V. Žiemelis. Tokia rinkėjų valia

 (70)
Sveiku protu vadovaujantis būtų logiška nekritikuoti naujos valdžios bent jau 100 dienų. Labai gaila, bet dar net nepradėjus dirbti naujai valdžiai, pasipylė lavina įžeidimų, niekuo nepagrįstų laimėjusių rinkimus programinių nuostatų kritinių vertinimų, iš anksto konstatuojant, kad jos taip ir liks popieriuje, tačiau realiai nebus įgyvendintos, o jeigu jau bus įgyvendintos, ypač moralinės nuostatos, jos pažeis žmogaus teises ir t.t.
Vidmantas Žiemelis
© Asm. albumo nuotr.

Krenta į akis opozicijos, pirmiausia konservatorių, pagiežos ir pykčio demonstravimas R. Karbauskio vadovaujamai partijai už patirtą pralaimėjimą: trukdoma išrinkti Seimo vadovybę, sudaryti komitetus bei išrinkti jų vadovus, o juos išrinkus, abejojama jų kompetencija. Štai, konservatorių lyderis teigia, kad Seimo pirmininku išrinktas profesorius V. Pranckietis kažin ar yra tinkamas užimti šias pareigas. Tuo tarpu pats net nesuabejojo savo sugebėjimais vadovauti Vyriausybei, nors ir neturi bent jau vadovavimo kokiai nors institucijai ar kolektyvui patirties.

Seimo opozicija, pasinaudodama Seimo statuto vingrybėmis, trukdo suformuoti ne tik Seimo darbui reikalingas struktūras, bet ir sprendžiant elementarius Seimui būdingus klausimus. Akivaizdu, kad išrinkti ne tie, kurių tikėjosi. Ir ko gi norima šiais, mano požiūriu, nekonstruktyviais veiksmais pasiekti? Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko, nebent supriešinti daugumos išrinktuosius. Tačiau neatmetu ir tokios galimybės, kad jau dabar treniruojamasi sekančiam etapui, kuris yra daug svarbesnis – Vyriausybės programos priėmimo procesui.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnį tuo atveju, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriims sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritars Vyriausybės programai, Respublikos Prezidentė gali paskelbti pirmalaikius rinkimus. Tad neatmestina, kad Seimo opozicijai, pirmiausia TS-LKD, rūpi kuo greičiau „atsirevanšuoti“ nelaukiant eilinių rinkimų, o pasinaudojant pozicijos nepatyrimu ir Seimo Statuto sudėtingumu, užvilkinti Vyriausybės programos priėmimo procedūrą ir sudaryti sąlygas pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimui.

Be abejo, tai būtų pats prasčiausias darbas, kurį galėtų padaryti opozicijos nekonstruktyvumas ir pozicijos neveiklumas, nes pirmalaikiai rinkimai sukeltų tam tikrą sąmyšį šalyje: kurį laiką valstybę valdytų laikinoji valdžia, kuri, kaip paprastai, rimtų sprendimų nepriima. O juk ne tik valdininkai, bet ir visi žmonės laukia jų išrinktos valdžios. Tačiau, kaip byloja Lietuvos ir kitų demokratinių valstybių praktika, pirmalaikių rinkimų iniciatoriai, kaip paprastai, pralaimi dar skaudžiau.

Linkiu Seimo daugumai ir Premjerui būti aktyviems ir apdairiems, laiku priimti Vyriausybės programą, o Seimo opozicijai gerbti rinkėjų valią ir dirbti konstruktyviai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

L. Balsys. Vilniaus miesto bendrasis planas ir R. Šimašiaus „nieko nematau, nieko negirdžiu (12)

Šį trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje bus svarstoma nauja sostinės teritorijos bendrojo plano koncepcija, kuri kelia daug abejonių ir klausimų, tačiau R. Šimašius, atrodo, imasi strategijos „nieko nematau, nieko negirdžiu“.

T. Tomilinas. Laiškas socialdemokratams (30)

Šiuo laišku kreipiuosi į visus socialdemokratus – asmeninius draugus ir pažįstamus, lyderius ir eilinius, partinius ir tiesiog kairiąja socialinės valstybės idėja tikinčius.

T. Šileika. Gelbstint eilinį „lietuvišką verslą“... (28)

Lietuvos žmonės yra darbštūs, sumanūs ir verslūs. Deja, vis dažniau šios savybės atsiskleidžia ne gimtinėje, o svetur. Juos iš mūsų šalies gena gausybė priežasčių, bet viena jų, viešojoje erdvėje nutylima, nes „šventoji karvė“ negali būti supeikta.

V. Mazuronis. Rusijos „draugai“ Europos Parlamente - naujas propagandos etapas? (38)

Europos Parlamente (EP) rengiama rezoliucija, kuria siekiama apšmeižti Baltijos valstybes, falsifikuoti mūsų istoriją ir diskredituoti už laisvę kovojusių žmonių atminimą, todėl esu priverstas nedelsiant reaguoti.

A. Ažubalis. Už komentarus užsienio politikos klausimais – dešimtukas, už realius darbus... (18)

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus komentaras apie tai, kad Latvija nerems Lietuvos pastangų sustabdyti pavojingos ir visam regionui grėsmę keliančios Astravo atominę elektrinės statybas, priminė jau ne kartą matytą situaciją. Ministras L. Linkevičius yra puikus užsienio politikos komentatorius, visada taikliai įvardijantis pagrindinius prioritetus ir iššūkius. Tačiau pažvelgus į konkrečius pasiekimus nuo 2012-ųjų, ypač mūsų kaimynystėje, kyla klausimas, o kada pamatysime penkerių metų darbo rezultatus?