Z. Balčytis. Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje

 (21)
Bebaigianti savo veiklą Europos Komisija (EK) parodė savo bejėgiškumą žaidimuose su „Gazprom“.
Z. Balčytis. Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Rugsėjo pabaigoje už konkurenciją atsakingas EK narys J. Almunia pranešė rengiantis pareiškimą dėl ES taisyklių pažeidimų, kuriais įtariamas „Gazprom“.

Tiesa, ar šis dokumentas bus išsiųstas „Gazprom“, nepranešama.

Dar anksčiau pranešta, kad EK dėl krizės Ukrainoje nutraukė Rusijos naftos koncerno „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, nors ir pažymima, kad tai nereiškia, jog byla baigta.

Per dvejus metus EK nesugebėjo baigti tyrimo dėl įtarimų, kad „Gazprom“ taikė neteisingas, per dideles dujų kainas Rytų ir Vidurio Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.

Tyrimą, kuris turi įvertinti Rusijos dujų milžinės veiksmus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, jau šiandien galima vadinti politiniu trileriu.

Prasidėjęs skandalingomis kratomis „Gazprom“ įmonių būstinėse Europos Sąjungoje, tyrimas pasibaigė viešais EK atstovų, atsakingų už konkurenciją, pareiškimais, kad, paskelbus pretenzijas Rusijos milžinei krizės Ukrainoje sąlygomis, tai galėtų būti neteisingai suprasta kaip agresija prieš Rusiją.

Lietuva kol kas nėra paskelbusi jokio oficialaus pareiškimo dėl EK veiksmų, nors tokius veiksmus galima vertinti kaip pagalbą „Gazprom“ išvengti gresiančios 14,3 milijardo dolerių baudos.

Darbą baigiančios EK veiksmus būtina įvertinti, nes jau lapkritį pradės darbą naujos sudėties EK. Tik nuo jos sprendimų priklausys, ar ir toliau bus tęsiamas trileris „Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje“.

Vienoje pusėje – mirti nenorinčios milžiniškomis dujų kainomis smaugtos valstybės, kitoje – milžinė „Gazprom“.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

A. Čaplikas. Lietuvoje – lyg ir visi atsakingi, bet nė vieno kalto (44)

Kokia iš tiesų esame valstybė – parlamentinė, vyriausybinė ar prezidentinė – į šį klausimą pirmiausia reikėtų atsakyti svarstant apie reformos poreikį šalies valdyme. Parlamento nariai teigia, kad Lietuva – parlamentinė, premjeras sako, kad esame vyriausybinė, o prezidentės nuomone, mūsų šalis – prezidentinė valstybė.

V. Aleknaitė-Abramikienė. Kai kurie Vakarų krizės aspektai: konservatyvus žvilgsnis iš Lietuvos, arba atgal prie Huntingtono (II dalis) (38)

Pradėsiu nuo to, kuo baigiau pirmąją šio straipsnio dalį, – nuo teiginio, jog Vakarai yra Lietuvos geopolitinis būstas ir jos civilizacijos namai. Kitaip tariant, vienintelė vieta, kurioje lietuviai iš tiesų yra „namuose“ ir kuri tegali garantuoti Lietuvos valstybės išlikimą.

R. Sadauskas. Kai mokestis tampa gyventi trukdančia rakštimi (19)

Vaclovas su žmona Aldona ir dviem dukromis gyvena prieš 11 metų mirusios tetos sodyboje su didžiuliais senais klevais prie kluono ir kiekvieną svečią amsėjimu iš tolo pasitinkančiu lenciūginiu mišrūnu Sargiuku.

E. Gentvilas. Radikalūs pokyčiai be radikalų (137)

Baigiantis vasarai ir artėjant rinkimams į parlamentą, daugeliui gyventojų iš naujo kils klausimas: ką rinktis, kuriais politikais pa(si)tikėti, o gal išvis (ir vėl) nusispjauti per petį?

R. Paksas. Ar skėtį laikysime patys, ar vis norėsime, kad jį kiti palaikytų? (104)

Pastarųjų lietingų dienų fone ir nuskambėjus baigiamiesiems olimpiados Brazilijoje akordams, ramybės neduoda keli klausimai. Ne, anaiptol ne dėl to, kas kaltas, kad lietuviška vasara tokia šlapia. Ir kad olimpinės viltys buvo didesnės negu mūsų atletų galimybės.