Z. Balčytis. Nacionalinis saugumas – ir tvirta gynyba, ir socialinis teisingumas

 (37)
Agresyvus Rusijos elgesys bei imperiniai kėslai verčia didinti šalies nacionalinį saugumą.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šiuo metu nedaug atsirastų Respublikos piliečių, kurie prieštarautų didinti išlaidas krašto gynybai stiprinti. Neabejoju, kad visuomenė supranta: jei šiandien nestiprinsime gynybos, rytoj didesnių atlyginimų, pensijų ir pašalpų galima bus reikalauti ne Vilniuje, bet prašyti Maskvoje.

Kitų metų krašto apsaugos biudžetas turėtų didėti apie 400 milijonais litų – iki 1,381 milijardo litų (iki 1,03 procento bendrojo vidaus produkto). Gynybos biudžetas bus didinamas, siekiant įgyvendinti politinių partijų susitarimą 2020 metais krašto apsaugos finansavimą pakelti iki 2 procentų bendrojo vidaus produkto.

Yra norų kitais metais dar daugiau didinti gynybos išlaidas, teigiama, kad gynyba šiuo metu yra svarbiausias prioritetas. Svarbesnis nei socialinės atskirties mažinimas ir socialinio teisingumo didinimas.

Vis dėlto nacionalinis saugumas nėra tik raketos ir kita kovinė technika. Be socialinės atskirties mažinimo, socialinio teisingumo didinimo nebus ir didesnio nacionalinio saugumo. Skurdas yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 610 tūkstančių Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos.

Be socialinės atskirties mažinimo neįmanoma sustabdyti emigracijos bangos – Lietuva kasmet praranda dešimtis tūkstančių gyventojų. Emigracija – viena išdidžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui. Išvažiuodami žmonės išsiveža ne tik savo svajones ir savo vaikus, bet ir savo patirtį – mūsų Lietuvos ateitį.

Ir ne tik įstatymais reikia ir galima apsaugoti informacinę šalies erdvę bei mažinti priešiškos Lietuvai propagandos poveikį. Labiausiai atsparumą šioms negerovėms didintų kylantis žmonių pasitikėjimas valdžia ir jos sprendimais, skurdo mažinimas. Teisingumas, taip pat ir socialinis – sudėtinė nacionalinio saugumo dalis.

Jei siekiame saugesnės Lietuvos, turi būti du lygiaverčiai prioritetai – ir gynyba, ir socialinės atskirties mažinimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

J. Dapšauskas. Neturėdami kozirių, priešininkai prieš R. Karbauskį metė tūzą. Ar nepaskubėjo? (154)

Praėjusios savaitės pagrindinės žiniasklaidos naujienos vis sukosi apie išperkamąja nuoma įsigyjamą gan prabangų automobilį bei tariamą Clintono ir Levinski lygio romaną.

A. Sakalas. Kokio partijos pirmininko norėtų TS-LKD ir jos oponentai? (91)

Niekas negali nuginčyti akivaizdaus fakto: šiandien TS-LKD yra stipriausia Lietuvoje dešinioji partija. Su šiuos faktu turi skaitytis ir TS-LKD politiniai oponentai.

A. Guoga. Naujoji Vyriausybė užsimojo mažinti korupciją? Štai tvartelis, kurį reikia išmėžti (36)

Atrodo, kad naujasis premjeras Saulius Skvernelis pasiryžęs iš peties mėžti korupcijos mėšlą ir kvapą. Naujųjų išvakarėse supažindino Ministrų kabinetą su visuomenės, verslininkų ir valstybės tarnautojų apklausa „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“. Pirmadienį susitiko su STT vadovu aptarti kovos su korupcija stiprinimą. Daug žadanti pradžia.

A. Veryga. Ar valstybė bus valdoma „griaučių spintose ieškotojų“ rankomis? (373)

„Naujas skandalas“, „visi vagys“, „kur profesionalumas“ ir t.t. Puikios antraštės, generuojančios dar puikesnius paspaudimų skaičius ir komentarų kiekį. Manau, kad visuomenė iš tiesų nusipelno žinoti, kas ir kaip ne iš skambių antraščių.