Lisabonos sutartyje, bedančiu Bukarešto NATO samitu 2008 m., Rusijos įsiveržimu į Gruziją, šiandien įgavo naują pagreitį. Esame labai arti prarajos, todėl turime viską blaiviai įvertinti ir būti griežti tiek sau, tiek Europai – tiek jos draugams, tiek priešams. Artėja dar rinkimai JAV, kurie dar šiais metais gali sukurti naują pasaulį, kuriame Lietuvai gali vietos ir nelikti. Nebent padarysime išvadas. Siūlau kelias.

Politinės impotencijos laikas Europoje baigėsi. Cameronas, Butkevičius, Putinui ranką spaudžiantis Junkeris, mūsų pačių politiniai „lyderiai“ ar buvę diplomatai suokiantys susitaikymo su Maskva giesmes, nesugebantys patys prisiimti politinės atsakomybės už svarbiausius šaliai sprendimus bei nuolat ieškantys „išsigelbėjimo“ referendumuose, įvairūs populistai ar kiti artistai, prisitaikėliai, neturintys stuburo ginti Vakarų vertybes, mūsų raudonas linijas, žūstančius už Europą ukrainiečius – Jūsų laikas baigėsi. Privalome būti geriausi, privalome ne tik gintis, bet ir plėsti savo teritorijas, įsitvirtinti jose, o ne vilktis iš paskos, plaukti pasroviui. Ateina Reagano laikai, tvirtų politikų, aiškios ir griežtos politikos laikai, kuriuose tokie kaip Putinas bus pasodinti į vietą. Kitaip mūsų neliks.

Turime sugrįžti prie ateities planavimo, baigti murgdytis praeityje. 2008-2016 juodas periodas Europai ir pasauliui privalo baigtis, bet jis nesibaigs „savaime“ – turime išrinkti tokius politikus, kurie turi aiškią viziją, savo darbotvarkę, o ne tampa kitų (mūsų priešų) darbotvarkių aukomis. Jeigu norime apginti savo ateitį – JAV ir mūsų pačių karių Lietuvoje turi būti daug daugiau, gynybai, sienos apsaugai, žvalgybai turėsime skirti žymiai daugiau lėšų. 2008 m. sustabdėme NATO plėtrą – tai buvo klaida, pripažinkime. Būsimas NATO samitas Varšuvoje be Narystės veiksmų plano Gruzijai – dar viena klaida.

Ukrainos, Gruzijos, Moldovos narystė NATO ar ES – tai būtų atsakymas. Taip, praradome britus ES, tačiau nepraradome jų NATO – sujunkime visas savo jėgas su britais, amerikiečiais, lenkais ir iškovokime Gruzijai narystę NATO vėliausiai kitais metais. Suteikime reikiama karinę paramą Ukrainai, atverkime ir jai duris i NATO. Be britų ES plėsti bus daug sunkiau, tačiau kaip tik todėl sugrįžkime su nauja diplomatine jėga į Berlyną, Briuselį, paaiškinkime, kad arba mes plečiame savo teritorijas, arba kažkas išsiplės Europoje mūsų sąskaita.

Pasirinkimo neturime. Arba grįžtame prie didelės, suvienytos Europos vizijos, atimame bet kokius šansus iš Putino imperijos, arba tampame ilgainiui jos dalimi, vis mažesni ir silpnesni. Britai, beje, kaip ir amerikiečiai, tikrai padės mums užkulisiuose, jie visada išliks mūsų draugai. Be britų mes nebūtume įstoję į ES ir NATO – mes niekada šios paramos neužmiršime.

Ateina Vidurio Europiečių laikai. Ateina mūsų laikas. Imkime Briuselį. Susivienykime su lenkais ir kitais Vidurio Europiečiais. Šiaurės ir Baltijos šalys bus su mumis, nes joms visoms šiandien labai skauda, mes liksime kartu su britais ir amerikiečiais net šiems ir nesant ES. Pavargusi, su Rusija nuolat žaidžianti Junkerio, Sarcozy, Vokietijos socdemų, galų gale pasitraukiančio Camerono tipo politika šiandien bankrutavo. Išgyvens tik tie Europiečiai, kurie turi kruvinų žemių patirtį, kurie dar vis žino, kad yra blogis ir gėris, kurie dar moka pasirinkti ir ginti tai, kas šventa.

Tačiau norint padidinti mūsų svorį Europoje turime sukirsti rankomis su lenkais – tai neįmanoma su dabartine Lietuvos vyriausybe, kuri pati nežino ką daro, bet tai galime ir turime padaryti po rinkimų. Galų gale tai padėtų ir Vokietijos kanclerei Merkel, turinčiai panašią kruvinų žemių patirtį, kuri nuo šiol yra dar didesnė Europos lyderė, kartu ir pats didžiausias kitas Putino taikinys.

Sujungus jėgas su lenkais, sujungus Vidurio Europos, Šiaurės, Baltijos šalis su geriausiais draugais Berlyne ir Briuselyje mes dalinai galėtume kompensuoti britų praradimą ES. Šiandien ES Tarybai vadovauja Tuskas, rytoj Briuselio vairą galėtų perimti Grybauskaitė – visų mūsų vardu.

Ir pabaigai dar karta apie Lietuvą. Perfrazuosiu Kazio Pakšto žodžius, pasakytus Smetonai 1938 m., gal ir panašioje situacijoje, kuomet visi jautė, kad pasaulis krypsta blogyn. Gyvendami tokioje pavojingoje vietoje, tokiais pavojingais laikais negalime leisti sau likti vidutiniškais, turime būti geriausi, kitaip neišgyvensime.

Užteks spaudos pranešimų, tuščių darbo grupių, melo, veidmainysčių, užteks korupcijos ir gyvenimo tik sau, užteks negebėjimo įžvelgti ateitį, užteks politikų be išsilavinimo, užsienio kalbų mokėjimo, užteks sovietinės nomenklatūros tiek kairėje, tiek dešinėje. Leiskite prie Lietuvos vairo ateiti profesionalams, gimusiems ar augusiems, išsimokslinusiems laisvoje Lietuvoje, mokantiems daugybę užsienio kalbų, mokantiems aukotis vardan Lietuvos, nardančių kaip žuvims Briuselyje, Londone, Vašingtone ar Niujorke, turinčių viziją ir sugebėsiančių Lietuvą iš šios pavojingos duobės išvesti. Esantys valdžioje, Jūs tiesiog neįgalūs tai padaryti, pasitraukite.

Mes turime vaikus, turime daugiau vaikų nei Jūs, ir norime jų turėti dar daugiau, norime, kad jie gyventų saugiai ir laimingai. Mes sugebėsime sukurti teisingesnę Lietuvą, kur žmonės galės užsidirbti, nebus laikomi vergais, prie kurių Jūs taip įpratote sovietiniais laikais. Nežeminkite nei mūsų, nei savęs. Mes labai lauksime sugrįžtančių lietuvių iš Jungtinės Karalystės ar Norvegijos, Airijos, kitų kraštų, mes padėsime jiems sugrįžti, rūpinsimės jais, nes dauguma jų išvažiavo neapsikentę Jūsų.

Mes sukursime Lietuvą kaip pačią geriausią šalį lietuviams gyventi, auginti vaikus, dirbti ir užsidirbti. Suvienysime visą Lietuva, taip pat ir išvykusią. Ne Astravo Lietuvą, o ateities Lietuvą, esančią pirmame dešimtuke geriausių pasaulio valstybių. Mes dar vis galime tai padaryti.