Būsimą šventę aptemdė tragedija – trečiadienio vakarą
ispano pilotuojamam akrobatiniam lėktuvui, žuvo keleivis, o lakūnas atsidūrė ligoninėje. Organizatorių teigimu, suplanuoti renginiai dėl šios nelaimės nebus atšaukti.

Birželio 21-22 dienomis dėl V. Lapėno taurės lėktuvais „Jak-52“ ketina varžytis geriausi Ispanijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos ir Lietuvos lakūnai.

Pagrindinis šventės akcentas – pirmadienį, 14 val., prasidėsianti aviacijos šventė. Joje, be Lietuvos akrobatinio skraidymo meistrų, parašiutininkų, sklandytojų, Karinių oro pajėgų pilotų, savo meistriškumą, pilotuodami moderniausius akrobatinius lėktuvus „Su-31“, demonstruos Vytauto Lapėno mokiniai, pasaulio vicečempionai ispanai.

Buvo tituluotas lakūnas

V. Lapėnas gimė 1958 m. sausio 11 d. Pasvalio rajone. Tėvai Stasė ir Petras Lapėnai tik prieš porą metų buvo grįžę iš tremties Sibire. Lėktuvai Vytukui parūpo labai anksti. Būdamas gal penkerių, vargingai gyvenusiai senelei pasakė, jog, kai bus lakūnas, atskris ir išmes jai pinigų: „Tu tik išeik ant kelio.“

1975-aisiais Vytautas, Pasvalio P. Vileišio vidurinės mokyklos dešimtokas, pradėjo skraidyti sklandytuvu Biržų aeroklube, kurį dažną vasaros dieną iš gimtojo Tetirvinų kaimo pasiekdavo gerus trisdešimt kilometrų mindamas pedalus.

Tikriausiai tėvų tremtis užkirto jam kelią į lakūnų mokyklą, ir porą metų Vytautas vilkėjo desantininko uniformą. Po kariuomenės įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir pradėjo skraidyti akrobatiniais lėktuvais Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno aeroklube, Kyviškėse.

Aeroklube V. Lapėnas buvo pastebėtas iškart. Iš didelio pradedančiųjų būrio jį išskyrė lakūno talentas, nepaprastai geras būdas, kuklumas ir, atrodytų, ne pagal amžių išmintingas požiūris į aplinkinį pasaulį.

Trečiaisiais skraidymo metais tapęs Lietuvos čempionu, Vytautas buvo pakviestas į Sovietų Sąjungos rinktinę. Jis spėjo tapti absoliučiu SSRS ir socialistinių šalių akrobatinio skraidymo čempionu, iškovoti Europos čempionato aukso ir pasaulio čempionato sidabro medalius.

Antrasis krytis buvo lemtingas

Antrasis Vytauto gyvenimas arba nauja laiko atskaita prasidėjo 1989 m. rugsėjo 19 d. popietę, kai jo pilotuojamas lėktuvas didžiuliu greičiu įsirėžė į medžius šalia Kyviškių aerodromo. Dėl geros fizinės sveikatos ir nepaprastos dvasios stiprybės jis ne tik išgyveno, bet ir susigrąžino didelę dalį to, ką iš jo, kaip atrodė, visiems laikams atėmė avarija. Likęs be kairės kojos ir kairės rankos pirštų, jis vėl išmoko vaikščioti, vairuoti automobilį ir skraidyti.

Ištikus nelaimei, V. Lapėnui nuoširdžiai padėjo daugelio šalių lakūnai – rusai, ispanai, austrai, šveicarai, amerikiečiai, kanadiečiai. Manydami, kad jis vis tiek norės pakilti į orą, draugai iš viso pasaulio padovanojo rankinio valdymo lėktuvą „Aerocoupe“.

Tada niekam ir į galvą negalėjo ateiti, kad V. Lapėnas sugebėtų pilotuoti ir akrobatinį lėktuvą. Todėl antrasis jo debiutas pasaulinio lygio varžybose tapo didžiausia 2001 m. Ispanijoje vykusių antrųjų Pasaulio oro žaidynių staigmena. Neturėdamas kojos ir iš esmės rankos, pilotas aplenkė du trečdalius varžovų.

Kitais metais netoli Panevėžio plytinčiame aerodrome „Įstra“ oreivis surengė Europos akrobatinio skraidymo čempionatą, parengė trečią vietą užėmusią Lietuvos komandą, o pats iškovojo sidabro medalį už sudėtingiausią laisvąją programą.

Aviatoriams ir viso aplinkinio regiono žmonėms įsiminė į V. Lapėno aerodromą tūkstantines minas sutraukdavusios įspūdingos šventės „Žmogus-paukštis“.

Daug metų lakūnas treniravo pernai absoliučiu pasaulio čempionu tapusį ispaną Ramoną Alonso ir Ispanijos komandą – Europos bei pasaulio vicečempionę. Ispanija V. Lapėnui buvo tapusi tarsi antrąja tėvyne – mokydamas pilotus akrobatinio skraidymo meno jis šioje šalyje kasmet praleisdavo po kelis mėnesius.

Ispanijoje įsiplieskė ir lemtingoji Vytauto aistra sraigtasparniui. Kelerius metus stebėjęs to aparato skrydžius, kartą jį išbandė pats ir susižavėjo. Pažintis ir užsimezgęs bendradarbiavimas su sraigtasparnio konstruktoriumi Emilio Lopezu Alemanu paskatino jį kartu su bičiuliu, Rojūnų aerodromo šeimininku Aurimu Bezaru įkurti bendrovę „ElaEast EU“ bei imtis šio aparato propagavimo įvairiose šalyse nuo Vokietijos iki Kazachstano.

Deja, likimas nutraukė legendinio lakūno skrydį – šių metų sausio 14-ąją Rojūnų aerodrome, pilotuodamas sraigtasparnį ELA, V. Lapėnas žuvo.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją