Viskas kur kas įdomiau. Ši komisija yra Seimo sąrangos, nuotaikų ir sprendimų priėmimo atspindys. Ji – mini Seimas, joje proporcingai atstovaujamos visos frakcijos ir grupės.
Taigi 15 jos narių iš esmės atspindi tai, ką ir kaip veikia 141. Sumažinta Seimo kopija, be jokių padailinimų.
Kaip Seime yra valdančioji koalicija, taip ir komisijoje jos nariai sudaro du trečdalius sudėties. Komisija sprendimus priima dalyvaujančiųjų balsų dauguma, visada koalicijos nariai bet kokį sprendimą gali patvirtinti tik savo balsais, opozicijos atstovai tiesiog nereikalingi: 5-7 balsai nieko nelemia, o praktiškai dažniausiai tik penki jos nariai reiškia kitokią nuomonę.
Tokios sudėties komisijos veikimo logika labai paprasta: ji gali tapti kitaip galvojančiųjų nutildymo institucija, kitos nuomonės paneigimo, teisiųjų apkaltinimo, o pažeidžiančių procedūras ir tvarkas išteisinimo instrumentu.
Pavyzdžių apstu. Simptomiška, kad abejotini veiksmai gali būti legitimizuojami be diskusijos ir įsigilinimo. Savas ir oponentas – ši takoskyra yra lemianti, svarstant etikos ir procedūrų klausimus. Taigi iš esmės sprendimuose nebelieka nei etikos, nei teisės – tik paminėtas vertinimo matmuo. Vienintelis šios komisijos veiklos svarbumas – viešumas, nuolatinis žurnalistų dėmesys svarstomiems klausimams. Tačiau net ši aplinkybė nesaisto valdančiųjų daugumos.
Ar taip būdavo visada? Visaip būdavo. Buvo kitokia jos formavimo tvarka (reikėdavo kandidatui susirinkti bent penkiolika jo kandidatūrą remiančių kolegų parašų), frakcijos siekdavo deleguoti į ją patirties ir autoritetą turinčius politikus. Taigi buvo suprasta, kad komisija, kaip Seimo savitvarkos institucija, turi būti pasitikima, neabejojama jos sprendimais, kad jos veikloje mažiausia būtų partinių-koalicinių sprendimų. Šiandien vyrauja daugumos, valios ir jėgos, pozicija.
Akivaizdu, kad tokios komisijos veikla šiandien tapo visiškai neefektyvi ir negebanti stiprinti Seimo institucijos prestižo. Opozicijos atstovų komisijoje atšaukimas tėra reakcija į susidariusią situaciją ir pastangos pakeisti jos formavimą taip, kad jos sprendimai būtų grindžiami etikos ir teisės normomis, bent elementaria kultūra. Frakcijos nutarimo projektą atšaukti savo atstovus pateikė prieš mėnesį – per tą laiką jokios Seimo vadovybės reakcijos. Nesitiki, kad taip rodomas tikrasis požiūris į šios komisijos veiklą, kitais atvejais skelbiant rūpinimąsi Seimo prestižu.
Šiandien valdančiosios koalicijos atstovai komisijoje ketina organizuoti posėdžius, pasiskiria laikiną komisijos pirmininką, rengiasi svarstyti klausimus, taip tik patvirtindami, kad jie gali veikti taip, kaip yra sumanę – nei Statutas, nei politinė kultūra tokioms iniciatyvoms neegzistuoja. Jei tai yra atspindys Seimo valdančiosios koalicijos pozicijos, tai rimtas signalas visiems, kad parlamentinė demokratija Lietuvoje patiria istorinius išbandymus.
Gaila, kad Seimo vadovybė, jau prieš metus ir visai neseniai pakartotinai informuota apie šią padėtį ir pasižadėjusi ją keisti, šiandien abejingai tyli ir nerodo pastangų nei ką nors keisti, nei stabdyti partiečių abejotino teisėtumo veiksmus. Panašu, kad taip tyliai remiami chaosą didinantys kolegų veiksmai. Ir tai patvirtina, kad pokyčiai yra būtini, kad demokratinės vertybės būtų ir Seimo kasdienos normos.