Mokesčių pertvarkos (nevadinsiu to reforma) smaigalyje – didžiausias dėmesys mažiausiai uždirbantiems ir tai reikia pagirti. Senų seniausiai reikėjo neapmokestinamą pajamų dydį prilyginti minimaliai algai. Taip ir norisi išrėkti – pagaliau! Praėjusioje Vyriausybėje turbūt nebuvo savaitės, kuomet su kolegomis nebūtume to siūlę įgyvendinti. Visiškas absurdas iš mažiausiai uždirbančių dar imti pajamų mokesčius ir džiugu, kad pagaliau tai baigsis.
Kaip naujovė nuskambėjo ir „Sodros“ mokesčio neapmokestinimo įvedimas: pirmi 100 eurų „Sodrai“ bus neapmokestinti. Skamba lyg ir gerai, bet pasigilinus – tai tik populistinis sprendimas. Gali atrodyti, kad žmogus sutaupys visus 100 eurų, bet iš tiesų – tik 3-5 proc. nuo šios sumos (priklausomai nuo pensijų kaupimo modelio).
Tad realiai jam „į rankas“ liks 3-5 eurai... Suprantu, kad bet kokia suma į kišenę yra geriau nei iš jos, bet problema čia ta, kad atitinkamai mokesčių mažiau mokės ir darbdavys, nes jis nuo kiekvieno euro moka daugiau nei 31 proc. „Sodrai“. Tad galima ir ginčytis: ar čia valdžios dovana darbuotojui, ar verslui? Pradžia gera, bet tik pusė darbo.
Labai gerai, kad bus atsisakyta ir dalies mokesčių išimčių, lengvatų. Bet šis dalykas turi ir neigiamą pusę: kodėl panaikinamos vos kelios lengvatos, o kitos dvi dešimtys ir toliau liks? Kodėl žmonėms bus atimtos kompensacijos už šildymą, o, tarkim, laidojimo paslaugomis besiverčiančios įmonės ir toliau nemokės nekilnojamo turto mokesčio (tokia lengvata tikrai yra)? Kodėl viešbučiams bus atimtos lengvatos, o kitiems paliekama? Kodėl nebuvo galima iš esmės imtis visų pertvarkų, paliekant tik vos vieną kitą esminę, o visas kitas panaikinti? Šioje vietoje tegalima tik pagirti sprendimą panaikinti mokestines GPM lengvatas ūkininkams – šis socialinis sluoksnis seniausiai nebėra blogiausiai gyvenantis ir turi prisidėti prie valstybės išlaikymo taip, kaip ir visi mokytojai, gydytojai, pardavėjai ir kirpėjai. Pradžia gera, bet vėl – tik pusė darbo.
Su verslo liudijimais panašiai: vos porai grupių juos panaikins, palengvins apskaitą, o kitiems – niekas nesikeis. Kodėl?
Mokesčių atostogos jaunam verslui – puiku, bet ar nebuvo galima padaryti protingiau? Pavyzdžiui įvykdyti tikrą reformą ir įmonių apskaitą vykdyti pinigų srautų būdu, o ne tiesiog automatiškai atleidžiant nuo mokesčių metams. Vienos įmonės ir per metus nespėja įsivažiuoti, kitos gi per metus šauna į viršų ir turi iš ko mokėti mokesčius. Be to, dabar dar pamatysime ir įdomių dalykų, kai viena įmonė gyvuos tik metus, po metų savąją įsteigs brolis, dar po metų sūnus, žmona ir t.t., o visi versis tuo pačiu. Ir smagiai sau nerinksime iš tokių apsukruolių mokesčių?
Kitas klausimas: vaikų pinigai. Tai bus iš tiesų puiki paskata vaikus auginantiems, bet leiskite paklausti: kodėl su tokiu įkarščiu buvo naikinama lengvata šildymui, aiškinant, kad ja naudojasi ir turtingi, o štai su vaikais – visi jau lygūs? 30 eurų už vaiką yra apčiuopiama suma, bet ji – per maža, turtingiems – ji bereikšmė. Nerasime tikriausiai Lietuvoje tėvų, kurie dėl 30 eurų ryžtųsi susilaukti vaiko. Ar nebuvo galima tų pinigų paskirstyti tikslingiau, tiems kam labiausiai reikia? Tuomet ir sumos būtų didesnės ir galėtų viską keisti iš esmės.
Prisipažinsiu, su nekantrumu laukiau sprendimų jungti darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčius – tai būtų iš ties didžiulė paskata žmonėms išeiti iš šešėlio. Dabar galvojama, kad imdamas pinigus vokelyje žmogus kažkiek sutaupo ir gauna daugiau, bet iš tiesų didžiausius pinigus sutaupo darbdavys, o ne darbuotojas. Bet tai gana gudriai paslėpta mūsų absurdiškame mokesčių išskirstyme, kurio nei vienas premjeras, nei vienas finansų ministras nedrįsta pakeisti.
Suprantu, kokie nepatenkinti būtų darbdaviai, bet ponai ministrai – pagalvokite bent kartą apie dirbančius.
Pasigedau esminių, viską ar bent jau daug ką keičiančių sprendimų, kurie būtų verti reformos vardo: kodėl vis dar apsimetinėjam, kad mokesčių dydis priklauso nuo pajamų kilmės, o ne nuo kiekio? Kodėl milijoną uždirbęs žmogus gali sumokėti vos kelis procentus mokesčių, o kiti – kone pusę uždirbtų pinigų? Jeigu mokesčiai būtų renkami nuo gautos sumos, nepriklausomai, kokiu būdu tie pinigai uždirbti, tai būtų ir teisingiau, ir naudingiau biudžetui, būtų daugiau lėšų svarbioms socialinėms programoms.
Nieko negirdėti ir apie visuotinį turto deklaravimą, apie PVM mažinimą, ką jau kalbėti apie „Sodros“ reformą.
Bet kurį šios kosmetinės pertvarkos punktą paėmus apima daug klausimų. Toks jausmas, kad vargšui, amžinai užimtam ir nuolat žiniasklaidai besiskundžiančiam dėl laiko stokos premjerui S. Skverneliui ir vėl pristigo laiko. Laiko stoka – nepasiteisinimas, ypač kalbant apie valstybės reikalus. Pertvarkų kryptis padėti mažiausiai uždirbantiems, sumažinti atskirtį – gera, bet iki galo taip ir neįgyvendinta.
Pertvarkos mokesčių srityje verkiant reikėjo, juos Vyriausybė pateikė, bet padarė tai taip, lyg tenorėtų pliusiuką užsidėti. Iki rinkimų pažadų įgyvendinimo toli, iki reformos – dar toliau. Pradžia yra, bet tai tik pusė darbo. Toks jausmas, kad S. Skvernelis bando būti atsargus, nes ruošiasi 2019 m. rinkimams. Bet tai nepasiteisinimas marinuoti problemas ir nespręsti jų iš esmės.