V.Tomaševskis. Skalūnų dujos - galimybė Lietuvai ir jos kaimynams

 (144)
Europos parlamento nariams buvo persiųsta Tarptautinės energetikos agentūros paruošta ataskaita "Auksinės dujų eros auskinės taisyklės". Ataskaitoje kalbama apie skalūnų dujų išgavimą Europoje. Ši tema jau spėjo sukelti daug emocijų bei kontroversijų taip pat ir Europos Parlamente.
Valdemaras Tomaševskis
© DELFI / Valdas Kopūstas

Sumaišties kaltininkais buvo rumunai ir bulgarai, kurie priešinosi masiniai skalūnų dujų gavybai. Jų nusistatymo priežastis pasirodė labai paprasta - jų valstybėse skalūnų dujų telkiniai dar nebuvo patvirtinti ir aprašyti. Taigi ir rumunai, ir bulgarai neturi jokio susidomėjimo šių dujų gavyba.

Šia proga verta atidžiau pasižiūrėti į Tarptautinės energetikos agentūros paruoštą patvirtintų ir aprašytų skalūnų dujų telkinių Europoje žemėlapį. Žemėlapyje pateikti duomenys yra ypač palankūs Lietuvai.

Kaip teigia Tarptautinė energetikos agentūra, skalūninės dujos randamos palei pakrantę nuo Estijos iki pat Prancūzijos. Visa Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusų Kaliningrado srities bei dalies Baltarusijos teritorija yra padengta skalūnų dujų klodais. Taip pat skalūninės dujos gausiai randamos Šiaurės Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje bei teritorijoje nuo Gdansko iki Lvovo, taigi Lenkijoje ir Ukrainoje.

Taip pat skalūnų dujų telkiniai aptinkami Norvegijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Tai yra geros žinios, kurias verta atidžiau peržvelgti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, skalūninės dujos yra alternatyva brangiai kainuojančioms tradiciškai išgaunamoms dujoms bei naftai. Tai taip pat alternatyva pavojingų atominių elektrinių gaminamai energijai, kurių jau atsisako Vokietija. Be to, kas svarbiausia, šios dujos yra pigios, o jų išgavimo būdai be abejo paveiktų energijos kainų mažinimą Europoje.

Kol kas žemesnėmis energijos kainomis skalūnų dujų dėka naudojasi daugiausia amerikiečiai. Amerikiečiai už 1000 m3 skalūnų dujų moka 90 dolerių, o europiečiai - 450 dolerių, ir tai esant prognozėms, jog kainos vis dar augs. Amerikiečiai tiek mažai moka už dujas todėl, kad didžiąja dalimi išgauna jas iš skalūnų. Visa tai rodo, jog netrukus amerikiečiai taps dujų eksportuotojais, apie ką iki šiol net negalėjo niekas pagalvoti.

Jau vien tas dujų kainų skirtumas JAV ir Europoje turi priversti mus susimąstyti. Nes juk aukštos energijos kainos visada slopina ekonominį augimą. Per pastaruosius keletą metų lobistai bandė įrodyti žmonėms, jog skalūnų dujos yra pavojingos, o jų panaudojimas - brangus. Pagrindė tai buvo lobistai iš Artimųjų Rytų, kurie įžvelgė šiame reikale grėsmę savo interesams. Bet realybė pasirodė visiškai kitokia.

Amerikiečiai įrodė, jog skalūninių dujų išgavimas yra saugus ir nebrangus, o tai yra netgi svarbiau, sumažina energijos kainas. O būtent to ir reikia Lietuvai ir ypač jos gyventojams, kurie ypač žiemą kenčia nuo itin aukštų energijos kainų. Aukštos kainos sulėtina mūsų ekonomiką.

Brangių atominių elektrinių statybų griebimasis, kurių pamažu atsisako pasaulis, nėra gera išeitis. Viskas rodo, jog problemos sprendimą mums pasiūlė pats Dievas, apdovanodamas visą Lietuvos teritorija skalūnų dujų ištekliais. Tai gali išspręsti ne tik aukštų kainų ateityje problemą, užtikrinti energetinę nepriklausomybę, bet taip pat suteikti mums galimybė tapti energijos eksportuotojais.

Dažnai atsitinka taip, jog tai kas nauja, baugina mus ir verčia nerimauti. Kartais pagrįstai. Bet šiuo atveju nėra kuo abejoti. Jeigu skalūnų dujų gavyba gerokai sumažins energijos kainas mūsų šalyje ir paskatins ekonominį augimą, tai reiktų padaryti viską, kad skalūninių dujų išteklių eksploatacija būtų pradėta kuo greičiau, nes tai yra labai svarbu ir mūsų šaliai, ir gyventojams.

Geras pavyzdys, įrodantis, jog verta tuo užsiimti, yra jau Amerikoje. Nepraleiskime progos. Tai taip pat geros galimybės mūsų kaimynei Baltarusijai bei Kaliningrado sričiai, kur planuojamos naujų atominių elektrinių statybos, iššaukiančios stiprias kontroversijas branduolinio saugumo tema ir sukeliančios nereikalingas tarpkaimynines įtampas. Tai ypač aktualu turint omeny planuojamas Astravo elektrinės, esančios tik 40 kilometrų nuo Vilniaus priemiesčių, statybas.

V.Tomaševskis. Skalūnų dujos - galimybė Lietuvai ir jos kaimynams
Skalūnų dujų žemėlapis
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Sakalas. Lietuvoje yra dvi teisės: viena Seimo nariams, kita – jų rinkėjams (66)

Tokia išvada peršasi savaime stebint Seimo mėginimus apsaugoti savo narį M. Adomėną nuo teisinio persekiojimo už jo teiginius apie žurnalistę R. Janutienę, išsakytus 2016 m. rugsėjo 16 d. Seime spaudos konferencijos metu.

Ž. Pinskuvienė. Kai į kovą stoja moralė ir alkis, laimi pastarasis (132)

„Lietuva tirpsta it sniegas pavasarį“, – per žinias ir vėl skambinama pavojaus varpais. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. O ir tie, kurie čia dar liko, nebeįstengia nusipirkti net duonos – kasdien autobusais lietuviai keliauja į kaimyninę Lenkiją įsigyti pigesnio maisto.

L. Balsys. Ar Aplinkos ministerija – pusbrolių, „švogerių“, sutuoktinių ir verslo grupių reikalų ministerija? (43)

Su skaidrumo ir reformų šūkiais į rinkimus ėję valstiečiai gavo didžiulį rinkėjų pasitikėjimą. Deja, netrukus pradėjo panašėti, kad reformos ir itin svarbūs įstatymai priiminėjami vadovaujantis „pusbrolių ir švogerių krašto“ dėsniais. Miškų ūkį išmanantys žmonės sutinka, kad reikia pokyčių, tačiau neabejoja, kad už urėdijų reformos, kokią siūlo ministras, slypi ne kas kita, kaip stambiųjų medienos perdirbėjų interesai.

G. Abaravičius. Apie gyvulių ūkį Trakuose ir ne tik (atsakymas V. Kernagiui) (92)

Jau keliose žiniasklaidos priemonėse, tarp jų ir DELFI, susilaukęs itin rūsčių Seimo nario Vytauto Kernagio priekaištų, norėčiau pateikti savo poziciją ir kai kuriuos faktus, kurių jis – nuoširdžiai tikiuosi – nežino. Manau, tai svarbu visiems piliečiams, kuriems rūpi ne tik Trakų kultūrinio kraštovaizdžio likimas, bet ir demokratijos kokybė Lietuvoje, nes galime ne tik prarasti Trakus, kaip valstybės saugomą kultūros paveldo vietovę, bet ir dar labiau įtvirtinti gyvulių ūkio tradicijas, kai vieni piliečiai – turiu omenyje dalį verslo ir politikos elitui priskiriamų žmonių – yra lygesni už kitus.

M. Zakarka. Kodėl nereikia 2 proc. skirti mokyklai ar ligoninei? (15)

Kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kvietimu deklaruoti pajamas, startavo ir dar vienas procesas – lenktynės tarp nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų, kam atiteks piliečių paskiriama 2% parama. Būtent šis mėnesis yra galimybė paskirti 2% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstaigoms, turinčioms teisę ją gauti.