Z. Balčytis. Junckerio planas – pavargusiai Europai gelbėti

 (25)
Kitą dieną po to, kai popiežius Pranciškus Europos Parlamentui kalbėjo apie Europą – šiek tiek pasenusią ir išvargusią, vis mažiau besijaučiančią pagrindiniu veikėju, Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pristatė savo planą senajam žemynui gelbėti.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Daugiau kaip 300 milijardų eurų investicijų per trejus metus turi išjudinti sustingusią Europos ekonomiką, kurti naujas darbo vietas ir didinti konkurencingumą pasaulyje.

Ir popiežius Pranciškus, ir Europos Komisijos vadovas J.C. Junckeris iš esmės kalba apie tą patį: Europa turi keistis. Tik pirmasis labiau akcentuoja dvasines vertybes, antrasis – ekonomines.

Ką Europos Komisijos vadovo planas reiškia Europos Sąjungai, kokių pertvarkų gali būti ir bus imtasi, kad daug vilties teikiantys teiginiai netaptų tuščiais žodžiais?

Ambicingas Jeano-Claude'o Junckerio planas laikosi ant trijų banginių.

Bus labiau skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Europos strateginių investicijų fondui bus skirta 21 milijardas eurų. Šie milijardai turėtų išsukti investicijų ratą iki 315 milijardų eurų. Didžioji dalis iš šių lėšų – privataus sektoriaus lėšos. Bus siekiama, pasak J.C. Junkerio, iššaukti sverto efektą.

Bus didinamas Europos Investicijų Banko pajėgumas. Ši institucija taps svarbiausia vertinant projektus ir kontroliuojant šių projektų vykdymą. Pasak J.C. Junkerio, projektai bus vertinami ne pagal politinę, bet pagal ekonominę tikrovę. Visa tai reiškia, kad iš esmės keisis ES projektų valdymas bei finansavimas.

Numatoma, kad investicijos pirmiausia turėtų atitekti infrastruktūros – ryšių, informacinių technologijų, energijos tiekimo, transporto – projektams, švietimui, mokslo tyrimams ir inovacijoms, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energetikos efektyvumui didinti. Pirmenybė būtų teikiama ir jaunimo nedarbo mažinimo iniciatyvoms. Tai yra sritys, kuriose ES turi didelių problemų.

Ir trečias banginis – kova su biurokratiniais suvaržymais. Vienas iš svarbiausių J.C. Junkerio plano tikslų – padaryti ES patrauklesne investuotojams. Galima tikėtis, kad bus naikinami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai ir ES, ir valstybėse narėse.

Europa pradeda verslą. Tai J.C. Junckerio žodžiai. Vis dėlto investicijų ir Europos ekonomikos gaivinimo plano sėkmė priklausys ne tik nuo patyrusio politiko J.C. Junckerio siekių ir veiksmų.

Viena iš tokių kliūčių – stringančios ir niekaip finišo tiesiosios negalinčios pasiekti ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos sutarties. Yra paskaičiuota, kad, pradėjus veikti šiai sutarčiai, ES ekonomika kasmet gautų papildomus 120 milijardų eurų. Tai yra panašiai tiek, kiek kasmet reiktų investuoti į ES ekonomiką pagal J.C. Junckerio planą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

G. Kirkilas. ES ateities scenarijus – naujas taikos ir gerovės pažadas (20)

Šių metų kovo 25 d. Romos sutarčiai sukanka 60 metų. Tai pačiai sutarčiai, kuria 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beneliukso valstybės įsteigė Europos Ekonominę Bendriją, pradėjusią veikti 1958-ais ir tapusią Europos Sąjungos (ES), sukurtos 1992 metais jau pagal Mastrichto sutartį, pirmtake.

G. Markovičienė. Lietuvoje diskriminuojami... lietuviai (23)

Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują tvarką, kuriai įsigaliojus, romų tautybės asmenys, gyvenantys sostinės Kirtimų rajone esančiame tabore, gautų išskirtines sąlygas, lyginant su visais kitais žmonėmis. Argumentas – esą tik taip įmanoma paskatinti romų išsikraustymą iš taboro.

V. Kernagis. „Užsikonservavę“ Trakai (ne)nyksta (46)

Tik pradėjus domėtis Trakuose nusistovėjusiu su kultūros paveldu bei verslo investicijomis susijusiu klausimu, nemažai daliai viešosios erdvės veikėjų kilo klausimų, pastebėjimų bei nuogąstavimų: „Trakus ketinama užstatyti dangoraižiais, nugriauti pilį, o vietoje jos saloje padaryti golfo laukus!“. Neva, jau atrieda investicijų buldozeriai, nušluosiantys viską: ir karaimiškas trobeles, ir bažnyčias, ir unikalų landšaftą.

R. Vaitkus. Vien tik pailginę mokslo metus naujos kokybės nepasieksime (44)

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė apie planus ilginti mokymosi trukmę.

M. Puidokas. Romos sutarties 60 metų – nauja pradžia Europai: ar dar galime jaustis saugūs? (5)

60 metų – tiek laiko jau skaičiuoja viena svarbiausių Europos Sąjungos sutarčių – Romos sutartis. Europos šalys susibūrusios bendrijon negrįžtamai pakeitė Europos kontinentą. Pakeitė tuo, kad jis tapo stipresnis, galingesnis ir patikimesnis laisviems žmonėms bei valstybėms.