Z. Balčytis. Junckerio planas – pavargusiai Europai gelbėti

 (25)
Kitą dieną po to, kai popiežius Pranciškus Europos Parlamentui kalbėjo apie Europą – šiek tiek pasenusią ir išvargusią, vis mažiau besijaučiančią pagrindiniu veikėju, Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pristatė savo planą senajam žemynui gelbėti.
Z. Balčytis. Junckerio planas – pavargusiai Europai gelbėti
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų per trejus metus turi išjudinti sustingusią Europos ekonomiką, kurti naujas darbo vietas ir didinti konkurencingumą pasaulyje.

Ir popiežius Pranciškus, ir Europos Komisijos vadovas J.C. Junckeris iš esmės kalba apie tą patį: Europa turi keistis. Tik pirmasis labiau akcentuoja dvasines vertybes, antrasis – ekonomines.

Ką Europos Komisijos vadovo planas reiškia Europos Sąjungai, kokių pertvarkų gali būti ir bus imtasi, kad daug vilties teikiantys teiginiai netaptų tuščiais žodžiais?

Ambicingas Jeano-Claude'o Junckerio planas laikosi ant trijų banginių.

Bus labiau skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Europos strateginių investicijų fondui bus skirta 21 milijardas eurų. Šie milijardai turėtų išsukti investicijų ratą iki 315 milijardų eurų. Didžioji dalis iš šių lėšų – privataus sektoriaus lėšos. Bus siekiama, pasak J.C. Junkerio, iššaukti sverto efektą.

Bus didinamas Europos Investicijų Banko pajėgumas. Ši institucija taps svarbiausia vertinant projektus ir kontroliuojant šių projektų vykdymą. Pasak J.C. Junkerio, projektai bus vertinami ne pagal politinę, bet pagal ekonominę tikrovę. Visa tai reiškia, kad iš esmės keisis ES projektų valdymas bei finansavimas.

Numatoma, kad investicijos pirmiausia turėtų atitekti infrastruktūros – ryšių, informacinių technologijų, energijos tiekimo, transporto – projektams, švietimui, mokslo tyrimams ir inovacijoms, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energetikos efektyvumui didinti. Pirmenybė būtų teikiama ir jaunimo nedarbo mažinimo iniciatyvoms. Tai yra sritys, kuriose ES turi didelių problemų.

Ir trečias banginis – kova su biurokratiniais suvaržymais. Vienas iš svarbiausių J.C. Junkerio plano tikslų – padaryti ES patrauklesne investuotojams. Galima tikėtis, kad bus naikinami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai ir ES, ir valstybėse narėse.

Europa pradeda verslą. Tai J.C. Junckerio žodžiai. Vis dėlto investicijų ir Europos ekonomikos gaivinimo plano sėkmė priklausys ne tik nuo patyrusio politiko J.C. Junckerio siekių ir veiksmų.

Viena iš tokių kliūčių – stringančios ir niekaip finišo tiesiosios negalinčios pasiekti ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos sutarties. Yra paskaičiuota, kad, pradėjus veikti šiai sutarčiai, ES ekonomika kasmet gautų papildomus 120 milijardų eurų. Tai yra panašiai tiek, kiek kasmet reiktų investuoti į ES ekonomiką pagal J.C. Junckerio planą.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

A. Bilotaitė. Atminties jėga ir ligos (16)

Praėjusią savaitę nuskambėjo Lietuvoje viešėjusio rusų režisieriaus Aleksandro Sukorovo interviu. Pasipiktinimą sukėlė daug jo žodžių. Bet ypač – pažadai, kad Lietuva bus saugi, jei bus neutrali. Nesunku pastebėti, kad tą pačią dainelę gieda ir keli liūdnai pagarsėję Kovo 11-osios signatarai.

V. Alekna. Kur „nuplaukė” Lietuvos auksas? (35)

Rio olimpinės žaidynės baigėsi. Lietuva iškovojo keturis medalius – vienu mažiau nei Londone, Pekine ar Sidnėjuje. Šįkart mūsų sportininkai namo grįžo be aukso medalių.

A. Anušauskas. Kiek kainuoja vatinukai Rusijoje? (212)

Prieš 77 metus įvyko tai, ką dabar visi puikiai žinome iš istorijos vadovėlių: 1939 metais Stalino svajonių partneriu tapo Hitleris. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija su Sovietų Sąjunga sudarė nepuolimo sutartį.

Z. Balčytis. Veikti negalima delsti (25)

Politikos klasika: kur padėti kablelį? Skubinti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES procesą ar delsti?

V. Bakas. Sakmė apie mamutą, kuriam „prie ruso buvo geriau“ (96)

kaip dinozaurai, nesvarbu – žmonės ar institucijos. O kartais jie „užšąla“ kaip mamutai, su viltimi prisikelti. Vieną tokį mamutą atšildė artėjantys Seimo rinkimai.