Z. Balčytis. Junckerio planas – pavargusiai Europai gelbėti

 (25)
Kitą dieną po to, kai popiežius Pranciškus Europos Parlamentui kalbėjo apie Europą – šiek tiek pasenusią ir išvargusią, vis mažiau besijaučiančią pagrindiniu veikėju, Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pristatė savo planą senajam žemynui gelbėti.
Z. Balčytis. Junckerio planas – pavargusiai Europai gelbėti
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų per trejus metus turi išjudinti sustingusią Europos ekonomiką, kurti naujas darbo vietas ir didinti konkurencingumą pasaulyje.

Ir popiežius Pranciškus, ir Europos Komisijos vadovas J.C. Junckeris iš esmės kalba apie tą patį: Europa turi keistis. Tik pirmasis labiau akcentuoja dvasines vertybes, antrasis – ekonomines.

Ką Europos Komisijos vadovo planas reiškia Europos Sąjungai, kokių pertvarkų gali būti ir bus imtasi, kad daug vilties teikiantys teiginiai netaptų tuščiais žodžiais?

Ambicingas Jeano-Claude'o Junckerio planas laikosi ant trijų banginių.

Bus labiau skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Europos strateginių investicijų fondui bus skirta 21 milijardas eurų. Šie milijardai turėtų išsukti investicijų ratą iki 315 milijardų eurų. Didžioji dalis iš šių lėšų – privataus sektoriaus lėšos. Bus siekiama, pasak J.C. Junkerio, iššaukti sverto efektą.

Bus didinamas Europos Investicijų Banko pajėgumas. Ši institucija taps svarbiausia vertinant projektus ir kontroliuojant šių projektų vykdymą. Pasak J.C. Junkerio, projektai bus vertinami ne pagal politinę, bet pagal ekonominę tikrovę. Visa tai reiškia, kad iš esmės keisis ES projektų valdymas bei finansavimas.

Numatoma, kad investicijos pirmiausia turėtų atitekti infrastruktūros – ryšių, informacinių technologijų, energijos tiekimo, transporto – projektams, švietimui, mokslo tyrimams ir inovacijoms, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energetikos efektyvumui didinti. Pirmenybė būtų teikiama ir jaunimo nedarbo mažinimo iniciatyvoms. Tai yra sritys, kuriose ES turi didelių problemų.

Ir trečias banginis – kova su biurokratiniais suvaržymais. Vienas iš svarbiausių J.C. Junkerio plano tikslų – padaryti ES patrauklesne investuotojams. Galima tikėtis, kad bus naikinami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai ir ES, ir valstybėse narėse.

Europa pradeda verslą. Tai J.C. Junckerio žodžiai. Vis dėlto investicijų ir Europos ekonomikos gaivinimo plano sėkmė priklausys ne tik nuo patyrusio politiko J.C. Junckerio siekių ir veiksmų.

Viena iš tokių kliūčių – stringančios ir niekaip finišo tiesiosios negalinčios pasiekti ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos sutarties. Yra paskaičiuota, kad, pradėjus veikti šiai sutarčiai, ES ekonomika kasmet gautų papildomus 120 milijardų eurų. Tai yra panašiai tiek, kiek kasmet reiktų investuoti į ES ekonomiką pagal J.C. Junckerio planą.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

R. J. Dagys. Valdantieji atsiskleidė – pensininkų pensijos bus nuvertinamos! (53)

Seimo dauguma atmetė mano įstatymo projektą, kuriuo siūliau garantuoti žmonėms, kad jų vidutinės pensijos, lyginant su vidutine alga, nebus mažesnės nei Seimo nustatyta riba.

G. Purvaneckienė. Kapitalas, liberalai ir jų „laisvoji rinka“ (50)

Liberalų sąjūdžio proteguota laisvoji rinka pražydo ne tik kalafiorų kainomis oligopolinėje mažmeninės prekybos rinkoje, bet ir lietuviško stambiojo kapitalo moraline krize.

G. Landsbergis. Esame pasirengę imtis atsakomybės (281)

Atrodo, visai neseniai dėkojau už suteiktą pasitikėjimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose. Plojimai nutilo, šypsenos priblėso, prasidėjo darbas.

R. Sadauskas. Mažų miestelių Lietuva dar gyva, tik reikia jai leisti sustiprėti (50)

Anądien užsukau į Merkinę, kur senojo dvaro vietoje susirinkę miestelėnai prisiminė klestėjimo laikus.

R. Burokas. Ar verta savo gyvenimą statyti ant kortos? (27)

Priešingai nei Vakaruose Lietuvos jaunimo simpatijos dešiniesiems ilgai buvo ir turbūt tebėra nusistovėjusi tendencija. Įtaką tam, matyt, vis dar daro istorinės atminties kontekstas ir instinktyvus noras kairę tapatinti su sovietiniu komunizmu.