Z. Balčytis. Pabėgėliai: Baltijos šalys pliekiamos nepelnytai

 (45)
Vis dažniau Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, pliekiamos dėl nenoro dalytis pabėgėliais, solidarumo stokos, priešiškumo svetimiems.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Priekaištai skamba iš Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos politikų lūpų.

Kaltųjų paieškos tik akivaizdžiai parodo, kad Europa susidūrė su neregėtu iššūkiu – milžinišku pabėgėlių srautu, o ES ir didžiosios valstybės kol kas neturi aiškaus atsakymo į klausimus, kaip šią problemą spręsti.

Sprendimų nepasiūlo ir Baltijos valstybių kritikai.

Kai nėra realių sprendimų, ieškokime kaltų? Būtent tokia taktika, o ne ilgalaikių sprendimų ieškojimas, mažina solidarumą tarp ES valstybių.

ES valstybių solidarumas yra vertybė, kaip ir Šengeno erdvė – galimybė asmenims laisvai judėti tarp valstybių. Ar ši erdvė bus išsaugota?

Akivaizdu, kad yra kur kas didesnių problemų, nei Baltijos valstybių galimybės priimti keliais šimtais daugiau pabėgėlių. Aišku ir tai, kad ne Baltijos valstybės išspręs visos Europos problemą, į kurią pabėgėliai veržiasi šimtais tūkstančių.

Nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija niekada neatsisakė priimti pabėgėlių. Šios valstybės puikiai žino, ką reiškia solidarumas. O akivaizdaus priešiškumo pabėgėliams yra ir Vidurio, ir Vakarų Europoje, ir Skandinavijoje. Švedijos ir kitų valstybių euroskeptikai eina į rinkimus, griežtai nusistatę prieš migrantus, ir vis labiau didina savo įtaką.

Kam naudingas politikavimas ir siekis nukreipti ugnį į neegzistuojančią problemą? Problema yra ne Baltijos valstybės, o pabėgėliai ir tinkama ES išorės sienų apsauga.

Trys Baltijos valstybės tesudaro vos daugiau nei 1 procentą visų ES gyventojų. Šios valstybės neturi didelio srauto pabėgėlių integravimo į visuomenę patirties ir pakankamai išteklių. Šioms valstybėms ir jų visuomenėms tai tik pirmieji žingsniai. Reikalauti, kad jos prisiimtų tokią pat naštą kaip patyrusios ir stiprios valstybės – neteisinga.

Tikiu, kad garsaus Švedijos politiko C. Bildto neseniai viešai išsakytas teiginys („Baltijos šalys privalo dalytis pabėgėlių našta su Pietų Europa, jei pačios nori ateityje tikėtis solidarumo“) yra tik geranoriškas perspėjimas, o ne grasinimas. Ir visa tai žinant, kad Rytuose, už išorinės ES sienos, didysis Baltijos valstybių kaimynas žvangina ginklais.

Suskirstyti ES valstybes į „blogietes“ ir „gerietes“ – blogiausia, ką šiandien galima padaryti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pertvarka dingo kirtimuose (29)

Apie pasiklydimus bei dingimus kalbant, įprasta sakyti – paklydo miške. Bet kirtimai ten, kur kerta iš peties, iškerta ir reformas. Štai ir pertvarka nepasiklydo, ji jau beveik nukirsta.

G. Songaila. Apginkime Lenkiją (61)

Neva siekiant strateginės partnerystės su Lenkija, Seime atsinaujino 2K (G. Kirkilo ir A. Kubiliaus) projektas – stumti valstybine kalba užrašytas asmenvardžių formas iš Lietuvos piliečių pasų, griaunant fonetinį lietuvių kalbos rašybos principą.

E. Gentvilas. Ar Vyriausybė ryšis „uždrausti“ bent vieną mokestį? (50)

Kuo toliau, tuo liūdniau. Toks jausmas turėtų apimti daugelį Lietuvos gyventojų, jaučiančių kasmet didėjančią mokesčių naštą.

K. Starkevičius. Gal apmokestinkime ir orą? (91)

Seime gegužės 9 dieną pristatytas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasirašytas Dirvožemio įstatymo projektas. Jį, dar dirbdama Žemės ūkio ministerijoje, rengė ir pristatė dabar jau Seimo narė Virginija Vingrienė. Įsigilinus ryškėja nauji dideli reikalavimai žemės savininkams ir naudotojams, o su jais – dar viena našta žemdirbiams, nauji mokesčiai ir naujos sankcijos.

E. Jovaiša. Kokia bus aukštojo mokslo pertvarka? (30)

Diskusijose dėl aukštojo mokslo pertvarkos, svarbiausi dalykai pasimetė tarp antraeilių.