Z. Balčytis. Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje

 (21)
Bebaigianti savo veiklą Europos Komisija (EK) parodė savo bejėgiškumą žaidimuose su „Gazprom“.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Rugsėjo pabaigoje už konkurenciją atsakingas EK narys J. Almunia pranešė rengiantis pareiškimą dėl ES taisyklių pažeidimų, kuriais įtariamas „Gazprom“.

Tiesa, ar šis dokumentas bus išsiųstas „Gazprom“, nepranešama.

Dar anksčiau pranešta, kad EK dėl krizės Ukrainoje nutraukė Rusijos naftos koncerno „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, nors ir pažymima, kad tai nereiškia, jog byla baigta.

Per dvejus metus EK nesugebėjo baigti tyrimo dėl įtarimų, kad „Gazprom“ taikė neteisingas, per dideles dujų kainas Rytų ir Vidurio Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.

Tyrimą, kuris turi įvertinti Rusijos dujų milžinės veiksmus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, jau šiandien galima vadinti politiniu trileriu.

Prasidėjęs skandalingomis kratomis „Gazprom“ įmonių būstinėse Europos Sąjungoje, tyrimas pasibaigė viešais EK atstovų, atsakingų už konkurenciją, pareiškimais, kad, paskelbus pretenzijas Rusijos milžinei krizės Ukrainoje sąlygomis, tai galėtų būti neteisingai suprasta kaip agresija prieš Rusiją.

Lietuva kol kas nėra paskelbusi jokio oficialaus pareiškimo dėl EK veiksmų, nors tokius veiksmus galima vertinti kaip pagalbą „Gazprom“ išvengti gresiančios 14,3 milijardo dolerių baudos.

Darbą baigiančios EK veiksmus būtina įvertinti, nes jau lapkritį pradės darbą naujos sudėties EK. Tik nuo jos sprendimų priklausys, ar ir toliau bus tęsiamas trileris „Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje“.

Vienoje pusėje – mirti nenorinčios milžiniškomis dujų kainomis smaugtos valstybės, kitoje – milžinė „Gazprom“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

M. Skomantienė. Regioninė nelygybė? Sprendimas seniai išrastas – darbo vietos (16)

Regioninė socialinė nelygybė tarp sėkmingų didmiesčių ir kitų Lietuvos regionų, ypatingai tokių, kaip pasienio ar kuriuose gyventojų daugumą sudaro tautinės mažumos, yra nenaudinga ne tik patiems atsilikusiems, t.y. daugiau socialinių ir ekonominių sunkumų patiriantiems regionams, bet ir visai Lietuvai bei jos visuomenei, įskaitant tą patį Vilnių, Kauną ar Klaipėdą.

A. Beierle-Eigirdienė. Plungės jaunimo skandalinga kelionė į Rusiją – politinė trumparegystė (81)

Plungė nuo 2003 metų yra Krasnogorsko miesto (Maskvos sritis) partnerė. Jeigu anksčiau pagal minėtą partnerystės sutartį buvo labiau apsiribojama oficialių delegacijų apsilankymais miestų-partnerių švenčių metu, tai paskutiniais metais kiekvieną vasarą ir rudenį vyksta jaunimo grupių apsikeitimai ir tam skiriamos lėšos iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto.

Ž. Pavilionis, L. Kasčiūnas. Neatidėliotinas uždavinys Vyriausybei - įtvirtinti Astravo AE uždarymą ES mastu (187)

Taip, šalia Vilniaus jau stovi rusiškai- baltarusiška atominė elektrinė. Beveik pastatyta, bet dar neveikianti.

R. Žemaitaitis. Ministras – ne reformatorius, ministras – keliautojas (31)

Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje reformų bumas. Viena reforma veja kitą. Atrodo, kad ministerijos varžosi savo išmone ir miklumu, kas pradės daugiau ir kuo įvairesnių reformų. Tačiau yra viena labai „valstietiška“ ministerija, kurioje reformomis nesišvaistoma. Tai – Žemės ūkio ministerija.

K. Adomaitis. Sumažinome Vilniaus skolą. Ir kas iš to? (22)

Per dvejus metus nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. balandžio Vilniaus skola sumažėjo 25 proc., t,y, 105 mln. eurų, o su visais kreditoriais yra atsiskaitoma laiku.