V. Mazuronis. Kodėl socialdemokratai bijo šauktinių?

 (82)
Paskutiniu metu mūsų aukščiausi šalies pareigūnai socialdemokratai vis ką nors įdomaus pasako apie šauktinius.
Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ministras Juozas Olekas nėra įsitikinęs, kad šaukimą reikia vykdyti ir po penkerių metų, o Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškia, jog privalomoji karo tarnyba padidino emigracijos mastus. Šauktinių klausimas ir taip kelia daug diskusijų visuomenėje, bet panašu, kad politikai jokio aiškumo net nesistengia įvesti.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas vis kelia abejonių dėl šauktinių reikalingumo po penkerių metų. Tokią nuomonę galima susidaryti po Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išplatinto pranešimo, kuriame KAM siūlo nesvarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko iniciatyvos vykdyti šaukimą į Lietuvos kariuomenę 2020-2021 m.

Gerbiamas krašto apsaugos ministras argumentuoja, kad dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos po penkerių metų spręsti dar per anksti, jis siūlo apie tai galvoti tik po 2-3 metų. Bet kam tiek delsti? Juk kiti aukščiausi šalies pareigūnai palaiko A. Paulausko iniciatyvą, palaikau ir aš. Jei nuspręstume vykdyti šaukimą po penkerių metų, jaunuoliai iš anksto žinotų ir galėtų tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasiruošti karo tarnybai.

Keista, jei būdamas krašto apsaugos ministru J. Olekas nesuvokia, kokią naudą šauktiniai gali atnešti krašto gynybai. Kyla klausimas, kiek dar dalykų ministras apie gynybą nesupranta... Tokiu krašto gynybai neramiu ir sudėtingu mums laikotarpiu tai yra pavojingas dalykas.

Prisiminkime tai, kad 2008 m. būtent J. Olekas, vadovaudamas Krašto apsaugos ministerijai, iniciavo rezoliuciją, kurioje pasiūlė pereiti tik prie profesinės karo tarnybos. Iš tiesų, tuomet atrodė, kad Lietuvai (apskritai NATO) jokie pavojai negresia ir negrės. Tokiu keliu pasuko ne tik Lietuva, bet ir nemažai kitų valstybių, visi mažino gynybos biudžetus. Neneigsiu, kad ir aš tuomet buvau panašios nuomonės. Skeptiškai sutikau ir žaibišką Valstybės gynybos komiteto sprendimą grąžinti šauktinių kariuomenę, bet besikeičianti situacija ir tarptautinė padėtis įtikino, kad tai buvo reikalingas (nors ir neišbaigtas) sprendimas.

Šiandien situacija tokia: vyksta įvairūs regioniniai konfliktai, didėja teroristinių išpuolių skaičius, Europa ir visas pasaulis tampa vis labiau nesaugūs, todėl mes turime būti tinkamai pasiruošę reaguoti į įvairius iššūkius ir grėsmes. O tam tikslui labai pasitarnautų šauktiniai.

Žinoma, dėl privalomosios karo tarnybos dar reikia daug ką išsiaiškinti ir priimti reikalingus bei protingus spendimus. Pavyzdžiui, galime pagalvoti apie šauktinių ir profesionalų santykį, pastarųjų skaičiaus didinimą, nes visais atžvilgiais turime pripažinti, kad jie yra geresni kariai. Būtų galima kalbėti bei spręsti klausimą ir dėl privalomosios karo tarnybos laiko trumpinimo, galbūt, tada jaunuoliams kariuomenė taptų patrauklesnė? Reikia dėti visas pastangas, kad šauktinių vietas užimtų savanoriai bei toliau didinti socialines (realias) garantijas atitarnavusiems, o ne tepridėti mistinį papildomą balą einant į valstybės tarnybą...

Galiausiai, jų likimai neturi būti sprendžiami loterijos principu – tai netinkamas kelias. Arba karinė tarnyba turi būti privaloma visiems jaunuoliams po mokyklos, arba jos nereikia visai. Suprantu, kad atstatant šauktinius reikėjo išplėsti amžiaus ribas, įtraukti jau aukštąjį mokslą baigusius ir t.t. Bet po 4 metų to nebereikės. Gal verta į tai atsižvelgti? Kariuomenė yra ir tam tikra jaunimo ugdymo priemonė, kuri motyvuoja, moko atsakomybės ir disciplinos. Jaunam žmogui tai labai tinka, o vyresni visuomet panorėję galės (ir būtų nuolat skatinami) tapti savanoriais.

Susidaro įspūdis, kad mūsų politikai artėjant rinkimams bijo visuomenės nuomonės ir laikosi kvailo principo, kad ruoštis gynybai nereikia, nes esą jokių grėsmių nematyti. Galiu drąsiai teigti, kai tai yra neteisingas mąstymas. Gal nustokime blaškytis ir mėginti ieškoti įvairių nepagrįstų argumentų šauktinių klausime, kurie dar labiau atgraso jaunuolius nuo privalomosios karo tarnybos ir suteikia papildomo džiaugsmo mūsų priešams.

ALDE
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

V. Gedvilas. Ar golfas yra azartinis žaidimas? (10)

Lietuvoje taip jau įprasta: jei gerą idėją pasiūlo politikas, jis yra pliekiamas ir taršomas iš visų pusių. Kaipmat atsiranda oponentų ar šiaip „geradarių“, kurie puola ieškoti ir dažniausiai „randa“ paaiškinimą, kad politiko idėja naudinga jam pačiam, jo giminėms, draugams, buvusiems kolegoms, verslo grupuotėms.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Zadanijų ar idėjų politika? (55)

Mano bičiulis mokykloje buvo geografijos mėgėjas. Kai 7-oje klasėje gavo naujas pratybas, kitą dieną atnešė išsprendęs visą sąsiuvinį.

R. Sadauskas. A. Tapino pasodintas pinigų medis išdygo (27)

Žurnalisto Andriaus Tapino organizuotame Laisvės piknike negausus būrelis piketuotojų liūdnais veidais, išsivyniojusių plakatą „Tapinai, užkasęs piliečių teisę į referendumą, nevaidink demokrato...“, priminė visų užmirštą 2014 m. birželio 29-osios referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo. Nepaisant aktyvios žemės gynėjais pasivadinusių aktyvistų agitacijos, privalomasis referendumas tuomet neįvyko, sudalyvavus jame vos 14,97 procentų rinkėjų. Bet mes visi likome gyventi su jo pasekmėmis – paskubomis Seimo priimtais diskriminaciniais žemės pardavimo apribojimais.

A. Bilotaitė. Atkurti tikėjimą Lietuva (157)

Po visų gegužės įvykių norisi klausti, ar Lietuva, kaip demokratija, jau pasiekė dugną? Ar įmanoma žemiau nukristi? Prarasti dar daugiau pasitikėjimo, nuvilti daugiau žmonių? Kaip Lietuvos politikams tai „pavyksta“? Ar dar apskritai galima išbristi iš korupcijos ir valstybės grobstymo?

R. Budbergytė. Krovinių vežimas geležinkeliu – vis dar ne ant tų bėgių (34)

Vienas esminių Europos pramonės bei paslaugų sektoriaus konkurencingumo veiksnių – efektyvus prekių transportavimas, kuris taip pat turi didžiulę įtaką ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui.