Z. Balčytis. Junckerio planas – pavargusiai Europai gelbėti

 (25)
Kitą dieną po to, kai popiežius Pranciškus Europos Parlamentui kalbėjo apie Europą – šiek tiek pasenusią ir išvargusią, vis mažiau besijaučiančią pagrindiniu veikėju, Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pristatė savo planą senajam žemynui gelbėti.
Z. Balčytis. Junckerio planas – pavargusiai Europai gelbėti
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų per trejus metus turi išjudinti sustingusią Europos ekonomiką, kurti naujas darbo vietas ir didinti konkurencingumą pasaulyje.

Ir popiežius Pranciškus, ir Europos Komisijos vadovas J.C. Junckeris iš esmės kalba apie tą patį: Europa turi keistis. Tik pirmasis labiau akcentuoja dvasines vertybes, antrasis – ekonomines.

Ką Europos Komisijos vadovo planas reiškia Europos Sąjungai, kokių pertvarkų gali būti ir bus imtasi, kad daug vilties teikiantys teiginiai netaptų tuščiais žodžiais?

Ambicingas Jeano-Claude'o Junckerio planas laikosi ant trijų banginių.

Bus labiau skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Europos strateginių investicijų fondui bus skirta 21 milijardas eurų. Šie milijardai turėtų išsukti investicijų ratą iki 315 milijardų eurų. Didžioji dalis iš šių lėšų – privataus sektoriaus lėšos. Bus siekiama, pasak J.C. Junkerio, iššaukti sverto efektą.

Bus didinamas Europos Investicijų Banko pajėgumas. Ši institucija taps svarbiausia vertinant projektus ir kontroliuojant šių projektų vykdymą. Pasak J.C. Junkerio, projektai bus vertinami ne pagal politinę, bet pagal ekonominę tikrovę. Visa tai reiškia, kad iš esmės keisis ES projektų valdymas bei finansavimas.

Numatoma, kad investicijos pirmiausia turėtų atitekti infrastruktūros – ryšių, informacinių technologijų, energijos tiekimo, transporto – projektams, švietimui, mokslo tyrimams ir inovacijoms, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energetikos efektyvumui didinti. Pirmenybė būtų teikiama ir jaunimo nedarbo mažinimo iniciatyvoms. Tai yra sritys, kuriose ES turi didelių problemų.

Ir trečias banginis – kova su biurokratiniais suvaržymais. Vienas iš svarbiausių J.C. Junkerio plano tikslų – padaryti ES patrauklesne investuotojams. Galima tikėtis, kad bus naikinami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai ir ES, ir valstybėse narėse.

Europa pradeda verslą. Tai J.C. Junckerio žodžiai. Vis dėlto investicijų ir Europos ekonomikos gaivinimo plano sėkmė priklausys ne tik nuo patyrusio politiko J.C. Junckerio siekių ir veiksmų.

Viena iš tokių kliūčių – stringančios ir niekaip finišo tiesiosios negalinčios pasiekti ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos sutarties. Yra paskaičiuota, kad, pradėjus veikti šiai sutarčiai, ES ekonomika kasmet gautų papildomus 120 milijardų eurų. Tai yra panašiai tiek, kiek kasmet reiktų investuoti į ES ekonomiką pagal J.C. Junckerio planą.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

A. Armonaitė. Metas atsipeikėti po „Brexit“ (11)

„Brexit“ faktui dar net neįvykus Didžioji Britanija jau moka milžinišką kainą: istorinis svaro sterlingo kritimas, Didžiosios Britanijos smukimas iš penktos pasaulio ekonomikos į šeštą vietą, savo pozicijas užleidžiant Prancūzijai, gili politinė krizė ir rizika prarasti vieningą valstybę.

R. Budbergytė. Dalijimosi ekonomika: galvos skausmas ar naujos galimybės? (22)

Naujausias „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad beveik kas penktas europietis yra bent kartą išbandęs dalijimosi ekonomikos paslaugas ar pats tokias teikia: išnuomoja nenaudojamus daiktus, kambarį ar butą, laisvu laiku nesibodi padirbėti taksistu ir pan.

A. Zuokas. Turime galimybę tapti tais, pas kuriuos atvažiuoja, o ne iš kurių bėga (77)

Kaip buvęs Vilniaus meras, parašiau laišką tokioms įmonėms, kaip Morgan Stanley, HSBC, CitiBank ir UniCredit, su kurių vadovais yra tekę bendrauti ir kurios yra paskelbusios, jog planuoja perkelti dalį darbo vietų iš Jungtinės Karalystės į kitas šalis. Atkreipiau dėmesį į Lietuvą, garsėjančią kaip didžiausias paslaugų centras rytų ir vidurio Europoje, ir jos galimybes.

D. Kuodytė. Eitynės už lygybę baigėsi, Seime prabudo moralės ir šeimos „sergėtojai“ (70)

Nemalonu būti to dalimi, bet jau daug metų su pertraukomis Seime tęsiasi serialas, kuris meksikietiškai skambėtų „Kaip šventi Seimo nariai šeimas gynė“, o trumpai lietuviškai vadintųsi tiesiog „Valdžia prieš žmones“.

V. Mazuronis. Diena po „Brexit“ – proga pasirūpinti savo žmonėmis (32)

Didžiosios Britanijos gyventojams nusprendus, kad jie nebenori būti 28 valstybes vienijančio bloko nare, sunerimo ne tik visų Europos šalių vadovai bei patys britai, tačiau ir daugelis į šią šalį laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti atvykusių emigrantų iš Lietuvos.