Ketvirtadienio popietę ledą raižo apšilimą ant parketo jau padaręs būrys čiuožėjų, tuoj apspintančių kailiniuotą L. Vanagienę. Šįkart DELFI dėmesys krypo į jaunas čiuožėjas Godą Butkutę ir Rimgailę Meškaitę, Kauną ir Lietuvą jau garsinančias savo pergalėmis.

Čiuožėja negali būti stora ir aukšta

Lietuvos jaunučių čempionė 9-metė Goda Butkutė čiuožti pradėjo trejų su puse. „Mama, kuri vaikystėje buvo šokėja, leido čiuožti, nes gimiau labai judri“, - aiškina čiuožėja. Į pirmąją treniruotę G. Butkutė skuba dar prieš pamokas. Po pamokų jai vėl tenka autis pačiūžas.

Iš pradžių G. Butkutė per savaitę treniravosi 3-4 kartus, paskui apsilankymai čiuožykloje vis dažnėjo, kol dabar ant ledo G. Butkutė stovi šešias dienas per savaitę, iš jų penkias - po dukart. Papildomai 2-3 kartus per savaitę ji lanko choreografiją. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos 4-okė ne tik pirmauja ant ledo – ji ir mokyklą pradėjo lankyti metais anksčiau - šešerių.

Mergaitė kartais susimąsto, kodėl turi čiuožti, kai draugai tuo tarpu gali patinginiauti. Tačiau jai viską atperka varžybos, pergalės ir galimybė tobulėti.

Per karjerą G. Butkutė jau sunaudojo keturias poras pačiūžų. Spintoje kaba nemažai čiuožimui skirtų suknelių. „Kiekvienai čiuožėjai reikia būti daug maž lanksčiai, turėti gerą atsispyrimą, nebūti labai storai, nebūti labai aukštai – 160 cm ūgio čiuožėja jau laikoma labai aukšta”, - DELFI pasakojo sportininkė.

Antra G. Butkutės trenere galima laikyti jos mamą, kuri išmano čiuožimą ir įsakmiai vadovauja apšilimo metu.

Turi charakterį ir sportinį pyktį

Pirmoji čiuožėjos trenerė buvo Edita Vonžodienė. Ji ir išmokė G. Butkutę čiuožti. Trenerei išvykus gyventi ir dirbti į Klaipėdą, mergaitę metus treniravo Loreta Vitkauskienė. Galiausiai prieš porą metų G. Butkutę ėmė treniruoti L. Vanagienė.

„Nekalbant apie tai, kad Goda darbšti, ji labai stengiasi viską atlikti kokybiškai. Tokių vaikų mažai. Plius ji turi sportinį charakterį ir sportinį pyktį – tai jau parodė keliose varžybose, kai čiuožė kęsdama skausmą. Kitas vaikas skaudant pasirenka lengviausią kelią“, - aiškina Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė L. Vanagienė.

Didžiausias čiuožėjos pasiekimas – 2009 m. tarptautinėse varžybose Lenkijos mieste Torūnėje užimta trečioji vieta. Užlipti ant prizininkų pakylos mergaitei padėjo „švariai“ atlikta laisvoji programa. Beje, G. Butkutė konkuravo ne savo amžiaus grupėje su vyresnėmis čiuožėjomis. Torūnėje reikėjo atlikti dvi programas, nors G. Butkutės amžiaus grupėje įprasta viena.

DELFI jau rašė, kad Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) Kalendoriaus dailiojo čiuožimo varžybų „spiralės“ elemento pasauliniame reitinge lietuvė užima 1-ąją vietą. Tai reiškia, kad 2008/2009 m. sezone privalomą trumposios programos elementą „spiralę“, geriau žinomą „kregždutės“ vardu, ji atliko geriausiai. Pasak L. Vanagienės, kuo jaunesnis daugiau dirbti, tuo daugiau pasieki. Todėl, sako trenerė, ne veltui ji pirmauja spiralės reitinge. „Nebūna nei iš šio, nei iš to – čia per didžiulį darbą“, - aiškina ji.

„Ji „kaifuoja“ ant ledo. Būna, groja kitos muzikos, o ji jas improvizuoja, jaučia malonumą čiuoždama. Nors ir sunku, nors ir pavargsta, už negalvojimą pylos gauna, tačiau šiaip ji iš tų, kuri viską daro su didžiuliu noru“, - kalbėjo trenerė.

Pasak L. Vanagienės, dabar G. Butkutės laukia trigubų šuolių su dviem su puse apsisukimo mokymasis. Trenerės teigimu, čiuožime lemiamas momentas, kad iki brendimo mergaitės pradėtų šokinėti „du su puse“ šuolio ir nors vieną „du trigubus“. Jei iki brendimo tai padaryti pavyksta, sportininkai žengia toliau.

Apie G.Butkutę lietuviai daugiau išgirdo šiai pradėjus dalyvauti Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago rengiamuose ledo šou.

R.Meškaitės čiuožimą stabdo mokslai

„Darbšti, talentinga, tačiau problemos su mokykla – mokosi Jono Jablonskio gimnazijoje, kur sustiprinta anglų kalba, tėveliai nori, kad vaikas būtų pirmūnas, spaudžia, tad į treniruotę gali ateiti tik kartą per dieną. Tai sporte - labai mažai, todėl jai tenka daugiau dirbti vasarą“, - apie čiuožėją Rimgailę Meškaitę sako L. Vanagienė.

R.Meškaitę treniruoja ne L. Vanagienė, o Loreta Vitkauskienė.

Pasak L. Vanagienės, 13-etė čiuožėja pastaruoju metu rodo rezultatų stabilumą, kas džiugina. Lenkijos mieste Torūnėje vykusiose tarptautinėse varžybose ji laimėjo pirmą vietą smarkiai atsiplėšdama nuo konkurenčių, Lietuvos jaunimo pirmenybėse liko antra, nusileidusi tik Europos ir pasaulio čempionatų dalyvei Beatričei Rožinskaitei, o po savaitės triumfavo ketvirtosiose Tarptautinėse vaikų žiemos žaidynėse Šveicarijoje.

„Ji pateikė siurprizą, abi dienas puikiai čiuožė ir pagerino savo geriausią rezultatą - surinko 105,87 taško, Lietuvai pelnė aukso medalį”, - kalbėjo L. Vanagienė. „Jei mergaitė treniruotųsi tiek, kiek Goda, tai nežinau, kiek pasiektų“, - įsitikinusi pašnekovė.

„Patinka ir čiuožiu“, - šypsosi septintokė, pusantros valandos per dieną praleidžianti ant ledo ir vieną valandą skirianti choreografijai. Laisvą ji teturi sekmadienį. Tačiau ir šventą dieną, kad neprarastų formos, turi „pasitampyti“.

Kai jai tebuvo treji, į čiuožyklą atvedė tėvai, norėję, kad mergaitė turėtų kokį nors užsiėmimą. R. Meškaitė nežino, ar ateityje nori eiti sportininkės keliu, tačiau tvirtai žino norinti čiuožti viena ir į ledo šokius ar poras pereiti neketina.

„Jei nugriuvai, tai jau nugriuvai, tačiau per varžybas turi tęsti programą toliau. Tada reikia kovoti už kitus elementus ir stengtis juos atlikti idealiai“, - paklausta, ką daryti per varžybas pargriuvus, sakė R. Meškaitė.

Per varžybas jaunąją šokėją palaiko draugai ir klasiokai.

Čiuožime jaučia pakilimą

L. Vanagienė aiškina, kad dailiajame čiuožime juntamas pakilimas. Tai ji sieja su sėkmingai besiklostančia Katherine Copely ir Deivido Stagniūno karjera.

„Priimame visus – kad tik eitų ir kad kuo daugiau pro mus praeitų. Vakarais čiuožykla pilna. Ir vienas kitas pradeda rodytis. Bet jų turi būti labai daug, nes vaikai dabar silpnesni negu anksčiau. Jie atrandi kokį perliuką, tai tikrai smagu“, - kalbėjo L. Vanagienė. Anot jos, tokios čiuožėjų kartos, kaip dabar, Lietuvoje dar nebuvo.

Tačiau kaip tapus geriausiu Lietuvoje nenustoti tobulėti?

„Goda dar turėtų varžytis su mažesniais, tačiau pernai kur tik važiuodavome, vis buvo pirmos antros vietos. Galvojau, pradės nosį riesti – reikia permesti su stipresniais, kad užimamos vietos būtų gale, viduryje. Ir nieko neišėjo – šįmet perėjome pas vyresnius, bet vis tiek esame tarp prizininkų. Tačiau Goda labai paprasta, jai vietų nereikia“, - sakė federacijos vadovė.

Jaunieji čiuožėjai siunčiami treniruotis pas žinomus trenerius Sankt Peterburge, Taline. Čia galima treniruotis su sportininkais, užimančiais aukštas vietas Europos ir pasaulio pirmenybėse. Vasarą stovyklos su treneriais iš užsienio rengiamos ir Kaune.

Tačiau federacija jaunų sportininkų siųsti treniruotis į užsienį negali, tad prie jų rengimo tenka prisidėti žiemos sporto mokyklai „Baltų ainiai“ bei tėvams.

Beje, Lietuvoje ant ledo pirmauja merginos – vaikinų čiuožti ateina nedaug.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)