Z. Balčytis. Pabėgėliai: Baltijos šalys pliekiamos nepelnytai

 (45)
Vis dažniau Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, pliekiamos dėl nenoro dalytis pabėgėliais, solidarumo stokos, priešiškumo svetimiems.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Priekaištai skamba iš Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos politikų lūpų.

Kaltųjų paieškos tik akivaizdžiai parodo, kad Europa susidūrė su neregėtu iššūkiu – milžinišku pabėgėlių srautu, o ES ir didžiosios valstybės kol kas neturi aiškaus atsakymo į klausimus, kaip šią problemą spręsti.

Sprendimų nepasiūlo ir Baltijos valstybių kritikai.

Kai nėra realių sprendimų, ieškokime kaltų? Būtent tokia taktika, o ne ilgalaikių sprendimų ieškojimas, mažina solidarumą tarp ES valstybių.

ES valstybių solidarumas yra vertybė, kaip ir Šengeno erdvė – galimybė asmenims laisvai judėti tarp valstybių. Ar ši erdvė bus išsaugota?

Akivaizdu, kad yra kur kas didesnių problemų, nei Baltijos valstybių galimybės priimti keliais šimtais daugiau pabėgėlių. Aišku ir tai, kad ne Baltijos valstybės išspręs visos Europos problemą, į kurią pabėgėliai veržiasi šimtais tūkstančių.

Nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija niekada neatsisakė priimti pabėgėlių. Šios valstybės puikiai žino, ką reiškia solidarumas. O akivaizdaus priešiškumo pabėgėliams yra ir Vidurio, ir Vakarų Europoje, ir Skandinavijoje. Švedijos ir kitų valstybių euroskeptikai eina į rinkimus, griežtai nusistatę prieš migrantus, ir vis labiau didina savo įtaką.

Kam naudingas politikavimas ir siekis nukreipti ugnį į neegzistuojančią problemą? Problema yra ne Baltijos valstybės, o pabėgėliai ir tinkama ES išorės sienų apsauga.

Trys Baltijos valstybės tesudaro vos daugiau nei 1 procentą visų ES gyventojų. Šios valstybės neturi didelio srauto pabėgėlių integravimo į visuomenę patirties ir pakankamai išteklių. Šioms valstybėms ir jų visuomenėms tai tik pirmieji žingsniai. Reikalauti, kad jos prisiimtų tokią pat naštą kaip patyrusios ir stiprios valstybės – neteisinga.

Tikiu, kad garsaus Švedijos politiko C. Bildto neseniai viešai išsakytas teiginys („Baltijos šalys privalo dalytis pabėgėlių našta su Pietų Europa, jei pačios nori ateityje tikėtis solidarumo“) yra tik geranoriškas perspėjimas, o ne grasinimas. Ir visa tai žinant, kad Rytuose, už išorinės ES sienos, didysis Baltijos valstybių kaimynas žvangina ginklais.

Suskirstyti ES valstybes į „blogietes“ ir „gerietes“ – blogiausia, ką šiandien galima padaryti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Bilotaitė. Vidaus sandoriai: kaip gėris pavirto blogiu (30)

Vogti yra blogai, – sutinka visi. Apvaginėti valstybę prisidengiant skylėtais įstatymais ir kilniais visuomeniniais tikslais – jau nieko tokio. Štai ši nuostata atriša rankas pinigų skirstytojams krautis naudą sau ir saviems, taip pamažu skurdinant valstybę ir žlugdant pastangas gyventi geriau.

V. Vaitiekūnaitė. Savaitė be patyčių – ar įmanoma Lietuvoje? (33)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi tyrimus, jau senokai įspėjo, kad daugiausiai besityčiojančių ir jų aukų – Lietuvoje. Tuomet buvo apklausti ir tiriami trylikamečiai. Be Lietuvos vaikų, daugiausia nuo patyčių kenčia Latvijos ir Portugalijos paaugliai.

A. Kirkutis. Sveikatos tausojimo ir stiprinimo srityje – populizmui ne (21)

Išsakyti šias mintis paskatino spaudoje pasirodžiusi informacija apie siūlymą drausti rūkyti teritorijoje aplink Seimą. Šis klausimas buvo svarstomas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ir jam buvo nepritarta. Kodėl?

A. Sakalas. Lietuvoje yra dvi teisės: viena Seimo nariams, kita – jų rinkėjams (74)

Tokia išvada peršasi savaime stebint Seimo mėginimus apsaugoti savo narį M. Adomėną nuo teisinio persekiojimo už jo teiginius apie žurnalistę R. Janutienę, išsakytus 2016 m. rugsėjo 16 d. Seime spaudos konferencijos metu.

Ž. Pinskuvienė. Kai į kovą stoja moralė ir alkis, laimi pastarasis (149)

„Lietuva tirpsta it sniegas pavasarį“, – per žinias ir vėl skambinama pavojaus varpais. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. O ir tie, kurie čia dar liko, nebeįstengia nusipirkti net duonos – kasdien autobusais lietuviai keliauja į kaimyninę Lenkiją įsigyti pigesnio maisto.