Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skambina varpais – kas valandą pasaulyje nuo tymų miršta 16 žmonių, daugiausia vaikų iki 5 metų. Vokietijos sostinė Berlynas tapo vienu iš didžiausių infekcijos protrūkio židinių - 609 ligoniai, vien savaitės pradžioje 40 naujų atvejų.
Praėjusią savaitę tymai ten pasiglemžė 18 mėnesių kūdikio gyvybę. Kas atsakys už šią beprasmę netektį, kurios taip lengvai buvo galima išvengti? Ar privalomą vakcinaciją visiems vaikams įvesti delsusi vyriausybė? Ar laiku nesusipratę tėveliai? Nejaugi pats vaikelis turėjo paprašyti injekcijos? O gal įvesti baudžiamąją atsakomybę tėvams, kurie laiku neleido skiepyti kūdikių?
PSO duomenimis, 2000-2013 metais vakcinos nuo tymų dėka pasaulyje išvengta 15.6 milijono mirčių. Tuo tarpu Europos Sąjungos valstybėse vis daugiau tėvelių pasirenka neskiepyti savo atžalų. Čia nuo 2014 metų pradžios buvo užregistruoti per 22 tūkst. tymų infekcijos atvejai. Lietuvoje nuo tymų šiuo metu nepaskiepyti tūkstančiai vaikų. 9 iš 10 užsikrečia, jei įvyksta kontaktas su ligoniu. Tai gali sąlygoti ligos protrūkį. Juk kuo mažiau gyventojų skiepijasi, tuo mažesnis kolektyvinis visuomenės atsparumas infekcijoms. Kuo jis mažesnis, tuo didesnė epidemijos grėsmė. Pranešimai apie šalutinį poveikį atbaido žmones nuo skiepų. Kadangi aplink sergančių nematyt, tėvai nusprendžia kūdikių neskiepyti. Tik tragiškos mirtys mus supurto.
Jos verčia mus atsipeikėti, bet dažnai per vėlai. O juk prieš šimtą metų Europos gyventojai vakcinų laukė kaip išganymo. Organizmo grūdinimo, higienos, sveikos mitybos, fizinio krūvio, homeopatinių vaistų ar gamtinių priemonių neužtenka užkirsti kelią užkrečiamų ligų plitimui.
Tarptautines vaikų teisiu konvencijos ir PSO dokumentai įpareigoja šalis nares užtikrinti aukščiausia įmanoma vaikų sveikatos apsaugą. ES valstybėse narėse kyla diskusijos dėl privalomojo vaikų skiepijimo. Keistai atrodo, kad automobiliams technine apžiūra yra privaloma, mat techniškai netvarkingi automobiliai gali sukelti avarijas ir nusinešti žmonių gyvybes. Tačiau ryžtis privalomai užtikrinti aukščiausius vaikų apsaugos standartus kažkodėl vengiama.
Įvesti privalomą kūdikių skiepijimą nuo tymų visoje Europos Sąjungoje ryžosi tik viena Vengrija. Tame kontekste dabar ypač gerai matomas teisingas sprendimas Lietuvoje nuo 2016 metų į lopšelius ir darželius priimti tik tuos vaikus, kurie turi pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito. Nors tokiu būdu skiepytis niekas nėra verčiamas, tačiau ugdymo įstaigose yra sukuriama saugi aplinka. Tai esminis dalykas užkertant kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ar jų protrūkiui. Labai svarbi švietėjiška veikla. Europos Sąjungos valstybių vyriausybės turėtų pabandyti tėvelius įtikinti svariais argumentais "už" vakcinaciją. Juk pasiskiepiję gyventojai efektyviai išvengia infekcijos, o, jei užsikrečia - ją perserga lengviau, greičiau, dažnai be jokių komplikacijų. Būtina suvokti, jog skiepų pagalba išvengtume šimtų tūkstančių nedarbo dienų. Pagalvokime, kokie tai ekonominiai nuostoliai ne tik valstybėms, bet ir kiekvienam iš mūsų. Vien Lietuvoje 2013 metais registruoti 851 502 užkrečiamųjų ligų atvejai.
Praėjusiais metais pasaulį drebino Ebolos virusas, nusinešęs virš 7 tūkstančių gyvybių. Esame arti vakcinos atradimo. Trys Ebolos židinio Afrikos valstybės laukia šios vakcinos kaip didžiausio stebuklo. Deja, 2015 metais Europos Sąjunga negali pasigirti, kad yra laisva nuo tymų ar kitų lengvai išvengiamų virusų. Ar reikia daugiau kūdikių mirčių 21 amžiuje nuo elementarių tymų, kad susiprastume?