Z. Balčytis. Nacionalinis saugumas – ir tvirta gynyba, ir socialinis teisingumas

 (37)
Agresyvus Rusijos elgesys bei imperiniai kėslai verčia didinti šalies nacionalinį saugumą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šiuo metu nedaug atsirastų Respublikos piliečių, kurie prieštarautų didinti išlaidas krašto gynybai stiprinti. Neabejoju, kad visuomenė supranta: jei šiandien nestiprinsime gynybos, rytoj didesnių atlyginimų, pensijų ir pašalpų galima bus reikalauti ne Vilniuje, bet prašyti Maskvoje.

Kitų metų krašto apsaugos biudžetas turėtų didėti apie 400 milijonais litų – iki 1,381 milijardo litų (iki 1,03 procento bendrojo vidaus produkto). Gynybos biudžetas bus didinamas, siekiant įgyvendinti politinių partijų susitarimą 2020 metais krašto apsaugos finansavimą pakelti iki 2 procentų bendrojo vidaus produkto.

Yra norų kitais metais dar daugiau didinti gynybos išlaidas, teigiama, kad gynyba šiuo metu yra svarbiausias prioritetas. Svarbesnis nei socialinės atskirties mažinimas ir socialinio teisingumo didinimas.

Vis dėlto nacionalinis saugumas nėra tik raketos ir kita kovinė technika. Be socialinės atskirties mažinimo, socialinio teisingumo didinimo nebus ir didesnio nacionalinio saugumo. Skurdas yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 610 tūkstančių Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos.

Be socialinės atskirties mažinimo neįmanoma sustabdyti emigracijos bangos – Lietuva kasmet praranda dešimtis tūkstančių gyventojų. Emigracija – viena išdidžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui. Išvažiuodami žmonės išsiveža ne tik savo svajones ir savo vaikus, bet ir savo patirtį – mūsų Lietuvos ateitį.

Ir ne tik įstatymais reikia ir galima apsaugoti informacinę šalies erdvę bei mažinti priešiškos Lietuvai propagandos poveikį. Labiausiai atsparumą šioms negerovėms didintų kylantis žmonių pasitikėjimas valdžia ir jos sprendimais, skurdo mažinimas. Teisingumas, taip pat ir socialinis – sudėtinė nacionalinio saugumo dalis.

Jei siekiame saugesnės Lietuvos, turi būti du lygiaverčiai prioritetai – ir gynyba, ir socialinės atskirties mažinimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

K. Podolskis. Būti ar nebūti koalicijoje (11)

Būti ar nebūti koalicijoje kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga? Tai klausimas, kurį neseniai iškėlė Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas ir įpareigojo visus šalies skyrius iki šių metų rugsėjo 20 dienos pareikšti savo nuomonę.

L. Kasčiūnas. Žmogaus teisės ar interesų grupių lobizmas? (27)

Grįžti prie diskusijos mažumų teisių tematika paskatino neseniai vykusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Asamblėja ir socialiniuose tinkluose išreikštas pasipiktinimas dėl tariamai nenuoseklaus mano požiūrio į žmogaus teises.

A. Sakalas. Ko mokomi VU TSPMI studentai (40)

Atrodytų klausimas trivialus. Juk tiek iš paties pavadinimo, tiek ir iš institute dėstomų disciplinų akivaizdu, jog šiame institute nagrinėjamos tarptautinių santykių ir tarptautinės politikos problemos.

I. Degutienė. Kodėl lengvata šildymui yra reikalinga (162)

Ir nebūdami valdančiojoje daugumoje privalome dirbti konstruktyviai. Puikiu to pavyzdžiu galima laikyti mūsų opozicinės TS-LKD ir valdančiosios LVŽS susitarimą grąžinti lengvatinį PVM tarifą už šildymą.

V. Nekrošius. Ir vėl apie teismus bei pagarbą žmogui (38)

Tiesą pasakius, gana ilgai galvojau, ar verta rašyti šį straipsnį.