Z. Balčytis. Nacionalinis saugumas – ir tvirta gynyba, ir socialinis teisingumas

 (37)
Agresyvus Rusijos elgesys bei imperiniai kėslai verčia didinti šalies nacionalinį saugumą.
Z. Balčytis. Nacionalinis saugumas – ir tvirta gynyba, ir socialinis teisingumas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šiuo metu nedaug atsirastų Respublikos piliečių, kurie prieštarautų didinti išlaidas krašto gynybai stiprinti. Neabejoju, kad visuomenė supranta: jei šiandien nestiprinsime gynybos, rytoj didesnių atlyginimų, pensijų ir pašalpų galima bus reikalauti ne Vilniuje, bet prašyti Maskvoje.

Kitų metų krašto apsaugos biudžetas turėtų didėti apie 400 milijonais litų – iki 1,381 milijardo litų (iki 1,03 procento bendrojo vidaus produkto). Gynybos biudžetas bus didinamas, siekiant įgyvendinti politinių partijų susitarimą 2020 metais krašto apsaugos finansavimą pakelti iki 2 procentų bendrojo vidaus produkto.

Yra norų kitais metais dar daugiau didinti gynybos išlaidas, teigiama, kad gynyba šiuo metu yra svarbiausias prioritetas. Svarbesnis nei socialinės atskirties mažinimas ir socialinio teisingumo didinimas.

Vis dėlto nacionalinis saugumas nėra tik raketos ir kita kovinė technika. Be socialinės atskirties mažinimo, socialinio teisingumo didinimo nebus ir didesnio nacionalinio saugumo. Skurdas yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 610 tūkstančių Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos.

Be socialinės atskirties mažinimo neįmanoma sustabdyti emigracijos bangos – Lietuva kasmet praranda dešimtis tūkstančių gyventojų. Emigracija – viena išdidžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui. Išvažiuodami žmonės išsiveža ne tik savo svajones ir savo vaikus, bet ir savo patirtį – mūsų Lietuvos ateitį.

Ir ne tik įstatymais reikia ir galima apsaugoti informacinę šalies erdvę bei mažinti priešiškos Lietuvai propagandos poveikį. Labiausiai atsparumą šioms negerovėms didintų kylantis žmonių pasitikėjimas valdžia ir jos sprendimais, skurdo mažinimas. Teisingumas, taip pat ir socialinis – sudėtinė nacionalinio saugumo dalis.

Jei siekiame saugesnės Lietuvos, turi būti du lygiaverčiai prioritetai – ir gynyba, ir socialinės atskirties mažinimas.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

E. Gentvilas. Radikalūs pokyčiai be radikalų (130)

Baigiantis vasarai ir artėjant rinkimams į parlamentą, daugeliui gyventojų iš naujo kils klausimas: ką rinktis, kuriais politikais pa(si)tikėti, o gal išvis (ir vėl) nusispjauti per petį?

R. Paksas. Ar skėtį laikysime patys, ar vis norėsime, kad jį kiti palaikytų? (154)

Pastarųjų lietingų dienų fone ir nuskambėjus baigiamiesiems olimpiados Brazilijoje akordams, ramybės neduoda keli klausimai. Ne, anaiptol ne dėl to, kas kaltas, kad lietuviška vasara tokia šlapia. Ir kad olimpinės viltys buvo didesnės negu mūsų atletų galimybės.

A. Bagdonas. Didžiausia ambicija – didesni atlyginimai (25)

Algų didinimas – tarsi politikų pažadų olimpiada prieš kiekvienus rinkimus. 2012 metais reklaminiai stendai mirgėte mirgėjo antraštėmis, jog minimali alga jau 2013 metais sieks 1500 litų. Kiti skelbė, jog 1500 per mažai, todėl bet kokia kaina bus siekiama atlyginimą pakelti iki 1800 litų. Dabar 2016 metai, minimali alga pakilo iki 380 eurų (1312 litų) neatskaičiavus mokesčių, tačiau vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis tiek vienas mažiausių Europoje. Mus lenkia tokios šalys kaip Latvija, Turkija, Slovakija, Čekija.

K. Masiulis. Kurie ministrai dirbo gerai, o kurie nepateisino vilčių (104)

Jau suformavus Vyriausybę 2012 m., buvo matyti, kad rezultatai po 4 metų bus kuklūs.

M. Skarupskas. O jei Žaliąjį tiltą paverstume tikrai „žaliu“? (38)

Vilniuje, nuo Žaliojo tilto nukėlus skulptūras, jį padrikai bandoma papuošti vienokiu ar kitokiu objektu. Deja, bet visuomenės neklausiama, kokį įvaizdį suteikti Žaliajam tiltui, nors taip būtų galima pasisemti daug puikių idėjų. Padiskutuokime.