Šiuo metu nedaug atsirastų Respublikos piliečių, kurie prieštarautų didinti išlaidas krašto gynybai stiprinti. Neabejoju, kad visuomenė supranta: jei šiandien nestiprinsime gynybos, rytoj didesnių atlyginimų, pensijų ir pašalpų galima bus reikalauti ne Vilniuje, bet prašyti Maskvoje.
Kitų metų krašto apsaugos biudžetas turėtų didėti apie 400 milijonais litų – iki 1,381 milijardo litų (iki 1,03 procento bendrojo vidaus produkto). Gynybos biudžetas bus didinamas, siekiant įgyvendinti politinių partijų susitarimą 2020 metais krašto apsaugos finansavimą pakelti iki 2 procentų bendrojo vidaus produkto.
Yra norų kitais metais dar daugiau didinti gynybos išlaidas, teigiama, kad gynyba šiuo metu yra svarbiausias prioritetas. Svarbesnis nei socialinės atskirties mažinimas ir socialinio teisingumo didinimas.
Vis dėlto nacionalinis saugumas nėra tik raketos ir kita kovinė technika. Be socialinės atskirties mažinimo, socialinio teisingumo didinimo nebus ir didesnio nacionalinio saugumo. Skurdas yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 610 tūkstančių Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos.
Be socialinės atskirties mažinimo neįmanoma sustabdyti emigracijos bangos – Lietuva kasmet praranda dešimtis tūkstančių gyventojų. Emigracija – viena išdidžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui. Išvažiuodami žmonės išsiveža ne tik savo svajones ir savo vaikus, bet ir savo patirtį – mūsų Lietuvos ateitį.
Ir ne tik įstatymais reikia ir galima apsaugoti informacinę šalies erdvę bei mažinti priešiškos Lietuvai propagandos poveikį. Labiausiai atsparumą šioms negerovėms didintų kylantis žmonių pasitikėjimas valdžia ir jos sprendimais, skurdo mažinimas. Teisingumas, taip pat ir socialinis – sudėtinė nacionalinio saugumo dalis.
Jei siekiame saugesnės Lietuvos, turi būti du lygiaverčiai prioritetai – ir gynyba, ir socialinės atskirties mažinimas.