Z. Balčytis. Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje

 (21)
Bebaigianti savo veiklą Europos Komisija (EK) parodė savo bejėgiškumą žaidimuose su „Gazprom“.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Rugsėjo pabaigoje už konkurenciją atsakingas EK narys J. Almunia pranešė rengiantis pareiškimą dėl ES taisyklių pažeidimų, kuriais įtariamas „Gazprom“.

Tiesa, ar šis dokumentas bus išsiųstas „Gazprom“, nepranešama.

Dar anksčiau pranešta, kad EK dėl krizės Ukrainoje nutraukė Rusijos naftos koncerno „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, nors ir pažymima, kad tai nereiškia, jog byla baigta.

Per dvejus metus EK nesugebėjo baigti tyrimo dėl įtarimų, kad „Gazprom“ taikė neteisingas, per dideles dujų kainas Rytų ir Vidurio Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.

Tyrimą, kuris turi įvertinti Rusijos dujų milžinės veiksmus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, jau šiandien galima vadinti politiniu trileriu.

Prasidėjęs skandalingomis kratomis „Gazprom“ įmonių būstinėse Europos Sąjungoje, tyrimas pasibaigė viešais EK atstovų, atsakingų už konkurenciją, pareiškimais, kad, paskelbus pretenzijas Rusijos milžinei krizės Ukrainoje sąlygomis, tai galėtų būti neteisingai suprasta kaip agresija prieš Rusiją.

Lietuva kol kas nėra paskelbusi jokio oficialaus pareiškimo dėl EK veiksmų, nors tokius veiksmus galima vertinti kaip pagalbą „Gazprom“ išvengti gresiančios 14,3 milijardo dolerių baudos.

Darbą baigiančios EK veiksmus būtina įvertinti, nes jau lapkritį pradės darbą naujos sudėties EK. Tik nuo jos sprendimų priklausys, ar ir toliau bus tęsiamas trileris „Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje“.

Vienoje pusėje – mirti nenorinčios milžiniškomis dujų kainomis smaugtos valstybės, kitoje – milžinė „Gazprom“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

B. Matelis. Seimas nenori, kad atliekų tvarkymas gyventojams kainuotų mažiau (15)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai vetavo Seimo priimtą Viešųjų pirkimų įstatymą, kaip skatinantį korupciją, nesąžiningą verslą ir nelygias galimybes versle. Net kaip prieštaraujantį Lietuvos Konstitucijai.

Ž. Pinskuvienė. Ar valstiečiai sugebės padėti tašką? (52)

Dar praėjusiais metais Lietuvos pašto bendrovė paskelbė parengusi ir netrukus pradėsianti vykdyti ambicingai pavadintą projektą „Ateities laiškininkas“. Tačiau iš tiesų ši reforma – it negailestingas budelis ne tik dabarties paštininkams, bet ir Lietuvos regionams.

D. Šakalienė. Apie meilę Lietuvai ir neapykantą sau (21)

Po socialinius tinklus kaip virusas plinta eilinis patyčių kupinas vaizdo įrašas. Nedrąsus berniukas tardomas improvizuotame lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos egzamine, kurį, matyt, oro uosto kavinėje vaikui surengė tūlas super patriotu besijaučiantis lietuvis.

R. Lapinskas. Apie „žaliosios“ Vyriausybės planus didinti oro taršą (6)

Šiuo metu, turbūt, tik ponai Trumpas ir Putinas abejoja klimato kaita pasaulyje. Net naujoji Lietuvos Vyriausybė pasišovė spręsti oro taršos problemas. Tik bėda ta, kad pati savo skaičiavimuose pasiklydusi, priėjo prie labai įdomios išvados – Lietuvoje reikia didinti CO2, šiltnamio efektą skatinančių dujų, išmetimus, kitaip tariant – reikia teršti orą dar labiau. Tai kaipgi čia yra su ta naująja „žaliąja“ Vyriausybe?

L. Balsys. Seimo valstiečių valia, ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus (29)

Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė mano siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai.