Takui atnaujinti, anot opozicijos, nereikia dėl laikinų nepatogumų, kuriuos galime patirti. Politikai suskubo iš anksto dėl to kaltę suversti premjerui Sauliui Skverneliui.
Gaila, kad buvęs Vilniaus miesto tarybos narys KTT atnaujinimo darbais susidomėjo likus savaitei iki oro uosto uždarymo. Palikime opozicijos populizmą pabaigai, saugumas oro uostuose yra kertinis aspektas. Būtent todėl ir atliekami esminiai KTT rekonstrukcijos darbai.
Kokybiškas ir tinkamos būklės orlaivių kilimo ir nusileidimo takas yra gyvybiškai svarbi kiekvieno oro uosto dalis. Paskutinį kartą Vilniaus oro uosto takas buvo remontuotas prieš daugiau nei 20 metų, tad tako rekonstrukcija – būtina, kad Vilniaus oro uostas galėtų funkcionuoti. Jeigu šios rekonstrukcijos nebūtų, jau labai greitai Vilniaus oro uostas galėtų nebeatitikti saugumo reikalavimų, dėl ko pagrindiniame šalies oro uoste apskritai nebegalėtų kilti ir leistis lėktuvai.
Pradėkime nuo pradžių: kad Vilniaus oro uosto KTT teks iš esmės atnaujinti buvo aišku jau 2013 metais, o pirmą kartą oficialiai apie tai pranešta 2015 metais,. Nuo tada ir prasidėjo planavimas, kuriam dabar bandoma užkirsti kelią ir dar kažkuo apkaltinti premjerą. Priminsiu, kad dabartinis kilimo ir tūpimo takas buvo pastatytas 1962 m., o 1973 m. rekonstruotas jį prailginant. Nuo to laiko takui dukart buvo atlikti tik kosmetiniai remonto darbai – 1991–1992 m. ir 2004–2005 m. Taigi, jau 12 metų didžiausio šalies oro uosto kilimo ir nusileidimo takas visiškai nerekonstruotas.
Maža to, Vilniaus oro uosto tako ilgis yra vos 2515 metrų, o tokio trumpo KTT apskritai neįmanoma remontuoti dalimis. Aviacijos ekspertai griežtai pasisakė, kad tako klojimas dalimis gali ne tik turėti įtakos būsimojo kilimo ir tūpimo tako kokybei bet ir daryti neigiamą įtaką skrydžių saugai, jeigu darbai nakties metu bus neadekvačiai spartinami siekiant taką paruošti naudojimui nuo pat ryto.
Be to visiškai neliktų vietos nenumatytiems atvejams, o jų visada pasitaiko, todėl nežinia, ar keleiviams būtų patogiau patirti nenumatytus skrydžių atidėjimus ir nusileidimus nesuplanuotame aerodrome Vilniuje, ar iš anksto susitaikyti su tam tikrais suplanuotais nepatogumais, kuriuos keleiviai patirtų skrydžius perkėlus į Kauną.
Spaudos konferencijoje buvo iškeltas klausimas, kodėl buvo pasirinktas vasaros laikas. Rekonstrukcijos pagrindiniai ir baigiamieji darbai vyks nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val., nes būtent šiuo metu Vilniuje, remiantis 2012-2014 m. meteorologiniais duomenimis, statistiškai yra mažiausiai lietingų dienų, vyrauja aukšta temperatūra, o šviesus paros metas yra ilgiausias.
Mažai kam žinoma, bet paruošiamieji tako rekonstrukcijos darbai pradėti atlikinėti jau nuo kovo mėnesio, nes šiam darbui labiausiai tinkantis metų laikas yra pavasaris.
Noriu pabrėžti, kad, nors rekonstrukcija vyksta daug ilgiau, 35 dienų laikotarpiui uostas uždaromas, nes tik pagrindinių projekto darbų metu uosto funkcionavimas nėra įmanomas. Per tas 35 dienas takas bus rekonstruojamas iš esmės – keičiama senoji danga, sutvirtinamas jo pagrindas, įrengiamos naujos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos, rekonstruojama žiburių valdymo sistema. Tuo tarpu parengiamieji darbai Vilniaus oro uoste vyksta jau nuo pavasario, o baigiamieji darbai, kurie taip pat netrikdo skrydžių, bus vykdomi iki pat rudens pabaigos.
Ir baigiant - pora pastabų politikams, norintiems pasikelti savo reitingus manipuliuojant nepatogumais, kuriuos patirs žmonės: nuo 2015 metų buvo padaryta daug tam, kad užtikrinti maksimalų keleivių saugumą ir patogumą: Kauno oro uoste padidintos jau esamos ir įrengtos papildomos automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat Kauno oro uostas suskirstytas į tris terminalus, kad kuo greičiau ir efektyviau aptarnautų visus 375 tūkst. keleivių, kurie per 35 dienas atskris ar išskris. Atidarytas laikinas išvykimo terminalas su registracijos stalais, aviacijos saugumo patikros postais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės zonomis bei laipinimo vartais, skirtais keliaujantiems Šengeno erdvėje“.
Nepamirškime, kad šios 35 dienos taip pat bus puiki galimybė Kaunui: mieste gerokai padidės ne tik šalies gyventojų, bet ir turistų iš svetur srautai. Dabartinis Kauno oro uosto terminalas rekonstruotas ir aptarnaus keleivius, keliaujančius į ir iš ne Šengeno erdvės šalių.
Užtikrintas patogus, greitas ir kokybiškas susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno – susitarta su autobusų kompanijomis, kad jos dažniau kursuos maršrutu Vilnius – Kauno oro uostas, taip pat prie oro uosto bus galima palikti „CityBee“ automobilį.
Srautams valdyti ir pagelbėti keleiviams į Kauno oro uostą atvyks papildomi keli šimtai darbuotojų, kurių didžiąją dalį sudarys aviacijos saugumo specialistai, taip pat čia dirbs daugiau nei 100 laikinų darbuotojų ir keliasdešimt savanorių.
Ar gali pasitaikyti nesklandumų per tas 35 dienas? Žinoma gali, peržiūrint KTT rekonstrukcijos darbus retai išvengiama net menkiausių nesklandumų. Tačiau akivaizdu, kad planuota atidžiai ir stengtasi numatyti visus galimus darbų trikdžius, bei užtikrinti patogumą ir saugumą keliaujantiems. Daug liūdniau, kad garsiai skelbtas partijų atsinaujinimas regresuoja. Atsinaujinusios opozicijos prieštaravimai reformoms ir pakeitimams, kurie užtikrins valstybės raidą jau ne pirmą kartą rodo, kad kai kuriems nusistovėjęs patogumas ir per metus užimtos komforto zonos yra svarbiau už visuomenės gerovę.