Z. Balčytis. Nacionalinis saugumas – ir tvirta gynyba, ir socialinis teisingumas

 (37)
Agresyvus Rusijos elgesys bei imperiniai kėslai verčia didinti šalies nacionalinį saugumą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šiuo metu nedaug atsirastų Respublikos piliečių, kurie prieštarautų didinti išlaidas krašto gynybai stiprinti. Neabejoju, kad visuomenė supranta: jei šiandien nestiprinsime gynybos, rytoj didesnių atlyginimų, pensijų ir pašalpų galima bus reikalauti ne Vilniuje, bet prašyti Maskvoje.

Kitų metų krašto apsaugos biudžetas turėtų didėti apie 400 milijonais litų – iki 1,381 milijardo litų (iki 1,03 procento bendrojo vidaus produkto). Gynybos biudžetas bus didinamas, siekiant įgyvendinti politinių partijų susitarimą 2020 metais krašto apsaugos finansavimą pakelti iki 2 procentų bendrojo vidaus produkto.

Yra norų kitais metais dar daugiau didinti gynybos išlaidas, teigiama, kad gynyba šiuo metu yra svarbiausias prioritetas. Svarbesnis nei socialinės atskirties mažinimas ir socialinio teisingumo didinimas.

Vis dėlto nacionalinis saugumas nėra tik raketos ir kita kovinė technika. Be socialinės atskirties mažinimo, socialinio teisingumo didinimo nebus ir didesnio nacionalinio saugumo. Skurdas yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 610 tūkstančių Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos.

Be socialinės atskirties mažinimo neįmanoma sustabdyti emigracijos bangos – Lietuva kasmet praranda dešimtis tūkstančių gyventojų. Emigracija – viena išdidžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui. Išvažiuodami žmonės išsiveža ne tik savo svajones ir savo vaikus, bet ir savo patirtį – mūsų Lietuvos ateitį.

Ir ne tik įstatymais reikia ir galima apsaugoti informacinę šalies erdvę bei mažinti priešiškos Lietuvai propagandos poveikį. Labiausiai atsparumą šioms negerovėms didintų kylantis žmonių pasitikėjimas valdžia ir jos sprendimais, skurdo mažinimas. Teisingumas, taip pat ir socialinis – sudėtinė nacionalinio saugumo dalis.

Jei siekiame saugesnės Lietuvos, turi būti du lygiaverčiai prioritetai – ir gynyba, ir socialinės atskirties mažinimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Skaistys. Korupcija ir kolaboravimas – dvi vienos ydos pusės (71)

Kaip žinome, su korupcijos reiškiniu bandoma kovoti visais lygiais: tarptautiniu, nacionaliniu, nevyriausybiniu, žinybiniu... O kaip su kolaboravimu? Vienareikšmio atsakymo nėra. Akivaizdu, kad abu šie reiškiniai – vieno, valstybingumą ardančio, medžio šakos. Ne veltui jie uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Jei sakysite, kad tai visiškai skirtingi dalykai, tai iš pirmo žvilgsnio pozicijų būsite teisūs.

M. Sinkevičius. Romos sutarčiai – 60 metų. Ar kartu minėsime ir 100-ąsias metines? (94)

Šių metų kovo 25 d. sukanka 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo. Jos pagrindu 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beniliukso valstybės įsteigė Europos ekonominę bendriją – organizacijos, šiandien vienijančios 28 Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, ir nuo 1993 m. vadinamos Europos Sąjunga, pirmtakę.

G. Kirkilas. ES ateities scenarijus – naujas taikos ir gerovės pažadas (36)

Šių metų kovo 25 d. Romos sutarčiai sukanka 60 metų. Tai pačiai sutarčiai, kuria 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beneliukso valstybės įsteigė Europos Ekonominę Bendriją, pradėjusią veikti 1958-ais ir tapusią Europos Sąjungos (ES), sukurtos 1992 metais jau pagal Mastrichto sutartį, pirmtake.

G. Markovičienė. Lietuvoje diskriminuojami... lietuviai (25)

Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują tvarką, kuriai įsigaliojus, romų tautybės asmenys, gyvenantys sostinės Kirtimų rajone esančiame tabore, gautų išskirtines sąlygas, lyginant su visais kitais žmonėmis. Argumentas – esą tik taip įmanoma paskatinti romų išsikraustymą iš taboro.

V. Kernagis. „Užsikonservavę“ Trakai (ne)nyksta (50)

Tik pradėjus domėtis Trakuose nusistovėjusiu su kultūros paveldu bei verslo investicijomis susijusiu klausimu, nemažai daliai viešosios erdvės veikėjų kilo klausimų, pastebėjimų bei nuogąstavimų: „Trakus ketinama užstatyti dangoraižiais, nugriauti pilį, o vietoje jos saloje padaryti golfo laukus!“. Neva, jau atrieda investicijų buldozeriai, nušluosiantys viską: ir karaimiškas trobeles, ir bažnyčias, ir unikalų landšaftą.