V. Žiemelis. Tokia rinkėjų valia

 (70)
Sveiku protu vadovaujantis būtų logiška nekritikuoti naujos valdžios bent jau 100 dienų. Labai gaila, bet dar net nepradėjus dirbti naujai valdžiai, pasipylė lavina įžeidimų, niekuo nepagrįstų laimėjusių rinkimus programinių nuostatų kritinių vertinimų, iš anksto konstatuojant, kad jos taip ir liks popieriuje, tačiau realiai nebus įgyvendintos, o jeigu jau bus įgyvendintos, ypač moralinės nuostatos, jos pažeis žmogaus teises ir t.t.
Vidmantas Žiemelis
© Asm. albumo nuotr.

Krenta į akis opozicijos, pirmiausia konservatorių, pagiežos ir pykčio demonstravimas R. Karbauskio vadovaujamai partijai už patirtą pralaimėjimą: trukdoma išrinkti Seimo vadovybę, sudaryti komitetus bei išrinkti jų vadovus, o juos išrinkus, abejojama jų kompetencija. Štai, konservatorių lyderis teigia, kad Seimo pirmininku išrinktas profesorius V. Pranckietis kažin ar yra tinkamas užimti šias pareigas. Tuo tarpu pats net nesuabejojo savo sugebėjimais vadovauti Vyriausybei, nors ir neturi bent jau vadovavimo kokiai nors institucijai ar kolektyvui patirties.

Seimo opozicija, pasinaudodama Seimo statuto vingrybėmis, trukdo suformuoti ne tik Seimo darbui reikalingas struktūras, bet ir sprendžiant elementarius Seimui būdingus klausimus. Akivaizdu, kad išrinkti ne tie, kurių tikėjosi. Ir ko gi norima šiais, mano požiūriu, nekonstruktyviais veiksmais pasiekti? Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko, nebent supriešinti daugumos išrinktuosius. Tačiau neatmetu ir tokios galimybės, kad jau dabar treniruojamasi sekančiam etapui, kuris yra daug svarbesnis – Vyriausybės programos priėmimo procesui.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnį tuo atveju, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriims sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritars Vyriausybės programai, Respublikos Prezidentė gali paskelbti pirmalaikius rinkimus. Tad neatmestina, kad Seimo opozicijai, pirmiausia TS-LKD, rūpi kuo greičiau „atsirevanšuoti“ nelaukiant eilinių rinkimų, o pasinaudojant pozicijos nepatyrimu ir Seimo Statuto sudėtingumu, užvilkinti Vyriausybės programos priėmimo procedūrą ir sudaryti sąlygas pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimui.

Be abejo, tai būtų pats prasčiausias darbas, kurį galėtų padaryti opozicijos nekonstruktyvumas ir pozicijos neveiklumas, nes pirmalaikiai rinkimai sukeltų tam tikrą sąmyšį šalyje: kurį laiką valstybę valdytų laikinoji valdžia, kuri, kaip paprastai, rimtų sprendimų nepriima. O juk ne tik valdininkai, bet ir visi žmonės laukia jų išrinktos valdžios. Tačiau, kaip byloja Lietuvos ir kitų demokratinių valstybių praktika, pirmalaikių rinkimų iniciatoriai, kaip paprastai, pralaimi dar skaudžiau.

Linkiu Seimo daugumai ir Premjerui būti aktyviems ir apdairiems, laiku priimti Vyriausybės programą, o Seimo opozicijai gerbti rinkėjų valią ir dirbti konstruktyviai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

M. Zakarka. Kodėl nereikia 2 proc. skirti mokyklai ar ligoninei? (8)

Kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kvietimu deklaruoti pajamas, startavo ir dar vienas procesas – lenktynės tarp nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų, kam atiteks piliečių paskiriama 2% parama. Būtent šis mėnesis yra galimybė paskirti 2% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstaigoms, turinčioms teisę ją gauti.

A. Markevičius. Ką galėtų padaryti ir nepadaro liberalai? (2)

„Sunkus šimtadienis“ – viešai įvertino Liberalų sąjūdžio pirmininkas, sostinės meras vyriausybės šimto dienų darbus.

A. Guoga. Kada būsime turtingi? (19)

Kaip undinės jūrose vilioja jūreivius, taip kiekvienas, ar tai jaunas verslas, ar pati valstybė nuolat dairosi rimtesnio investuotojo. Tik kažin ar vien gražių dainų Baltijos pakrantėse pakaks, kad į savo vandenis pritrauktume didžiuosius pasaulinio verslo banginius.

A. Skaistys. Korupcija ir kolaboravimas – dvi vienos ydos pusės (62)

Kaip žinome, su korupcijos reiškiniu bandoma kovoti visais lygiais: tarptautiniu, nacionaliniu, nevyriausybiniu, žinybiniu... O kaip su kolaboravimu? Vienareikšmio atsakymo nėra. Akivaizdu, kad abu šie reiškiniai – vieno, valstybingumą ardančio, medžio šakos. Ne veltui jie uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Jei sakysite, kad tai visiškai skirtingi dalykai, tai iš pirmo žvilgsnio pozicijų būsite teisūs.

M. Sinkevičius. Romos sutarčiai – 60 metų. Ar kartu minėsime ir 100-ąsias metines? (90)

Šių metų kovo 25 d. sukanka 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo. Jos pagrindu 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beniliukso valstybės įsteigė Europos ekonominę bendriją – organizacijos, šiandien vienijančios 28 Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, ir nuo 1993 m. vadinamos Europos Sąjunga, pirmtakę.