Z. Balčytis. Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje

 (21)
Bebaigianti savo veiklą Europos Komisija (EK) parodė savo bejėgiškumą žaidimuose su „Gazprom“.
Z. Balčytis. Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Rugsėjo pabaigoje už konkurenciją atsakingas EK narys J. Almunia pranešė rengiantis pareiškimą dėl ES taisyklių pažeidimų, kuriais įtariamas „Gazprom“.

Tiesa, ar šis dokumentas bus išsiųstas „Gazprom“, nepranešama.

Dar anksčiau pranešta, kad EK dėl krizės Ukrainoje nutraukė Rusijos naftos koncerno „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, nors ir pažymima, kad tai nereiškia, jog byla baigta.

Per dvejus metus EK nesugebėjo baigti tyrimo dėl įtarimų, kad „Gazprom“ taikė neteisingas, per dideles dujų kainas Rytų ir Vidurio Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.

Tyrimą, kuris turi įvertinti Rusijos dujų milžinės veiksmus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, jau šiandien galima vadinti politiniu trileriu.

Prasidėjęs skandalingomis kratomis „Gazprom“ įmonių būstinėse Europos Sąjungoje, tyrimas pasibaigė viešais EK atstovų, atsakingų už konkurenciją, pareiškimais, kad, paskelbus pretenzijas Rusijos milžinei krizės Ukrainoje sąlygomis, tai galėtų būti neteisingai suprasta kaip agresija prieš Rusiją.

Lietuva kol kas nėra paskelbusi jokio oficialaus pareiškimo dėl EK veiksmų, nors tokius veiksmus galima vertinti kaip pagalbą „Gazprom“ išvengti gresiančios 14,3 milijardo dolerių baudos.

Darbą baigiančios EK veiksmus būtina įvertinti, nes jau lapkritį pradės darbą naujos sudėties EK. Tik nuo jos sprendimų priklausys, ar ir toliau bus tęsiamas trileris „Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje“.

Vienoje pusėje – mirti nenorinčios milžiniškomis dujų kainomis smaugtos valstybės, kitoje – milžinė „Gazprom“.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

V. Gapšys. „Brexit“: ką sieks išsaugoti Europos vadovai? (29)

Gimusi iš Europos ekonominės integracijos, Europos Sąjunga vis giliau žengė į valstybių suverenių galių daržą siekdama tapti stipresne politine sąjunga. Galime tai teisinti tuo, kad ekonominė sąjunga negalima be politinės integracijos, tačiau tai nebūtinai įtikina piliečius bei nepaaiškina, kur yra tos politinės integracijos ribos.

V. Landsbergis. Šiandienos rytdienos pagrindinis klausimas (411)

Sala prie Europos – ar integrali, gyvybiškai svarbi sau pačiai ir visoms demokratijoms Atlanto sąjungos dalis.

D. Šakalienė. Melas, didelis melas ir PPP (40)

Šįryt sužinojome, kad Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą. O praėjus vos valandai po referendumo rezultatų paskelbimo laidoje „Labas rytas, Britanija”, Nigelas Farage'as be menkiausio sąžinės priekaišto išpila, kad vienas iš svarbiausių #Brexit kampanijos už išstojimą iš ES argumentų buvo melagingas.

Quo vadis, Europa - 2? Dieve, saugok Europą (54)

Po Nyderlandų referendumo savo straipsnyje „Quo vadis, Europa“ klausiau, ar tai nėra pabaigos pradžia. Šiandien, po Brexit pergalės, galiu tik konstatuoti, kad posūkis į blogį, kuris prasidėjo krikščioniškų šaknų, savo identiteto atsisakymu 2007 m.

G. Jakavonis. Dar kartą apie desovietizaciją (28)

Pasikartosiu. Kas juokiasi iš žmonių, augusių, dirbusių ir gyvenusių sovietiniais laikais – neturi širdies. Bet tie, kurie ragina grąžinti tuos laikus – neturi proto...