Z. Balčytis. Junckerio planas – pavargusiai Europai gelbėti

 (25)
Kitą dieną po to, kai popiežius Pranciškus Europos Parlamentui kalbėjo apie Europą – šiek tiek pasenusią ir išvargusią, vis mažiau besijaučiančią pagrindiniu veikėju, Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pristatė savo planą senajam žemynui gelbėti.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų per trejus metus turi išjudinti sustingusią Europos ekonomiką, kurti naujas darbo vietas ir didinti konkurencingumą pasaulyje.

Ir popiežius Pranciškus, ir Europos Komisijos vadovas J.C. Junckeris iš esmės kalba apie tą patį: Europa turi keistis. Tik pirmasis labiau akcentuoja dvasines vertybes, antrasis – ekonomines.

Ką Europos Komisijos vadovo planas reiškia Europos Sąjungai, kokių pertvarkų gali būti ir bus imtasi, kad daug vilties teikiantys teiginiai netaptų tuščiais žodžiais?

Ambicingas Jeano-Claude'o Junckerio planas laikosi ant trijų banginių.

Bus labiau skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Europos strateginių investicijų fondui bus skirta 21 milijardas eurų. Šie milijardai turėtų išsukti investicijų ratą iki 315 milijardų eurų. Didžioji dalis iš šių lėšų – privataus sektoriaus lėšos. Bus siekiama, pasak J.C. Junkerio, iššaukti sverto efektą.

Bus didinamas Europos Investicijų Banko pajėgumas. Ši institucija taps svarbiausia vertinant projektus ir kontroliuojant šių projektų vykdymą. Pasak J.C. Junkerio, projektai bus vertinami ne pagal politinę, bet pagal ekonominę tikrovę. Visa tai reiškia, kad iš esmės keisis ES projektų valdymas bei finansavimas.

Numatoma, kad investicijos pirmiausia turėtų atitekti infrastruktūros – ryšių, informacinių technologijų, energijos tiekimo, transporto – projektams, švietimui, mokslo tyrimams ir inovacijoms, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energetikos efektyvumui didinti. Pirmenybė būtų teikiama ir jaunimo nedarbo mažinimo iniciatyvoms. Tai yra sritys, kuriose ES turi didelių problemų.

Ir trečias banginis – kova su biurokratiniais suvaržymais. Vienas iš svarbiausių J.C. Junkerio plano tikslų – padaryti ES patrauklesne investuotojams. Galima tikėtis, kad bus naikinami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai ir ES, ir valstybėse narėse.

Europa pradeda verslą. Tai J.C. Junckerio žodžiai. Vis dėlto investicijų ir Europos ekonomikos gaivinimo plano sėkmė priklausys ne tik nuo patyrusio politiko J.C. Junckerio siekių ir veiksmų.

Viena iš tokių kliūčių – stringančios ir niekaip finišo tiesiosios negalinčios pasiekti ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos sutarties. Yra paskaičiuota, kad, pradėjus veikti šiai sutarčiai, ES ekonomika kasmet gautų papildomus 120 milijardų eurų. Tai yra panašiai tiek, kiek kasmet reiktų investuoti į ES ekonomiką pagal J.C. Junckerio planą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

B. Matelis. Seimas nenori, kad atliekų tvarkymas gyventojams kainuotų mažiau (25)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai vetavo Seimo priimtą Viešųjų pirkimų įstatymą, kaip skatinantį korupciją, nesąžiningą verslą ir nelygias galimybes versle. Net kaip prieštaraujantį Lietuvos Konstitucijai.

Ž. Pinskuvienė. Ar valstiečiai sugebės padėti tašką? (60)

Dar praėjusiais metais Lietuvos pašto bendrovė paskelbė parengusi ir netrukus pradėsianti vykdyti ambicingai pavadintą projektą „Ateities laiškininkas“. Tačiau iš tiesų ši reforma – it negailestingas budelis ne tik dabarties paštininkams, bet ir Lietuvos regionams.

D. Šakalienė. Apie meilę Lietuvai ir neapykantą sau (21)

Po socialinius tinklus kaip virusas plinta eilinis patyčių kupinas vaizdo įrašas. Nedrąsus berniukas tardomas improvizuotame lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos egzamine, kurį, matyt, oro uosto kavinėje vaikui surengė tūlas super patriotu besijaučiantis lietuvis.

R. Lapinskas. Apie „žaliosios“ Vyriausybės planus didinti oro taršą (6)

Šiuo metu, turbūt, tik ponai Trumpas ir Putinas abejoja klimato kaita pasaulyje. Net naujoji Lietuvos Vyriausybė pasišovė spręsti oro taršos problemas. Tik bėda ta, kad pati savo skaičiavimuose pasiklydusi, priėjo prie labai įdomios išvados – Lietuvoje reikia didinti CO2, šiltnamio efektą skatinančių dujų, išmetimus, kitaip tariant – reikia teršti orą dar labiau. Tai kaipgi čia yra su ta naująja „žaliąja“ Vyriausybe?

L. Balsys. Seimo valstiečių valia, ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus (31)

Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė mano siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai.