„Mūsų žiemos sporto šakų atstovams keliami uždaviniai patekti į pirmuosius 30-ukus ir mes tai vertiname, kaip pakankamai gerą rezultatą. Iki 2010 metų Vankuverio olimpiados liko beveik metai. Šis sezonas yra vienas iš svarbiausių, nes Lietuvos sportininkai vykdys olimpinius normatyvus.
Visi suprantame, kaip sunku yra iškovoti kelialapį, kai pasaulyje tokia didžiulė konkurencija. Šiandien Lietuva yra pajėgi iškovoti 5-8 kelialapius į olimpiadą“, – DELFI sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vyr. referentė žiemos sporto šakoms Vida Vencienė.
DELFI domėjosi, kaip sekasi Lietuvos žiemos sporto atstovams. Rungtys išvardintos pagal abėcėlę.
Biatlonas
„Biatlonininkai sezonui rengiasi pagal numatytą programą ir pagal galimybes. Lietuvos rinktinė pagal sportininkų meistriškumą yra suskirstyta į tris lygius. A lygio atstovė yra vienintelė Diana Rasimovičiūtė. Ji rengiasi pagal programą „Vankuveris-2010“ kooperuotų lėšų finansavimo dėka.
Sportininkė treniruojasi pas Latvijos biatlono specialistą Vitalijų Urbanovičių. Pirmas Dianos startas numatytas pasaulio taurės pirmojo etapo varžybose Oestersunde (Švedija) gruodžio 3-8 d., o gruodžio viduryje ji dalyvaus dviejuose iš eilės planetos taurės etapuose Austrijoje.
Čia, kaip krepšinyje Eurolyga – aukščiausia pakopa“, - sako Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas.
Svarbiausias D. Rasimovičiūtės turnyras bus pasaulio čempionatas Peyong Change (Pietų Korėja, 2009.02.13-22). Įdomios varžybos jos laukia likus metams iki olimpiados pradžios pasaulio taurės 7-ame etape Vankuverio (Kanada, 2009.03.01-08) olimpinėse trasose, kur bus tarsi žaidynių repeticija.
Dar nėra nuspręsta, ar geriausia šalies biatlono meistrė dalyvaus Europos čempionate (Ufa, Rusija, 2009.02.26-03.05) ar Universiadoje (Kinija, tuo pačiu metu).
Kovo mėnesį lietuvė jėgas išbandys pasaulio taurės 8-ajame (Trondheimas, Norvegija) ir 9-ajame (Chanty-Mansijskas, Rusija) etapuose.
„D. Rasimovičiūtės 2006 m. Turino olimpiadoje 7,5 km sprinto rungtyje užimta 18-oji vieta nustebino visus. Ji intensyviai dirba ir sezonas jai bus sudėtingas ir įdomus. Gaila, kad užgriuvusios kritikos po Turino neatlaikė ir palūžo Karolis Zlatkauskas (10 km sprinte paskutinė 90-oji vieta), kuris po olimpiados metė sportą“, – prisiminė V. Vencienė.
Antras Lietuvos rinktinės lygis yra penkeriais metais už D. Rasimovičiūtę jaunesni perspektyvūs biatlonininkai: Lina Kreivėnaitė, Anastasija Baranovskaja, Tomas Kaukėnas, Mindaugas Kovaliūnas, Rokas Suslavičius, Aleksandras Pečionkinas, kurie dalyvauja Europos taurės (EBU Cup) etapuose.
„Tarp jų yra konkurencija ir tikimės, kad mums pavykti išlaikyti juos sporte. Mes juos sunkiai išsiugdėme ir prarasti juos būtų didžiulis nusikaltimas.
Jų laukia pasaulio jaunimo čempionatas Kenmore (Kanada). Apie medalius svajojame, bet drąsiai teigti, kad jų bus, negalime. Nors mes sudarome saviškiams neblogas sąlygas treniruotis, jie negali lygintis su bendraamžiais iš valstybių, kur biatlonas labai populiarus“, - padėtį dėstė LBF vadovas.
R. Kaukėnas yra kandidatas vykti į Vankuverį, nes Lietuva turi pagal valstybių kvotą vieną kelialapį, tik jam dar reikia įvykdyti kvalifikacinį normatyvą.
Trečias Lietuvos rinktinės lygis – 1992-93 metų gimimo biatlonininkai, kurių pagrindinis sezono startas vasarį vyksiantis Europos žiemos olimpinis festivalis Lenkijoje.
„Mes sezoną pradedame spalio pabaigoje ir Lietuvos rinktinės lyderiai jau yra „ragavę“ sniego stovyklose užsienyje Austrijoje ir Suomijoje. Tai, kad Lietuvoje nėra sniego šiais laikais mums nėra didelė problema“, - prisipažino LBF prezidentas A. Daugirdas.
Dailusis čiuožimas
„Padėtis Lietuvos dailiajame čiuožime yra labai gera. Turime labai perspektyvų jaunimą. 9-10 ir 12-13 metų amžiaus grupėse mūsų čiuožėjai yra labai pajėgūs, – DELFI teigė trenerė Lilija Vanagienė. – Šie sportininkai dar per jauni dalyvauti visose rengiamose varžybose.
Savo amžiaus grupėse jie tampa visų turnyrų Europoje nugalėtojais. Perspektyva – labai didelė. Kaune sąlygos treniruotis mus yra labai geros, nes turime žiemos sporto šakų sporto mokyklą „Baltų ainiai“. Blogai, kad Vilniuje iki šiol nėra sporto mokyklos, o didžiausią problema yra privati „Utenos“ ledo arena, kur žiauriai didelės ledo nuomos kainos.
Treneriams tenka su vaikais dirbti per masinio čiuožimo valandas. Su kiekvienu vaiku reikia dirbti individuliai. Vilniuje yra labai gerų vaikų ir ta karta tikrai išvažiuos į olimpines žaidynes“.
Vankuverio olimpiadai rengiasi labai stipri pora Katherine Copely ir Deividas Stagniūnas, kuri treniruojasi pas geriausią Jungtinių Valstijų šokių ant ledo trenerį Igorį Shpilbandą.
„Aš žiūrėjau mūsų poros pasirodymą „Skate America“ varžybose. Iš trijų programų jie padarė tik vieną klaidą. Kadangi Kathe turėjo traumą ir negalėjo tinkamai treniruotis, todėl jų rezultatas – geras.
Po privalomojo šokio mūsiškiai net buvo šešti, ko praeityje nebūdavo. Dabar mūsų šokėjai dalyvaus „Grand Prix“ pasaulio serijos Rusijos etapo varžybose ir šou programoje „Liepsnojantis ledas“ Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose per Kalėdas. Tai bus kontrolinė repeticija prieš Europos čempionatą“, - sakė dailiojo čiuožimo specialistė L. Vanagienė.
Merginų ir vaikinų pavienininkų Lietuvoje taip pat yra, bet jie dar labai jauni – 16-mečiai. Jie dalyvaus Europos pirmenybėse ir pasaulio čempionato atrankoje ir yra 2014 m. Sočio olimpiados kandidatai.
Pasiteiravus, ar amerikietės K. Copely pilietybės klausimas netrukdys čiuožėjų rengimuisi būsimajai olimpiadai, L. Vanagienė buvo atvira.
„Trukdys, bet mes tikimės, kad jei jų rezultatai ir toliau taip gerės, Lietuvos pilietybė Kathe bus suteikta. Laiko mes dar turime. Esu optimistė, kaip buvau ir prieš 1992 m. Albervilio olimpiadą. Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pora garsino Lietuvą. Čia yra analogiška istorija ir į tai turėtų būti atsižvelgta .
Pernai Deivido ir Kathe pora Europoje pakilo per 6 pozicijas į 12-ąją vietą, o pasaulyje net per 9 (į 14-ąją). Nė viena pasaulio pora tokio progreso neturėjo. Jie labai gerai dirba ir treneris be sparingo partneriai suteikia neįkainojamą naudą. Jie eis Margaritos ir Povilo pėdomis“, - pasiekimus vardino L. Vanagienė.
Jau ruošiama pamaina D. Stagniūnui ir K. Copely. Tai JAV pas tą patį I. Shpilbandą besitreniruojantys 19-metis Aleksandras Pirogovas ir 17-metė Alissandra Arronow, neblogai pasirodantys jaunimo varžybose.
„Nors daugelis kalbėjo, kad po Turino olimpiados Lietuvos dailusis čiuožimas žlugs, nieko panašaus neįvyko. Lietuvos dailusis čiuožimas kol kas eina koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis. Pastatytų Lietuvoje daugiau ledo arenų, plėstųsi dailiojo čiuožimo geografija, atsirastu ir „perliukų“ .
O dabar bazėmis mes nuo estų, latvių ir baltarusių atsiliekame dešimt kartų. Tai ir yra skaudžiausia“,- mano L. Vanagienė.
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku
Lietuvoje yra perspektyvių čiuožikų. Pajėgiausi jų – vilniečiai: Europos taurės antrosios vietos laimėtoja Agnė Sereikaitė ir trečią vietą iškovojęs Paulius Glušinas.
„Ką tik grįžome iš varžybų Italijoje, kur pasirodėme sėkmingai. Mūsų čiuožikai ugdomi Moksleivių sporto centre. Turime vienintelę problemą dėl čiuožyklos Vilniuje. Mūsų ten neįsileidžia ir mes neturime sąlygų treniruotis.
Turim gabių vaikų, kuriuos galėtume parengti sėkmingai dalyvauti aukščiausio lygio ir rango varžybose, bet turime rūpesčių „gauti“ ledą. Bandysime šį klausimą spręsti su LTOK ir KKSD. Lietuvos čiuožikai dalyvauja Europos taurės varžybose, o rinktinės lyderiai A. Sereikaitė ir P. Glušinas yra Sočio olimpinių žaidynių kandidatai“, – auklėtinius pristatė Lietuvos greitojo čiuožimo federacijos generalinis sekretorius Antanas Vilčinskas.
Kalnų slidinėjimas
Vienintelis pajėgus Lietuvos kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas sezonui rengiasi planingai. Lietuvos čempionatas bus surengtas 2009 m. sausio mėn. 03-10 d. Prancūzijos Trijuose slėniuose, o pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ) kalnų slidinėjimo varžybos vyks 2009-ųjų kovo 21-28 d. Heavenly Lake Tahoe vietovėje (JAV).
„Realiai mes turime vienintelį patvirtintą kandidatą į Vankuverio žaidynes – V. Rumiancevą, kuris yra aukščiausio lygio kalnų slidininkas Lietuvoje. Jis jau pasveiko po operacijos ir nuo rugpjūčio mėnesio slidinėjo uždaroje trasų imitavimo arenoje Vokietijoje, o neseniai stovyklavo Austrijoje.
Lapkričio mėnesio pabaigoje jis išvyksta kelionei po Vakarų Europos kalnų kurortus, kur dalyvaus Europos taurės varžybų 10-12 etapų. Pagal rezultatus bus galima įvertinti jo sportinę formą. Vitalijus šiuo metu jau įgijęs gerą formą, pagėrėjo jo šliuožimo technika“, - DELFI informavo Slidinėjimo nacionalinės asociacijos prezidentas Paulius Augūnas.
Pagal olimpinius kriterijus, V. Rumiancevas jau patenka į Vankuverio žaidynes. Jei „praeinamasis balas“ yra ne daugiau 140 baudos taškų, tai Lietuvos kalnų slidinėjimo vadovai yra įvedę V. Rumiancevui dvigubai sudėtingesnę normą – 70 taškų, o kitam sezonui ji yra sumažinta net iki 50 taškų.
Tiesa, pagrindinis Lietuvos kalnų slidinėjimo vadovų uždavinys – šio sporto plėtra ir populiarinimas tik kaip fizinio auklėjimo, sveikatos stiprinimo ir turiningo laisvalaikio praleidimo priemonė.
Ledo ritulys
Nestipriausios sudėties Lietuvos nacionalinė rinktinė, sudaryta Elektrėnų „Energijos“ klubo pagrindu praėjusią savaitę Vankuverio žaidynių atrankos turnyre lemiamoje kovoje dėl vienintelio kelialapio į žaidynes 2:5 pralaimėjo Vengrijai (4:2 įveikė Kroatiją ir 7:2 nugalėjo Serbiją).
„Energija“ šiuo metu dalyvauja atvirame Latvijos čempionate ir rengiasi 2009 m. pasaulio I diviziono A grupės varžyboms vyks Vilniaus "Siemens" arenoje.
„Planuojame draugiškas rungtynes su Lenkijos rinktine ir Baltarusijos aukščiausios lygos jungtine komanda. Gaila, kad „Energija“ pralaimėjo Kontinentinės taurės turnyro rungtynes Kijevo „Sokol“ klubui (Ukraina) ir nedalyvaus kito etapo varžybose.
Jau prasidėjo Lietuvos B grupės čempionatas, kuriame dalyvauja 6 mėgėjiškos komandos, o kitą savaitę prasideda 4 komandų A lygos pirmenybės, kurių favoritė yra ir šįsyk reguliariajame sezone žaisianti „Energija“, - pranešė Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Rolandas Bučys.
Pasak šalies ledo ritulio vadovo, kovo pabaigoje prie rinktinės prisijungs legionieriai iš užsienio klubų ir prasidės paskutinis pasirengimo pasaulio čempionatui, kuriame balandžio 11-17 dienomis jėgas išbandys Lietuvos, Slovėnijos, Kazachstano, Japonijos, Kroatijos ir Australijos rinktinės, etapas.
Lietuvos ledo ritulininkai stipriausių planetos rinktinių reitinge užima 23-ą poziciją, o geriausias šalies žaidėjas Dainius Zubrus atstovauja Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) naujojo Džersio „Devils“ klubui. D. Zubrus, jei jo komanda nepateks į atkrintamąsias varžybas, yra pažadėjęs atvykti į Lietuvos rinktinę.
Slidinėjimas
Lietuvos slidinėjimo federacijoje įvyko permainos, dabar jie pasivadino Nacionaline asociacija ir slidinėjimui, ir kalnų slidinėjimui vadovauja P. Augūnas, o atsakinguoju sekretoriumi dirba Vilmantas Gineitas.
„Lietuvos slidininkai dalyvaus pasaulio taurės etapuose. Moterų varžybose mūsų šaliai atstovauja vienintelė Irina Terentjeva, o vyrų grupėje varžosi 3 perspektyvūs slidininkai: Aleksejus Novoselskis, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis.
Jie visi savaitgalį vėl išvyko į varžybas. Po realių slidininkų startų galėsime įvertinti jų rezultatus. Parengiamąjį laikotarpį labai sunku objektyviai vertinti. Tik kovoje su varžovais bus aišku, kokias vietas mūsiškai užima, kiek atsilieka arba lenkia priešininkus“, - pažymėjo P. Augūnas.
„I. Terentjeva po gerų rezultatų 2001 m., kelerius metus, tarsi, stabtelėjo. Noriu tikėti, kad Irina šį sezoną pateks į stipriausiųjų 30-ukus. Nacionalinės rinktinės trenere tapusi Kazimiera Strolienė dideles viltis sieja su M. Strolia ir M. Vaičiuliu, kurie yra perspektyvūs sprinteriai.
Man patinka jų profesionalus požiūris į slidinėjimą. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad olimpiniai normatyvai yra smarkai sugriežtinti, todėl lietuviams kova dėl kelialapių į Vankuverį nebus lengva“, - perspėjo V. Vencienė.
Kitos žiemos sporto šakos
Bobslėjaus, rogučių, skeletono, akmenslydžio (kerlingo) ir šuolių su slidėmis sporto šakų Lietuvoje nėra nei tradicijų, nei bazių ir artimiausių laiku jų tikrai neatsiras. Snieglenčių sportu jaunimas užsiima, bet tik mėgėjiškai.
„Mes galime daug ko norėti, bet jei bus tokios šiltos žiemos – bus problemų. Imitacinės varžybos yra viena, o lenktynės ant sniego – visai kita.
Yra numatytos investicijos į Ignalinos žiemos sporto centro plėtrą ir tobulinimą, gal ten atsiras dirbtinio sniego trasa. Iš masiškumo ilgainiui gali išsivystyti ir meistriškumas. Viskas pamažu eina geryn, tik visi nori labai greitų rezultatų. Anksčiau žiemos sportas Lietuvoje buvo Pelenės vaidmenyje, o dabar situacija keičiasi į gerąją pusę.
Tik nerimauju dėl galimo uždaro rato: nėra rezultatų – nėra investicijų. Aš manu, kad po dvejų metų mūsų jaunimas nustebins. Reikia būti optimistais“,- kalbėjo olimpinė čempionė V. Vencienė.
