Nors pasakyta labai daug netiesos, bet norėčiau dalykiškai paaiškinti, kokius darbus atlikome mes su vicemeru Maurikijumi Grėbliūnu, kad Panevėžys turėtų „Rail Baltica 2“ vėžę ir regioninį terminalą prie jos, ir tai, kad viso to galime netekti.
Numatytas regioninis terminalas
Pirmiausia norėčiau priminti, kaip sunkių derybų metu miesto vadovams dirbant išvien su savivaldybės administracija pavyko pasiekti, kad europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica 2“ driektųsi pro Panevėžį, o ne pro Šiaulius, kaip buvo svarstoma iš pradžių. Tuo metu tarp Panevėžio miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių dėl šios vėžės trajektorijos vyko audringos diskusijos, abiem pusėms pateikiant labai svarius ir skaičiavimais pagrįstus argumentus. Mes, panevėžiečiai, sugebėjome įrodyti, kad geležinkelio vėžė turi driektis pro Panevėžį.
2011 m. bendrovė „AECOM Limited“, atlikusi projekto „Rail Baltica“ galimybių studiją, pagaliau pasiūlė tiesti atskirą europinės vėžės greitąjį geležinkelį maršrutu Kaunas–Panevėžys–Ryga–Pernu–Talinas Rail Baltica 2“ – vykdyti atskirą greitosios europinės vėžės geležinkelio projektą.
2013 m. rugsėjo 16 d. Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo ministrai pasirašė deklaraciją dėl projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinimo ir svarbiausių nuostatų, kurioje sutarta, kad ir Vilnius bus sujungtas su „Rail Baltica“.
„Rail Baltica 2“ geležinkelio trasoje numatyti 4 intermodaliniai terminalai – Kaune, Vilniuje, Rygoje ir Taline. Regioniniai terminalai numatyti Panevėžyje ir Pernu. Taigi merui norėčiau priminti, kad intermodalinio terminalo niekas ir neplanavo.
Ar taip gali būti, kad turintis architekto išsilavinimą miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas nežinojo apie AECOM pasiūlytą „realiausią variantą“, kuriame sakoma, kad pirminiai intermodaliniai terminalai numatyti Taline, Rygoje Kaune ir Vilniuje, o antriniai (t.y. mažesni, regioninės reikšmės) – Panevėžyje ir Pernu. Tai gal meras nežinojo ir apie SWECO atliktą poveikio aplinkai vertinimą (2013 m.), kuriame teigiama, kad būtinas Panevėžio bendrojo plano sprendimų peržiūrėjimas, nes planuojama trasa kerta Panevėžio pramonės parko ir gyvenamosios statybos plėtrai numatytas teritorijas, kad būtina lokalizuoti stočiai ir logistikos terminalams tinkamas teritorijas? Visi objektai turėjo būti planuojami ir statomi iš projektui numatytų europinių ir bendrojo finansavimo valstybės lėšų, t.y. neeikvojant Savivaldybės biudžeto.
2014 metų lapkričio 27 d. „Lietuvos geležinkelių“ paskelbtą konkursą dėl „Rail Baltica“ specialiojo plano parengimo laimėjo britų kompanija „URS Infrastructure & UK Limited“. Su jos atstovais Panevėžio miesto savivaldybė susiekė nedelsiant, 2014 m. gruodžio 11 d. Susitikimo metu patikinta, kad tai labai didelis tarpvalstybinis projektas, todėl ieškoma geriausių geležinkelio maršruto variantų. Rengėjai paaiškino, kad per planavimo laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 15 d. gali būti teikiami planavimo pasiūlymai.
„Pamiršo“ įrašyti Panevėžio terminalą
Neatsižvelgdami į AECOM studijoje ir SWECO poveikio aplinkai vertinime pateiktas rekomendacijas, „Rail Baltica“ Specialiojo plano organizatoriai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ – rengdami techninę užduotį Specialiojo plano rengėjams „pamiršo“ į ją įrašyti Panevėžio regioninį krovinių terminalą. Todėl Specialiojo plano rengėjai – „URS Infrastructure & Environment UK Limited“, atstovaujama „URS Infrastructure & Environment UK Limited“ filialo Lietuvoje, terminalo Panevėžyje ir nenumatė.
Kad Panevėžio regioninis krovinių terminalas taip paslaptingai „išgaravo“, tapo aišku tik 2015 m. kovo 18 d., Panevėžio miesto „Rail Baltica“ darbo grupės nariams lankantis Bauskėje, kurioje vyko „Rail Baltica“ Specialiojo plano pristatymas. Kokios gali būti tokių magiškų „išnykimų“ priežastys labai įtikinamai savo prisistatymo kalboje gegužės 14 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje paaiškino pretendentas į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojus – Ramūnas Vyžintas. Jo manymu, „kalta“ nauja atšaka iki Vilniaus, kuriai reikia papildomų lėšų. Iš kur dabartinio mero komandos narys dabar jau socialdemokratas R. Vyžintas taip gerai informuotas?
Planuoja tik keleivių stotį
Tik šių metų kovo pabaigoje sužinojome, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ Panevėžyje nenumato logistikos terminalo ir planuoja tik keleivių stotį. Rengėjų patarimu, kartu su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais apibendrinome ir pateikėme 11 mieste veikiančių įvairaus profilio įmonių krovinių kiekių analizę. Iš analizės rezultatų aiškiai matosi regioninio krovinių terminalo reikalingumas.
Nedelsiant, balandžio 14 d., buvo sušauktas neeilinis Panevėžio miesto tarybos posėdis, kuriame dalyvavo „URS Infrastructure & UK Limited“ atstovas M. Kaušyla, „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius A.Z. Kaminskas, pavaduotojas S. Poškus, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas S. Gailiūnas ir generalinis direktorius V. Matkevičius. Posėdyje priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, siūlant, kad Panevėžio regioninis terminalas būtų įtrauktas į „Rail Baltica“ specialųjį planą. Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimui pritarė vienbalsiai.
Išeitis yra
Tokia padėtis, kokia susidarė dabar, – dar ne pasaulio pabaiga, kaip bando žiniasklaidoje pavaizduoti dabartinis Panevėžio miesto meras R. M. Račkauskas. Elektroninėje erdvėje Specialiojo plano rengėjai paskelbė, kad plano rengimas vyksta nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d.
Ten pat paskelbtoje informacijoje nurodyta, kad galima Specialiojo plano rengėjams ir organizatoriams pateikti pasiūlymus dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) ataskaitos, kurioje, pirmiausiai aptariama, kokie objektai numatomi specialiajame plane. Šiuo metu dar tebevykdoma minėtos ataskaitos korektūra. Ir kas gali paneigti, kad (kaip įprastai) stringant tarptautiniams derinimams, rengimo terminas bus pratęstas ir laiko bus užtektinai reikiamiems Panevėžio dokumentams parengti?! Jokia birželio 1 d. data, apie kurią kalba miesto meras skelbiamuose dokumentuose, nėra minima!
Todėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai reikia ne trypčioti vietoje, dalinantis postus ir keliant sau atlyginimus, o greičiau suktis ir, pasitelkus Savivaldybės administraciją, rengti įrodymą – galimybių studiją, kad regioninis krovinių terminalas Panevėžyje yra tikrai reikalingas.
Tai, kad toks dokumentas geriausiai pagrįstų panevėžiečių poreikius, Specialiojo plano rengėjai patarė tik 2015 m. balandžio 14 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu. Taip pat Posėdžio protokole užfiksuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo A. Z. Kaminsko žodžiai, kad dar nevėlu atsižvelgti į Panevėžio reikmes. Iki tol vykusių „Rail Baltica“ projekto pristatymų ir susitikimų metu Panevėžio miesto savivaldybė buvo giriama už iniciatyvumą ir nuoseklų dėmesį vykdomiems darbams.
Neatsisakome padėti ir dabar, jau tiesiogiai nedalyvaudami valdančiosios daugumos veikloje. Jau 2015 m. gegužės 14 d. vykusiame Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje galėjo būti priimti reikiami sprendimai, perskirstant investicijų dokumentams rengti numatytas lėšas, nurodant rengti bendrojo plano pakeitimus ir atliekant galimybių studijai parengti reikalingus darbus. Tačiau pastaruoju metu susidaro įspūdis, kad siekiama ne naudos miestui, o asmeninių politinių dividendų.