Z. Balčytis. Laiku suspėsime į euro zoną – kuriama dviejų greičių Europa

 (37)
Europos Parlamentas (EP) trečiadienį balsavo už naujos sudėties Europos Komisiją (EK).
© DELFI / Kiril Čachovskij

Naujoji Komisija paraginta pateikti pasiūlymą dėl bendro euro zonos išorės atstovavimo, siekiant užtikrinti veiksmingą euro zoną, turinčią bendrą poziciją visais šio atstovavimo kompetencijai priklausančiais klausimais.

Ko Europos Sąjunga gali tikėtis iš naujos EK ir jos pirmininko Jeano-Claude`o Junckerio?

J.C. Junckeris, dar prieš jo išrinkimą Komisijos pirmininku, 2014 metų liepos viduryje pareiškė, kad euro zona ir Europos pinigų sąjunga turi būti vieningai atstovaujama vieno pirmininko – „eurui turi atstovauti vienas pirmininkas, viena vieta, vienas balsas“.

Tai reiškia, kad J.C. Junckeris pasirengęs kurti naują instituciją – centralizuotą euro zonos valdymo struktūrą ir taip įteisinti dviejų greičių Europos Sąjungą.

Lietuva labai laiku įsiveda eurą. Centralizavus euro zonos valdymą, Lietuva judės pirmuoju – euro zonos – greičiu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

L. Balsys. Seimo valstiečių valia, ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus (2)

Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė mano siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai.

K. Masiulis. Willkommen „Hella“ arba sudie, emigrantai (76)

Pasaulio automobilinių žibintų gamybos lyderė Vokietijos kompanija „Hella“ paskelbė apie savo investicijas Lietuvoje. Tai puiki žinia, kuri yra geriausias nacionalinis susitarimas dėl emigracijos sustabdymo.

R. Budbergytė. Ar valstybė gali sudaryti sąlygas jaunoms šeimos turėti savo būstą? (88)

Šiandien dirbanti, tačiau mažas pajamas gaunanti jauna šeima ar be tėvų globos likę vaikai, neįgalūs asmenys, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, socialinio būsto nuomos yra priverstos laukti metų metus, o didžiuosiuose miestuose praverti valstybės pažadėto būsto duris gali pavykti tik po kelių dešimtmečių. Ko vertas šis ilgas valstybės „malonės“ laukimas? Ar jis nėra tik deklaracija?

D. Kreivys. Lietuvos sinchronizacija su Vakarais – pasaka be galo (58)

Baltijos šalių energetikos sistema vis dar sinchroniškai sujungta su rusiška sistema. Apie persijungimą prie europinės sistemos kalbama jau gerą dešimtmetį, tačiau galutinė data nuolat atidėliojama.

A. Vyšniauskas. Reformatoriai prieš stagnatorius (22)

Lietuvos politiniame gyvenime vyksta giluminiai pokyčiai. Tai realybė, kurią turime pradėti matyti, apmąstyti ir įsisavinti.