Z. Balčytis. Pabėgėliai: Baltijos šalys pliekiamos nepelnytai

 (45)
Vis dažniau Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, pliekiamos dėl nenoro dalytis pabėgėliais, solidarumo stokos, priešiškumo svetimiems.
Z. Balčytis. Pabėgėliai: Baltijos šalys pliekiamos nepelnytai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Priekaištai skamba iš Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos politikų lūpų.

Kaltųjų paieškos tik akivaizdžiai parodo, kad Europa susidūrė su neregėtu iššūkiu – milžinišku pabėgėlių srautu, o ES ir didžiosios valstybės kol kas neturi aiškaus atsakymo į klausimus, kaip šią problemą spręsti.

Sprendimų nepasiūlo ir Baltijos valstybių kritikai.

Kai nėra realių sprendimų, ieškokime kaltų? Būtent tokia taktika, o ne ilgalaikių sprendimų ieškojimas, mažina solidarumą tarp ES valstybių.

ES valstybių solidarumas yra vertybė, kaip ir Šengeno erdvė – galimybė asmenims laisvai judėti tarp valstybių. Ar ši erdvė bus išsaugota?

Akivaizdu, kad yra kur kas didesnių problemų, nei Baltijos valstybių galimybės priimti keliais šimtais daugiau pabėgėlių. Aišku ir tai, kad ne Baltijos valstybės išspręs visos Europos problemą, į kurią pabėgėliai veržiasi šimtais tūkstančių.

Nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija niekada neatsisakė priimti pabėgėlių. Šios valstybės puikiai žino, ką reiškia solidarumas. O akivaizdaus priešiškumo pabėgėliams yra ir Vidurio, ir Vakarų Europoje, ir Skandinavijoje. Švedijos ir kitų valstybių euroskeptikai eina į rinkimus, griežtai nusistatę prieš migrantus, ir vis labiau didina savo įtaką.

Kam naudingas politikavimas ir siekis nukreipti ugnį į neegzistuojančią problemą? Problema yra ne Baltijos valstybės, o pabėgėliai ir tinkama ES išorės sienų apsauga.

Trys Baltijos valstybės tesudaro vos daugiau nei 1 procentą visų ES gyventojų. Šios valstybės neturi didelio srauto pabėgėlių integravimo į visuomenę patirties ir pakankamai išteklių. Šioms valstybėms ir jų visuomenėms tai tik pirmieji žingsniai. Reikalauti, kad jos prisiimtų tokią pat naštą kaip patyrusios ir stiprios valstybės – neteisinga.

Tikiu, kad garsaus Švedijos politiko C. Bildto neseniai viešai išsakytas teiginys („Baltijos šalys privalo dalytis pabėgėlių našta su Pietų Europa, jei pačios nori ateityje tikėtis solidarumo“) yra tik geranoriškas perspėjimas, o ne grasinimas. Ir visa tai žinant, kad Rytuose, už išorinės ES sienos, didysis Baltijos valstybių kaimynas žvangina ginklais.

Suskirstyti ES valstybes į „blogietes“ ir „gerietes“ – blogiausia, ką šiandien galima padaryti.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

V. Gedvilas. Ar golfas yra azartinis žaidimas? (24)

Lietuvoje taip jau įprasta: jei gerą idėją pasiūlo politikas, jis yra pliekiamas ir taršomas iš visų pusių. Kaipmat atsiranda oponentų ar šiaip „geradarių“, kurie puola ieškoti ir dažniausiai „randa“ paaiškinimą, kad politiko idėja naudinga jam pačiam, jo giminėms, draugams, buvusiems kolegoms, verslo grupuotėms.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Zadanijų ar idėjų politika? (95)

Mano bičiulis mokykloje buvo geografijos mėgėjas. Kai 7-oje klasėje gavo naujas pratybas, kitą dieną atnešė išsprendęs visą sąsiuvinį.

R. Sadauskas. A. Tapino pasodintas pinigų medis išdygo (42)

Žurnalisto Andriaus Tapino organizuotame Laisvės piknike negausus būrelis piketuotojų liūdnais veidais, išsivyniojusių plakatą „Tapinai, užkasęs piliečių teisę į referendumą, nevaidink demokrato...“, priminė visų užmirštą 2014 m. birželio 29-osios referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo. Nepaisant aktyvios žemės gynėjais pasivadinusių aktyvistų agitacijos, privalomasis referendumas tuomet neįvyko, sudalyvavus jame vos 14,97 procentų rinkėjų. Bet mes visi likome gyventi su jo pasekmėmis – paskubomis Seimo priimtais diskriminaciniais žemės pardavimo apribojimais.

A. Bilotaitė. Atkurti tikėjimą Lietuva (158)

Po visų gegužės įvykių norisi klausti, ar Lietuva, kaip demokratija, jau pasiekė dugną? Ar įmanoma žemiau nukristi? Prarasti dar daugiau pasitikėjimo, nuvilti daugiau žmonių? Kaip Lietuvos politikams tai „pavyksta“? Ar dar apskritai galima išbristi iš korupcijos ir valstybės grobstymo?

R. Budbergytė. Krovinių vežimas geležinkeliu – vis dar ne ant tų bėgių (37)

Vienas esminių Europos pramonės bei paslaugų sektoriaus konkurencingumo veiksnių – efektyvus prekių transportavimas, kuris taip pat turi didžiulę įtaką ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui.