V. Vaitiekūnaitė. Sostinės valdžia nebeslepia požiūrio į tautines mažumas

 (80)
Laikas eina, o Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos mokiniai ir jų tėvai vis dar nežino, kur rugsėjį mokysis jų vaikai. Mokyklos pertvarkai skirtas laikas jau ištirpo.
Vilma Vaitiekūnaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsakingas už procesą asmuo – Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Algimantas Pakalniškis savo poziciją dėl Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos pertvarkos aiškina taip: „Mes viršijame ES šalių gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą vidurkį. Rinkos situacija aiškiai parodo žmonių, turinčių profesinį išsilavinimą, trūkumą šalyje. Manau, reiktų atsižvelgti į rinkos poreikius, aukštasis išsilavinimas neturi būti siekiu“.

Deja, kaip matome šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybė ne tik diskriminuoja kelių tūkstančių narių Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos bendruomenę, užkirsdama kelią siekti gimnazijos statuso, tačiau ir viešai žemina visą rusakalbių lietuvių bendruomenę Vilniuje.

Suprask, profesinį išsilavinimą turinčių žmonių trūkumą šalyje pasieksime į jas priverstinai sugrūdę rusakalbius lietuvius, nepriklausomai nuo to, kokie šie vaikai gabūs bebūtų. Tai – aiškiausias įrodymas, kad Algimantas Pakalniškis rusakalbius lietuvius laiko nevertais poreikius ir sugebėjimus atitinkančio išsilavinimo. Ar išdrįstumėte tą patį pasakyti lietuviams, lenkams, žydams?

Priminsiu, kad Algimantas Pakalniškis garsus dar ir tuo, kad giminaičiui ir bendrapartiečiui, Vilniaus miesto Tarybos nariui, Vidui Urbonavičiui padėjęs „išrūpinti" sūnui vietą valstybiniame darželyje.

Kyla klausimas, ar interpeliacijos ir atleidimo dėl piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis buvo išvengta mainais į kryptingą rusakalbių lietuvių mokyklų uždarymą? Nes vien per pusę šios Vilniaus miesto Tarybos kadencijos buvo uždarytos trys mokyklos. O šis pareigūnas kaip mantrą kartoja, kad čia – politinis sprendimas. Politinius sprendimus jis vykdo už išsaugotą darbo vietą?

Kaip bebūtų gaila, sostinės valdžia jau nebeslepia savo diskriminacinio požiūrio į tautines mažumas. Meras, deklaruojantis žmogaus teisių svarbą, kabina dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles, tuo pat metu rodo abejingumą realioms vilniečių, šiuo atveju – ypač jei jie yra rusakalbiai, problemoms. Todėl noriu paraginti, Remigijų Šimašių ginti visas ir visų žmonių tesis, taip pat ir rusakalbių lietuvių teisę mokytis gimtąja kalba.

Vilnius – mūsų visų namai, ir mes visi esame šios šalies piliečiai, o Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnyje suformuluota labai svarbi žmogaus teisė, kuri gali būti traktuojama ir kaip principas –lygiateisiškumas.

Jame nurodoma, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs – žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Žmogaus teisės – nedalomos.

Rusų mokyklos užaugino ir išugdė kelias kartas Lietuvos piliečių, lojalių Lietuvos valstybei besikuriančių savo ir savo vaikų gyvenimą čia, Lietuvoje, o ne kur nors Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje, puikiai kalbančių lietuviškai ir kartu išsaugoję savo gimtąją kalbą. Jie myli Lietuvą - tegyvuoja #multikultūrinisVilnius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

R. Žemaitaitis. Apie melo kojų ilgį ir ministrą A. Verygą (23)

Melo kojos trumpos, sakoma vienoje patarlėje, tačiau nūdienos Alisos stebuklų šalį primenančioje Lietuvos politinėje realybėje, atrodo, kad melo kojos gali būti ilgos. Ir net labai labai ilgos.

V. Mazuronis. Kam naudinga dengtis EBPO rekomendacijos dėl urėdijų? (24)

Birželio 29 d. prie Seimo ir Prezidentūros urėdijų darbuotojai surengė mitingus, o birželio 30 d. surengs įspėjamąjį streiką. Urėdijų reformai Seime priartėjus prie finišo tiesiosios darbuotojai imasi kraštutinių, tačiau teisėtų priemonių. Nejaugi valdantieji ir vėl liks kurti?

A. Pivoriūnas. O gal imkime pardavinėti koldūnus po vieną? (9)

Salamaktelėjo ūsuoti bebrai praėjusioje kadencijoje ir įvedė privačius miškus smaugiančius mokesčius. Susapnavo kitas Seimo pupulis 500 g koldūnų pakuotę, ir dingtelėjo jam mintis, kad, skaičius tai gražulis, reikia sugalvoti, kur jį įkišti.

K. Bacvinka. Meilė tėviškės gamtai gali išsaugoti Lietuvos kaimą nuo tuštėjimo (34)

Vyriausybei įgyvendinant miškų reformą, miškininkai sunerimę ne tik dėl savo ateities, bet ir dėl miškų likimo apskritai. Juk miškas, svarbus valstybės turtas, negali būti grindžiamas vien ekonomine nauda.

D. Pavalkis. Sporadiškas universitetų jungimasis konsoliduoti potencialo nepadės (22)

Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka – būtina. Gal patys sau mes ir atrodome gražiai, bet pažiūrėjus į Lietuvos mokslo matomumą Europoje ar pasaulyje – mūsų nėra.