Jei Ukraina pradėtų įsisavinti šiuos vienus iš didžiausių pasaulio telkinių, taptų ne dujų importuotoja, o eksportuotoja.
Rusijai tai nenaudinga.
Rusijai dar nenaudinga ir tai, kad tradiciniu būdu išgaunama nafta ir dujos pasaulyje nebebrangsta dėl tų pačių skalūnų dujų gavybos. Kainos netenkina Rusijos, kurios beveik pusę biudžeto sudaro rubliai, doleriai ir eurai, gauti už tradiciniu būdu išgautą naftą ir dujas.
Labai realu, kad Rusija, kuri priešinasi skalūnų dujų gavybai Europoje, dar nori suspėti į pigių skalūnų dujų traukinį, kurį per pasaulį neregėtu greičiu paleido JAV.
JAV tampa ir artimiausioje ateityje taps pigių gamtinių dujų eksportuotoja ir pakeis pasaulio energetikos žemėlapį.
Prieš pusmetį pranešta, kad skalūnų revoliucija 2012 metais JAV bendrąjį vidaus produktą padidino 283 milijardais dolerių, o vidutines metines namų ūkio pajamas – daugiau nei 1,2 tūkstančio dolerių.
Šie skaičiai turėtų būti svarbūs Lietuvai, kuri tikisi, kad pigesnės JAV skalūnų dujos po kelerių metų, dar šį dešimtmetį, pasieks Klaipėdos suskystintų dujų terminalą. Žinoma, jei JAV Kongresas priims pataisas, kurios panaikins apribojimus eksportuoti dujas į NATO šalis, o JAV kompanijos bus techniškai pasirengusios eksportuoti suskystintas dujas. Kol kas šie uždaviniai – be atsakymų.
Ar Lietuva, kuri kol kas supančiota su „Gazprom“, padarė viską, kad užsitikrintų energetinių išteklių tiekimą iš kelių šaltinių, investuotų į skalūnų dujas ir naują atominę jėgainę? Nepadarė.
Apie tokią būtinybę kalbėjo Vilniuje viešėjęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas. Kalbėjo ne apie būtinybę kariauti, bet apie būtinybę turėti konkurencingų energetinių išteklių.
Lietuvoje turi būti atlikta skalūnų dujų žvalgyba. Žinoma, tik su poveikio aplinkai vertinimu ir maksimaliai užtikrinant, kad nebus grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai. Lietuva privalo žinoti, kokius išteklius turi.
Lietuva gali išsiversti ir be skalūnų dujų, ir be atominės elektrinės, bet dideliais kiekiais negamindami elektros energijos, neišgaudami dujų būsime priversti jas pirkti. Ir visada mokėsime brangiau, nei patys galėtume gaminti.
Sprendimas statyti naujos kartos atominę šiandien nėra politiškai populiarus, bet mes užsitikrintume gamybą didžiuliais kiekiais ne vienerius, o 60 metų. Iš esmės pakeistume ne tik savo ekonominę struktūrą, bet ir ekonominę poziciją Europoje.
Naujos atominės elektrinės projektą galime ir privalome paversti ne tik ekonominiu Lietuvos, bet ir viso regiono, visos ES projektu, kuriam galėtų būti skirta tiesioginė finansinė parama. Turime inicijuoti ES sprendimus dėl atominės energetikos plėtros. Apie branduolinės energetikos svarbą po įvykių Ukrainoje prabilo jau ir ES lyderiai.
Kodėl skalūnų revoliucija ir atomas gali nešti tik žalą? Kodėl gali mus tik skaldyti, bet ne stiprinti?