Z. Balčytis. Pabėgėliai: Baltijos šalys pliekiamos nepelnytai

 (45)
Vis dažniau Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, pliekiamos dėl nenoro dalytis pabėgėliais, solidarumo stokos, priešiškumo svetimiems.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Priekaištai skamba iš Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos politikų lūpų.

Kaltųjų paieškos tik akivaizdžiai parodo, kad Europa susidūrė su neregėtu iššūkiu – milžinišku pabėgėlių srautu, o ES ir didžiosios valstybės kol kas neturi aiškaus atsakymo į klausimus, kaip šią problemą spręsti.

Sprendimų nepasiūlo ir Baltijos valstybių kritikai.

Kai nėra realių sprendimų, ieškokime kaltų? Būtent tokia taktika, o ne ilgalaikių sprendimų ieškojimas, mažina solidarumą tarp ES valstybių.

ES valstybių solidarumas yra vertybė, kaip ir Šengeno erdvė – galimybė asmenims laisvai judėti tarp valstybių. Ar ši erdvė bus išsaugota?

Akivaizdu, kad yra kur kas didesnių problemų, nei Baltijos valstybių galimybės priimti keliais šimtais daugiau pabėgėlių. Aišku ir tai, kad ne Baltijos valstybės išspręs visos Europos problemą, į kurią pabėgėliai veržiasi šimtais tūkstančių.

Nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija niekada neatsisakė priimti pabėgėlių. Šios valstybės puikiai žino, ką reiškia solidarumas. O akivaizdaus priešiškumo pabėgėliams yra ir Vidurio, ir Vakarų Europoje, ir Skandinavijoje. Švedijos ir kitų valstybių euroskeptikai eina į rinkimus, griežtai nusistatę prieš migrantus, ir vis labiau didina savo įtaką.

Kam naudingas politikavimas ir siekis nukreipti ugnį į neegzistuojančią problemą? Problema yra ne Baltijos valstybės, o pabėgėliai ir tinkama ES išorės sienų apsauga.

Trys Baltijos valstybės tesudaro vos daugiau nei 1 procentą visų ES gyventojų. Šios valstybės neturi didelio srauto pabėgėlių integravimo į visuomenę patirties ir pakankamai išteklių. Šioms valstybėms ir jų visuomenėms tai tik pirmieji žingsniai. Reikalauti, kad jos prisiimtų tokią pat naštą kaip patyrusios ir stiprios valstybės – neteisinga.

Tikiu, kad garsaus Švedijos politiko C. Bildto neseniai viešai išsakytas teiginys („Baltijos šalys privalo dalytis pabėgėlių našta su Pietų Europa, jei pačios nori ateityje tikėtis solidarumo“) yra tik geranoriškas perspėjimas, o ne grasinimas. Ir visa tai žinant, kad Rytuose, už išorinės ES sienos, didysis Baltijos valstybių kaimynas žvangina ginklais.

Suskirstyti ES valstybes į „blogietes“ ir „gerietes“ – blogiausia, ką šiandien galima padaryti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Miškų reforma – skaidresniam ir efektyvesniam valdymui (45)

Miškuose temperatūra kaista, tiksliau, ne tiek miškuose, kiek urėdijose ir nomenklatūriniuose būreliuose. Miškų valdymo pertvarka beldžiasi į duris. Reformos šalininkai kaltinami, kad juodina miškininkus, nori sunaikinti puikiai veikiančią sistemą, leis „jiems“ užvaldyti ir iškirsti visus miškus. Tačiau toks gausus isterijos bei pasipriešinimo orkestras kelia minčių, ar vis tik nėra užminta ant skaudžios vietos arba, kitaip tariant, ant baimės prarasti aukso puodą.

G. Markovičienė. Pabėgėliai prilyginti seimūnams (67)

Mūsų Vyriausybės nariai susirūpino, kodėl iš Lietuvos bėga pabėgėliai – savivaldybėse jų liko vos 18, o 148 išvyko geresnio gyvenimo ieškoti vokietijose, švedijose ir kitur, kur nieko nedirbant galima sočiai gyventi. Tačiau gal dėl to reikėtų džiaugtis, o ne rūpintis?

L. Balsys. Ar Vyriausybė iš mokyklų ir darželių atims lėšas renovacijai? (20)

Mane nuvylė naujos Vyriausybės planai ir toliau tęsti ydingą, dar buvusio aplinkos ministro V. Mazuronio pradėtą praktiką renovuoti daugiabučius, tam skiriant beveik visas Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, nepaliekant jų mokyklų ir darželių renovacijai.

S. Jakeliūnas. Ką gina konservatoriai – savo rinkėjus ar komercinį banką? (167)

2008 metais „Nordea“ banko Lietuvos skyrius gyventojams išdavė daugiau kaip 300 būsto paskolų Šveicarijos frankais, nors tarptautinės institucijos dar 2007 metais įspėjo, kad ši valiuta gali staigiai brangti. Viena jų – Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, į kurią Lietuva kitais metais tikisi būti priimta.

B. Matelis. Pavasaris žada dar neregėtą mūšį – kariuomenės jau buriamos (410)

Pavasario Seimo sesija, prasidėsianti kovo pirmoje pusėje, žada būti karšta. Užsimerkęs beskite pirštu į kokią tik norite sritį, ir išvysite pykčio perkreiptus veidus. Mat, šioje sesijoje turės būti iš esmės reformuotas valstybės gyvenimas. Tokių permainų nebuvo du dešimtmečius. Kova bus labai rimta.