Z. Balčytis. Pabėgėliai: Baltijos šalys pliekiamos nepelnytai

 (45)
Vis dažniau Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, pliekiamos dėl nenoro dalytis pabėgėliais, solidarumo stokos, priešiškumo svetimiems.
Z. Balčytis. Pabėgėliai: Baltijos šalys pliekiamos nepelnytai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Priekaištai skamba iš Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos politikų lūpų.

Kaltųjų paieškos tik akivaizdžiai parodo, kad Europa susidūrė su neregėtu iššūkiu – milžinišku pabėgėlių srautu, o ES ir didžiosios valstybės kol kas neturi aiškaus atsakymo į klausimus, kaip šią problemą spręsti.

Sprendimų nepasiūlo ir Baltijos valstybių kritikai.

Kai nėra realių sprendimų, ieškokime kaltų? Būtent tokia taktika, o ne ilgalaikių sprendimų ieškojimas, mažina solidarumą tarp ES valstybių.

ES valstybių solidarumas yra vertybė, kaip ir Šengeno erdvė – galimybė asmenims laisvai judėti tarp valstybių. Ar ši erdvė bus išsaugota?

Akivaizdu, kad yra kur kas didesnių problemų, nei Baltijos valstybių galimybės priimti keliais šimtais daugiau pabėgėlių. Aišku ir tai, kad ne Baltijos valstybės išspręs visos Europos problemą, į kurią pabėgėliai veržiasi šimtais tūkstančių.

Nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija niekada neatsisakė priimti pabėgėlių. Šios valstybės puikiai žino, ką reiškia solidarumas. O akivaizdaus priešiškumo pabėgėliams yra ir Vidurio, ir Vakarų Europoje, ir Skandinavijoje. Švedijos ir kitų valstybių euroskeptikai eina į rinkimus, griežtai nusistatę prieš migrantus, ir vis labiau didina savo įtaką.

Kam naudingas politikavimas ir siekis nukreipti ugnį į neegzistuojančią problemą? Problema yra ne Baltijos valstybės, o pabėgėliai ir tinkama ES išorės sienų apsauga.

Trys Baltijos valstybės tesudaro vos daugiau nei 1 procentą visų ES gyventojų. Šios valstybės neturi didelio srauto pabėgėlių integravimo į visuomenę patirties ir pakankamai išteklių. Šioms valstybėms ir jų visuomenėms tai tik pirmieji žingsniai. Reikalauti, kad jos prisiimtų tokią pat naštą kaip patyrusios ir stiprios valstybės – neteisinga.

Tikiu, kad garsaus Švedijos politiko C. Bildto neseniai viešai išsakytas teiginys („Baltijos šalys privalo dalytis pabėgėlių našta su Pietų Europa, jei pačios nori ateityje tikėtis solidarumo“) yra tik geranoriškas perspėjimas, o ne grasinimas. Ir visa tai žinant, kad Rytuose, už išorinės ES sienos, didysis Baltijos valstybių kaimynas žvangina ginklais.

Suskirstyti ES valstybes į „blogietes“ ir „gerietes“ – blogiausia, ką šiandien galima padaryti.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

G. Kirkilas. Jei jie dar neemigravo dvasiškai (66)

Lietuvoje tiek daug kalbama apie emigraciją, jos mastus, būtinybę ją stabdyti, jog galų gale visi tuose ginčuose vėl susipykstam ir... vežimas nė iš vietos.

V. Jankauskaitė-Milčiuvienė. Nelegalios statybos: šunys loja, karavanas eina, o miesto architektas snaudžia toliau (28)

Jau kelerius metus su kaimynais intensyviai priešinamės nelegalių statybų traukiniui. Bandydami eiti prieš įsigalėjusią sistemą atsiduriame tikrame stebuklų lauke.

P. Auštrevičius. 330 tonų ant Vyriausybės laiškų rašytojų stalo (35)

Besibaigianti vasara galutinai parodė – ši Vyriausybė buvo ir lieka neįgali Lietuvos žmonių naudai išspręsti Astravo atominės jėgainės klausimą.

V. Landsbergis. Sokurovo pasisakymai (66)

Vilniuje viešėjo garsus pasaulyje kino režisierius Aleksandras Sokurovas, dalyvavęs rodant jo naują filmą „Frankofonija. Europos elegija“.

G. Landsbergis. Bendrasis ugdymas: yra geresnis kelias (185)

Žurnalistė ir apžvalgininkė Indrė Makaraitytė savo straipsnyje taikliai identifikavo vienas pagrindinių lietuviškosios bendrojo ugdymo sistemos ydų – orientavimąsi į egzaminus, o ne į asmenybės ugdymą, mokytojo profesijos prestižo trūkumą, pedagogų profesionalumo klausimą, netinkamą atmosferą bei socialinę aplinką mokyklose.