Z. Balčytis. Nacionalinis saugumas – ir tvirta gynyba, ir socialinis teisingumas

 (37)
Agresyvus Rusijos elgesys bei imperiniai kėslai verčia didinti šalies nacionalinį saugumą.
Z. Balčytis. Nacionalinis saugumas – ir tvirta gynyba, ir socialinis teisingumas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šiuo metu nedaug atsirastų Respublikos piliečių, kurie prieštarautų didinti išlaidas krašto gynybai stiprinti. Neabejoju, kad visuomenė supranta: jei šiandien nestiprinsime gynybos, rytoj didesnių atlyginimų, pensijų ir pašalpų galima bus reikalauti ne Vilniuje, bet prašyti Maskvoje.

Kitų metų krašto apsaugos biudžetas turėtų didėti apie 400 milijonais litų – iki 1,381 milijardo litų (iki 1,03 procento bendrojo vidaus produkto). Gynybos biudžetas bus didinamas, siekiant įgyvendinti politinių partijų susitarimą 2020 metais krašto apsaugos finansavimą pakelti iki 2 procentų bendrojo vidaus produkto.

Yra norų kitais metais dar daugiau didinti gynybos išlaidas, teigiama, kad gynyba šiuo metu yra svarbiausias prioritetas. Svarbesnis nei socialinės atskirties mažinimas ir socialinio teisingumo didinimas.

Vis dėlto nacionalinis saugumas nėra tik raketos ir kita kovinė technika. Be socialinės atskirties mažinimo, socialinio teisingumo didinimo nebus ir didesnio nacionalinio saugumo. Skurdas yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 610 tūkstančių Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos.

Be socialinės atskirties mažinimo neįmanoma sustabdyti emigracijos bangos – Lietuva kasmet praranda dešimtis tūkstančių gyventojų. Emigracija – viena išdidžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui. Išvažiuodami žmonės išsiveža ne tik savo svajones ir savo vaikus, bet ir savo patirtį – mūsų Lietuvos ateitį.

Ir ne tik įstatymais reikia ir galima apsaugoti informacinę šalies erdvę bei mažinti priešiškos Lietuvai propagandos poveikį. Labiausiai atsparumą šioms negerovėms didintų kylantis žmonių pasitikėjimas valdžia ir jos sprendimais, skurdo mažinimas. Teisingumas, taip pat ir socialinis – sudėtinė nacionalinio saugumo dalis.

Jei siekiame saugesnės Lietuvos, turi būti du lygiaverčiai prioritetai – ir gynyba, ir socialinės atskirties mažinimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

V. Landsbergis. Holokaustas – ne istorija Mintys iš Babyn Jaro (59)

Holokaustas arba katastrofa, tai iš tiesų civilizacijos katastrofa, kuri ištiko „kruvinąsias žemes“ Vidurio Europoje antro didžiojo karo metais, ir anuometinė milijonų žydų tragedija. Ši ištiko ne statistinius skaičius, bet tikrus žmones, kurių kiekvienas mylėjo ir buvo mylimas, tad skausmas ir siaubas nusirito neregėtai plačiai.

G. Kirkilas. Patrauklios Europos vizija vs tuščiažiedis euroskepticizmas (16)

Nors euroskeptikai ir jiems pritariantys ekspertai jau senokai smaginasi kone apokaliptiniais Europos Sąjungos žlugimo vaizdiniais, tikrasis bendrijos paveikslas yra kiek kitoks.

I. Šiaulienė. Augančios, turtingesnės ir veržlesnės Lietuvos link (36)

Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė per 2012-2016 m. veiklos metus patikimai sutvirtino šalies ekonomikos pamatus, stabilizavo valstybės finansus.

G. Landsbergis: Sudie, zadanijų politika (431)

Lankydamas Airijoje ir Anglijoje gyvenančius lietuvius klausiau, kodėl jie paliko Lietuvą. Daugelis gyventi svetur pasirinko ne tik dėl didesnės algos. Vienas po kito tautiečiai tikino išvykę (ir atgal grįžti nenorį) dėl Tėvynėje įsigalėjusio neteisingumo.

A. Guoga. Pažadas užprogramuoti sėkmę Lietuvai (6)

Sekasi tada, kai gerai išmanai, ką darai. Ir kai turi tikslą. Iš savo patirties galiu drąsiai sakyti, kad didžiausia motyvacija veikti apima tuomet, kai tavo tikslas yra prasmingas.
Iki rinkimų liko:

D.
::
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjo
KORTELĘ