Z. Balčytis. Junckerio planas – pavargusiai Europai gelbėti

 (25)
Kitą dieną po to, kai popiežius Pranciškus Europos Parlamentui kalbėjo apie Europą – šiek tiek pasenusią ir išvargusią, vis mažiau besijaučiančią pagrindiniu veikėju, Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pristatė savo planą senajam žemynui gelbėti.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų per trejus metus turi išjudinti sustingusią Europos ekonomiką, kurti naujas darbo vietas ir didinti konkurencingumą pasaulyje.

Ir popiežius Pranciškus, ir Europos Komisijos vadovas J.C. Junckeris iš esmės kalba apie tą patį: Europa turi keistis. Tik pirmasis labiau akcentuoja dvasines vertybes, antrasis – ekonomines.

Ką Europos Komisijos vadovo planas reiškia Europos Sąjungai, kokių pertvarkų gali būti ir bus imtasi, kad daug vilties teikiantys teiginiai netaptų tuščiais žodžiais?

Ambicingas Jeano-Claude'o Junckerio planas laikosi ant trijų banginių.

Bus labiau skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Europos strateginių investicijų fondui bus skirta 21 milijardas eurų. Šie milijardai turėtų išsukti investicijų ratą iki 315 milijardų eurų. Didžioji dalis iš šių lėšų – privataus sektoriaus lėšos. Bus siekiama, pasak J.C. Junkerio, iššaukti sverto efektą.

Bus didinamas Europos Investicijų Banko pajėgumas. Ši institucija taps svarbiausia vertinant projektus ir kontroliuojant šių projektų vykdymą. Pasak J.C. Junkerio, projektai bus vertinami ne pagal politinę, bet pagal ekonominę tikrovę. Visa tai reiškia, kad iš esmės keisis ES projektų valdymas bei finansavimas.

Numatoma, kad investicijos pirmiausia turėtų atitekti infrastruktūros – ryšių, informacinių technologijų, energijos tiekimo, transporto – projektams, švietimui, mokslo tyrimams ir inovacijoms, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energetikos efektyvumui didinti. Pirmenybė būtų teikiama ir jaunimo nedarbo mažinimo iniciatyvoms. Tai yra sritys, kuriose ES turi didelių problemų.

Ir trečias banginis – kova su biurokratiniais suvaržymais. Vienas iš svarbiausių J.C. Junkerio plano tikslų – padaryti ES patrauklesne investuotojams. Galima tikėtis, kad bus naikinami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai ir ES, ir valstybėse narėse.

Europa pradeda verslą. Tai J.C. Junckerio žodžiai. Vis dėlto investicijų ir Europos ekonomikos gaivinimo plano sėkmė priklausys ne tik nuo patyrusio politiko J.C. Junckerio siekių ir veiksmų.

Viena iš tokių kliūčių – stringančios ir niekaip finišo tiesiosios negalinčios pasiekti ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos sutarties. Yra paskaičiuota, kad, pradėjus veikti šiai sutarčiai, ES ekonomika kasmet gautų papildomus 120 milijardų eurų. Tai yra panašiai tiek, kiek kasmet reiktų investuoti į ES ekonomiką pagal J.C. Junckerio planą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Beierle-Eigirdienė. Plungės jaunimo skandalinga kelionė į Rusiją – politinė trumparegystė (63)

Plungė nuo 2003 metų yra Krasnogorsko miesto (Maskvos sritis) partnerė. Jeigu anksčiau pagal minėtą partnerystės sutartį buvo labiau apsiribojama oficialių delegacijų apsilankymais miestų-partnerių švenčių metu, tai paskutiniais metais kiekvieną vasarą ir rudenį vyksta jaunimo grupių apsikeitimai ir tam skiriamos lėšos iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto.

Ž. Pavilionis, L. Kasčiūnas. Neatidėliotinas uždavinys Vyriausybei - įtvirtinti Astravo AE uždarymą ES mastu (138)

Taip, šalia Vilniaus jau stovi rusiškai- baltarusiška atominė elektrinė. Beveik pastatyta, bet dar neveikianti.

R. Žemaitaitis. Ministras – ne reformatorius, ministras – keliautojas (31)

Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje reformų bumas. Viena reforma veja kitą. Atrodo, kad ministerijos varžosi savo išmone ir miklumu, kas pradės daugiau ir kuo įvairesnių reformų. Tačiau yra viena labai „valstietiška“ ministerija, kurioje reformomis nesišvaistoma. Tai – Žemės ūkio ministerija.

K. Adomaitis. Sumažinome Vilniaus skolą. Ir kas iš to? (22)

Per dvejus metus nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. balandžio Vilniaus skola sumažėjo 25 proc., t,y, 105 mln. eurų, o su visais kreditoriais yra atsiskaitoma laiku.

R. Budbergytė. Priežastis, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai (59)

Lietuvos vyrai gauna 13,4 procentais didesnį atlygį negu moterys. Vidutiniškai. O finansų ir draudimo srityse skirtumas dar didesnis – moterys uždirba net 38,3 procentų mažiau už vyrus.