V.Tomaševskis. Skalūnų dujos - galimybė Lietuvai ir jos kaimynams

 (144)
Europos parlamento nariams buvo persiųsta Tarptautinės energetikos agentūros paruošta ataskaita "Auksinės dujų eros auskinės taisyklės". Ataskaitoje kalbama apie skalūnų dujų išgavimą Europoje. Ši tema jau spėjo sukelti daug emocijų bei kontroversijų taip pat ir Europos Parlamente.
Waldemar Tomaszewski
Valdemaras Tomaševskis
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Sumaišties kaltininkais buvo rumunai ir bulgarai, kurie priešinosi masiniai skalūnų dujų gavybai. Jų nusistatymo priežastis pasirodė labai paprasta - jų valstybėse skalūnų dujų telkiniai dar nebuvo patvirtinti ir aprašyti. Taigi ir rumunai, ir bulgarai neturi jokio susidomėjimo šių dujų gavyba.

Šia proga verta atidžiau pasižiūrėti į Tarptautinės energetikos agentūros paruoštą patvirtintų ir aprašytų skalūnų dujų telkinių Europoje žemėlapį. Žemėlapyje pateikti duomenys yra ypač palankūs Lietuvai.

Kaip teigia Tarptautinė energetikos agentūra, skalūninės dujos randamos palei pakrantę nuo Estijos iki pat Prancūzijos. Visa Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusų Kaliningrado srities bei dalies Baltarusijos teritorija yra padengta skalūnų dujų klodais. Taip pat skalūninės dujos gausiai randamos Šiaurės Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje bei teritorijoje nuo Gdansko iki Lvovo, taigi Lenkijoje ir Ukrainoje.

Taip pat skalūnų dujų telkiniai aptinkami Norvegijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Tai yra geros žinios, kurias verta atidžiau peržvelgti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, skalūninės dujos yra alternatyva brangiai kainuojančioms tradiciškai išgaunamoms dujoms bei naftai. Tai taip pat alternatyva pavojingų atominių elektrinių gaminamai energijai, kurių jau atsisako Vokietija. Be to, kas svarbiausia, šios dujos yra pigios, o jų išgavimo būdai be abejo paveiktų energijos kainų mažinimą Europoje.

Kol kas žemesnėmis energijos kainomis skalūnų dujų dėka naudojasi daugiausia amerikiečiai. Amerikiečiai už 1000 m3 skalūnų dujų moka 90 dolerių, o europiečiai - 450 dolerių, ir tai esant prognozėms, jog kainos vis dar augs. Amerikiečiai tiek mažai moka už dujas todėl, kad didžiąja dalimi išgauna jas iš skalūnų. Visa tai rodo, jog netrukus amerikiečiai taps dujų eksportuotojais, apie ką iki šiol net negalėjo niekas pagalvoti.

Jau vien tas dujų kainų skirtumas JAV ir Europoje turi priversti mus susimąstyti. Nes juk aukštos energijos kainos visada slopina ekonominį augimą. Per pastaruosius keletą metų lobistai bandė įrodyti žmonėms, jog skalūnų dujos yra pavojingos, o jų panaudojimas - brangus. Pagrindė tai buvo lobistai iš Artimųjų Rytų, kurie įžvelgė šiame reikale grėsmę savo interesams. Bet realybė pasirodė visiškai kitokia.

Amerikiečiai įrodė, jog skalūninių dujų išgavimas yra saugus ir nebrangus, o tai yra netgi svarbiau, sumažina energijos kainas. O būtent to ir reikia Lietuvai ir ypač jos gyventojams, kurie ypač žiemą kenčia nuo itin aukštų energijos kainų. Aukštos kainos sulėtina mūsų ekonomiką.

Brangių atominių elektrinių statybų griebimasis, kurių pamažu atsisako pasaulis, nėra gera išeitis. Viskas rodo, jog problemos sprendimą mums pasiūlė pats Dievas, apdovanodamas visą Lietuvos teritorija skalūnų dujų ištekliais. Tai gali išspręsti ne tik aukštų kainų ateityje problemą, užtikrinti energetinę nepriklausomybę, bet taip pat suteikti mums galimybė tapti energijos eksportuotojais.

Dažnai atsitinka taip, jog tai kas nauja, baugina mus ir verčia nerimauti. Kartais pagrįstai. Bet šiuo atveju nėra kuo abejoti. Jeigu skalūnų dujų gavyba gerokai sumažins energijos kainas mūsų šalyje ir paskatins ekonominį augimą, tai reiktų padaryti viską, kad skalūninių dujų išteklių eksploatacija būtų pradėta kuo greičiau, nes tai yra labai svarbu ir mūsų šaliai, ir gyventojams.

Geras pavyzdys, įrodantis, jog verta tuo užsiimti, yra jau Amerikoje. Nepraleiskime progos. Tai taip pat geros galimybės mūsų kaimynei Baltarusijai bei Kaliningrado sričiai, kur planuojamos naujų atominių elektrinių statybos, iššaukiančios stiprias kontroversijas branduolinio saugumo tema ir sukeliančios nereikalingas tarpkaimynines įtampas. Tai ypač aktualu turint omeny planuojamas Astravo elektrinės, esančios tik 40 kilometrų nuo Vilniaus priemiesčių, statybas.

V.Tomaševskis. Skalūnų dujos - galimybė Lietuvai ir jos kaimynams
Skalūnų dujų žemėlapis
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

A. Bilotaitė. Atminties jėga ir ligos (7)

Praėjusią savaitę nuskambėjo Lietuvoje viešėjusio rusų režisieriaus Aleksandro Sukorovo interviu. Pasipiktinimą sukėlė daug jo žodžių. Bet ypač – pažadai, kad Lietuva bus saugi, jei bus neutrali. Nesunku pastebėti, kad tą pačią dainelę gieda ir keli liūdnai pagarsėję Kovo 11-osios signatarai.

V. Alekna. Kur „nuplaukė” Lietuvos auksas? (24)

Rio olimpinės žaidynės baigėsi. Lietuva iškovojo keturis medalius – vienu mažiau nei Londone, Pekine ar Sidnėjuje. Šįkart mūsų sportininkai namo grįžo be aukso medalių.

A. Anušauskas. Kiek kainuoja vatinukai Rusijoje? (197)

Prieš 77 metus įvyko tai, ką dabar visi puikiai žinome iš istorijos vadovėlių: 1939 metais Stalino svajonių partneriu tapo Hitleris. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija su Sovietų Sąjunga sudarė nepuolimo sutartį.

Z. Balčytis. Veikti negalima delsti (23)

Politikos klasika: kur padėti kablelį? Skubinti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES procesą ar delsti?

V. Bakas. Sakmė apie mamutą, kuriam „prie ruso buvo geriau“ (96)

kaip dinozaurai, nesvarbu – žmonės ar institucijos. O kartais jie „užšąla“ kaip mamutai, su viltimi prisikelti. Vieną tokį mamutą atšildė artėjantys Seimo rinkimai.