Z. Balčytis. Pabėgėliai: laikas nusiimti rožinius akinius

 (103)
Pro rožinius akinius ir Rukla, ir Lietuvos visuomenė pasirengusi priimti tūkstančius pabėgėlių. Pasiklausęs kai kurių Lietuvos politikų ar pareigūnų, gali suprasti, kad Lietuvai pabėgėlių problema – kaip lengvas pasivaikščiojimas saulėtame rudenėjančiame parke.
Zigmantas Balčytis
Zigmantas Balčytis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Nuvažiuos kažkur (į Italiją, Vengriją, į Vokietiją, o gal į Briuselį) mūsų specialistai, patyrę profesionalai, atsirinks pačius geriausius pabėgėlius, saugius krikščionis, išsimokslinusius, juos visokeriopai patikrins ir atgabens į Lietuvą, į Ruklą. Iš ten visus – po savivaldybes. Bus naujos darbo jėgos, kuri išgelbės Lietuvos ekonomiką ir provinciją.

Rožinės kalbos panašios į savęs apgaudinėjimą, kad didžioji dalis pabėgėlių norės dirbti ir integruotis į visuomenę, kad visuomenė tolerantiškai žiūrės į kiekvieną pabėgėlį, kas jis bebūtų.

Realybė gali būti kitokia. Nei Rukla, nei Lietuvos visuomenė nepasirengusi priimti tūkstančių pabėgėlių. Ir taip nebus, kad mums, Lietuvai, tiks pabėgėliai – paimsim, netiks – paliksim juos kitoms valstybėms. Tokio principo nėra ir nebus užfiksuota jokiuose ES dokumentuose. Šį teiginį patvirtina ir Europos Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio žodžiai Europos Parlamentui: „Kai kalbame apie pabėgėlius, nėra jokios religijos, jokio tikėjimo, jokios filosofijos. Mes neskirstome.“

Lietuvos laukia didesnis išbandymas, nei įsivaizduoja socialiniai romantikai, laukiantys nesulaukiantys pabėgėlių Lietuvoje.

Apskritai Europos Komisija pristatys naują teisėtos migracijos į ES planą tik 2016 metų pradžioje. Šiuo metu daug chaoso, nežinomybės, bandymų “gesinti gaisrus”, neaišku, kaip tiksliai bus nustatomos pabėgėlių tapatybės, kaip nuo karo pabėgėlių bus atskiriami ekonominiai migrantai ir išsiunčiami iš ES. Ir todėl nebūtų netikėta, kad pirmieji šimtai pabėgėlių Lietuvai bus pasiūlyti gerokai anksčiau nei tikimasi: artėja žiema, net didžiosios valstybės nebepajėgia suvaldyti krizės ir pasirūpinti pabėgėliais.

Pamatinės Europos vertybės – taika ir laisvė – netenka savo galios. Europa atsidūrė akligatvyje dėl nesugebėjimo užbėgti įvykiams už akių. Dabar matome pasekmes, kurių nebesuvaldome. Europiečių pasipiktinimas dėl ekonominės naudos ieškančių pabėgėlių tik auga. Populistiniai dešinieji visiškai nepadeda Europai, jie tik dar labiau skaldo visuomenę ir valstybes.

Tikiuosi, kad Europa žengs ryžtingai ir problemas spręs tinkamai. Reikia pagaliau sutvarkyti pabėgėlių registravimo mechanizmą, šviesti žmones apie vykdomus projektus, skirti pinigų per Jungtinių Tautų pagalbos fondus Turkijai, Jordanijai, Libijai, nes ten yra pabėgėlių centrai, ten milijonai pabėgėlių. Tai yra tiksinti bomba.

Lietuva turi solidarizuotis su krizės ištiktomis Europos valstybėmis, su karo pabėgėliais. Juk nepamiršome, kad, iškilus Rusijos grėsmei, Lietuva (ir kitos Baltijos valstybės) sulaukė tarptautinės paramos. Vis dėlto Lietuva nėra bejėgė ir turėtų laikytis bent dviejų principų.
Pirma: karo nusikaltėliai, ekonominiai pabėgėliai ar neturintieji motyvacijos dirbti ir laikytis vietos įstatymų, neturi peržengti spygliuotos Ruklos tvoros ir tegali būti laikini svečiai Lietuvos žemėje.

Antra: į Lietuvą įsileisti tik tuos karo pabėgėlius, kurie patys norės vykti į Lietuvą. Prievartos negali būti, nes prievarta gimdo prievartą. Tokią poziciją jau paskelbė kaimynė Latvija.

Ko tyli Lietuva? Laikas skelbti savo taisykles ir rodyti politinę valią. Be rožinių akinių.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Sakalas. Ar Teisingumo ministerijai nebereikia tik tiesą sakančio ministro? (126)

Stebint Teisingumo ministro parinkimo procedūrą kyla klausimas, kokio ministro mes ieškome.

P. Saudargas. Patyčių žemė (95)

Naujos galimybės atveria kelius ne tik į kairę ir dešinę, bet aukštyn ir žemyn. Planeton nusileidžia demoniškas socialinių tinklų voratinklis, ir mus ištinka žodžio laisvės apogėjus. Per amžius nesikeičia nei temos, nei idėjos, juoda lieka juoda, balta lieka balta, o žmogus lieka, kaip sakė A. S. Puškinas, „arena kurioje gėris kovoja su blogiu“.

G. Paluckas. Apie karves ir žmones (108)

Aš ne karvė. Nors genetikos nesu mokytas, bet karve nesijaučiu. Ir nenoriu, kad su manimi kaip su karve būtų elgiamasi. Intuityviai jaučiu, kad tokio elgesio nenori ir penkiasdešimt tūkstančių vaikų susilaukti negalinčių šeimų.

V. Čmilytė-Nielsen. Atimti iš žmonių viltį – vertybė? (119)

Taip, klausimą užduodu tikslingai ir galiu jį tik pakartoti: atimti iš žmonių viltį – ar tai vertybė? Ar apskritai vilties iš žmonių atėmimas gali turėti ką nors bendra su vertybėmis? Mano įsitikinimu – NE.

V. Blinkevičiūtė. Dar kartą apie svarbią mūsų visuomenės dalį! (43)

Kartais žmonės pasako, o tik po to pagalvoja, ką pasakė. Net ir iš valdžios atstovų, valdininkų ar verslininkų pusės pasigirsta priekaištų žmonėms, kurie teprašo juos išgirsti. Taip, Lietuvoje esama daug visuomenės grupių, kurios teisėtai reikalauja valdžios dėmesio, bandydamos parodyti juos supančias problemas. Jau daugybę metų prisidedu spręsdama žmonių su negalia problemas ir suprantu, kiek dar daug reikia padaryti, norint, kad šie žmonės taptų visaverčiais mūsų visuomenės nariais.
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjų
KORTELĘ