kinijos krepšininkas ir šeimininkų komandos vėliavnešys Yao Mingas. Beveik metru yra mažesnė jo tautietė, šuolininkė į vandenį Ruolin Chen, kurios ūgis - 136 centimetrai.
80 tūkst. patiekalų bus pagaminta olimpinio kaimelio virtuvėje per parą.
