Z. Balčytis. Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje

 (21)
Bebaigianti savo veiklą Europos Komisija (EK) parodė savo bejėgiškumą žaidimuose su „Gazprom“.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Rugsėjo pabaigoje už konkurenciją atsakingas EK narys J. Almunia pranešė rengiantis pareiškimą dėl ES taisyklių pažeidimų, kuriais įtariamas „Gazprom“.

Tiesa, ar šis dokumentas bus išsiųstas „Gazprom“, nepranešama.

Dar anksčiau pranešta, kad EK dėl krizės Ukrainoje nutraukė Rusijos naftos koncerno „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, nors ir pažymima, kad tai nereiškia, jog byla baigta.

Per dvejus metus EK nesugebėjo baigti tyrimo dėl įtarimų, kad „Gazprom“ taikė neteisingas, per dideles dujų kainas Rytų ir Vidurio Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.

Tyrimą, kuris turi įvertinti Rusijos dujų milžinės veiksmus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, jau šiandien galima vadinti politiniu trileriu.

Prasidėjęs skandalingomis kratomis „Gazprom“ įmonių būstinėse Europos Sąjungoje, tyrimas pasibaigė viešais EK atstovų, atsakingų už konkurenciją, pareiškimais, kad, paskelbus pretenzijas Rusijos milžinei krizės Ukrainoje sąlygomis, tai galėtų būti neteisingai suprasta kaip agresija prieš Rusiją.

Lietuva kol kas nėra paskelbusi jokio oficialaus pareiškimo dėl EK veiksmų, nors tokius veiksmus galima vertinti kaip pagalbą „Gazprom“ išvengti gresiančios 14,3 milijardo dolerių baudos.

Darbą baigiančios EK veiksmus būtina įvertinti, nes jau lapkritį pradės darbą naujos sudėties EK. Tik nuo jos sprendimų priklausys, ar ir toliau bus tęsiamas trileris „Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje“.

Vienoje pusėje – mirti nenorinčios milžiniškomis dujų kainomis smaugtos valstybės, kitoje – milžinė „Gazprom“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

G. Paluckas. Vyriausybės darbo planas (5)

Pirmiausia, nuo gerų dalykų. Plane bent iš dalies yra atsiliepiama į tris iš keturių šalies didžiųjų iššūkių – socialinę atskirtį, paplitusį skurdą, švietimo kokybę.

T. Tomilinas. Kas gelbės Lietuvos skurstančiuosius? (45)

Europos Sąjungos vidaus politikoje vyksta dramatiški pokyčiai. Kuriamas socialinių teisių ramstis – bendroji Europos socialinė politika.

K. Masiulis. Seime liko dvi partijos: stagnatoriai ir reformatoriai (72)

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiekė triuškinančią pergalę Seimo rinkimuose, nes žadėjo permainas valstybėje. Tie pažadai buvo labai laukiami ir žmonės tuo patikėjo. Artėjant pavasario sesijai, Vyriausybė pateiks įstatymų paketą, kuris pradės ilgai lauktus pokyčius, bet ne visi rinkimų laimėtojai buvo atviri ir sąžiningi prieš savo rinkėjus. Iš tikrųjų pusė Seimo jokių reformų nenori.

J. Dapšauskas. Karbauskio „skandalo“ pūtėjai išsikvėpė? (189)

Jau praėjo 100 dienų, kai dirba naujasis Seimas. Tikriausiai nereikėjo net svajoti, kad su kritika šiuo pradiniu laikotarpiu bus elgiamasi saikingai, bus leista Seimui „įsivažiuoti“. Su per dideliais užmojais atėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kad ramiai lauktų priešiškų interesų grupės. Mažų mažiausiai galime matyti, kad ta kritika buvo net labai kryptingai šališka, o kai kuriais atvejais net peržengianti ne tik žurnalistinės etikos, bet ir įstatymų ribas.

Ž. Pinskuvienė. Žūstanti Lietuva. Spręskime ne pasekmes, o priežastis (115)

Ar savaitgalį reikėjo dar vieno vaiko žūties, kad būtų išgirsti balsai iš Lietuvos rajonų?