V. Mazuronis. Kodėl socialdemokratai bijo šauktinių?

 (82)
Paskutiniu metu mūsų aukščiausi šalies pareigūnai socialdemokratai vis ką nors įdomaus pasako apie šauktinius.
Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ministras Juozas Olekas nėra įsitikinęs, kad šaukimą reikia vykdyti ir po penkerių metų, o Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškia, jog privalomoji karo tarnyba padidino emigracijos mastus. Šauktinių klausimas ir taip kelia daug diskusijų visuomenėje, bet panašu, kad politikai jokio aiškumo net nesistengia įvesti.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas vis kelia abejonių dėl šauktinių reikalingumo po penkerių metų. Tokią nuomonę galima susidaryti po Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išplatinto pranešimo, kuriame KAM siūlo nesvarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko iniciatyvos vykdyti šaukimą į Lietuvos kariuomenę 2020-2021 m.

Gerbiamas krašto apsaugos ministras argumentuoja, kad dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos po penkerių metų spręsti dar per anksti, jis siūlo apie tai galvoti tik po 2-3 metų. Bet kam tiek delsti? Juk kiti aukščiausi šalies pareigūnai palaiko A. Paulausko iniciatyvą, palaikau ir aš. Jei nuspręstume vykdyti šaukimą po penkerių metų, jaunuoliai iš anksto žinotų ir galėtų tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasiruošti karo tarnybai.

Keista, jei būdamas krašto apsaugos ministru J. Olekas nesuvokia, kokią naudą šauktiniai gali atnešti krašto gynybai. Kyla klausimas, kiek dar dalykų ministras apie gynybą nesupranta... Tokiu krašto gynybai neramiu ir sudėtingu mums laikotarpiu tai yra pavojingas dalykas.

Prisiminkime tai, kad 2008 m. būtent J. Olekas, vadovaudamas Krašto apsaugos ministerijai, iniciavo rezoliuciją, kurioje pasiūlė pereiti tik prie profesinės karo tarnybos. Iš tiesų, tuomet atrodė, kad Lietuvai (apskritai NATO) jokie pavojai negresia ir negrės. Tokiu keliu pasuko ne tik Lietuva, bet ir nemažai kitų valstybių, visi mažino gynybos biudžetus. Neneigsiu, kad ir aš tuomet buvau panašios nuomonės. Skeptiškai sutikau ir žaibišką Valstybės gynybos komiteto sprendimą grąžinti šauktinių kariuomenę, bet besikeičianti situacija ir tarptautinė padėtis įtikino, kad tai buvo reikalingas (nors ir neišbaigtas) sprendimas.

Šiandien situacija tokia: vyksta įvairūs regioniniai konfliktai, didėja teroristinių išpuolių skaičius, Europa ir visas pasaulis tampa vis labiau nesaugūs, todėl mes turime būti tinkamai pasiruošę reaguoti į įvairius iššūkius ir grėsmes. O tam tikslui labai pasitarnautų šauktiniai.

Žinoma, dėl privalomosios karo tarnybos dar reikia daug ką išsiaiškinti ir priimti reikalingus bei protingus spendimus. Pavyzdžiui, galime pagalvoti apie šauktinių ir profesionalų santykį, pastarųjų skaičiaus didinimą, nes visais atžvilgiais turime pripažinti, kad jie yra geresni kariai. Būtų galima kalbėti bei spręsti klausimą ir dėl privalomosios karo tarnybos laiko trumpinimo, galbūt, tada jaunuoliams kariuomenė taptų patrauklesnė? Reikia dėti visas pastangas, kad šauktinių vietas užimtų savanoriai bei toliau didinti socialines (realias) garantijas atitarnavusiems, o ne tepridėti mistinį papildomą balą einant į valstybės tarnybą...

Galiausiai, jų likimai neturi būti sprendžiami loterijos principu – tai netinkamas kelias. Arba karinė tarnyba turi būti privaloma visiems jaunuoliams po mokyklos, arba jos nereikia visai. Suprantu, kad atstatant šauktinius reikėjo išplėsti amžiaus ribas, įtraukti jau aukštąjį mokslą baigusius ir t.t. Bet po 4 metų to nebereikės. Gal verta į tai atsižvelgti? Kariuomenė yra ir tam tikra jaunimo ugdymo priemonė, kuri motyvuoja, moko atsakomybės ir disciplinos. Jaunam žmogui tai labai tinka, o vyresni visuomet panorėję galės (ir būtų nuolat skatinami) tapti savanoriais.

Susidaro įspūdis, kad mūsų politikai artėjant rinkimams bijo visuomenės nuomonės ir laikosi kvailo principo, kad ruoštis gynybai nereikia, nes esą jokių grėsmių nematyti. Galiu drąsiai teigti, kai tai yra neteisingas mąstymas. Gal nustokime blaškytis ir mėginti ieškoti įvairių nepagrįstų argumentų šauktinių klausime, kurie dar labiau atgraso jaunuolius nuo privalomosios karo tarnybos ir suteikia papildomo džiaugsmo mūsų priešams.

ALDE
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

Dzūkiška naminė degtinė – vertingas regiono paveldas

Tvankų penktadienio vakarą važiuoju į Šeštokus – nedidelį Lazdijų rajono pakraščio miestelį, kur dzūkai kalba jau beveik suvalkietiškai, o džiaugsmą dėl nutiesto europinės vėžės geležinkelio temdo žinia, kad keleivinis traukinys Kaunas – Baltstogė pravažiuoja nesustodamas.

R. Paksas. Ar Lietuvos piliečiams jau reikės balsuoti ir už Amerikos prezidentą? (75)

Jeigu kas nors galvojate, kad pas mus vyksta rinkimų į Seimą kampanija, tai vargu ar viešoji erdvė tokia galvojimui gali suteikti peno.

G. Steponavičius. Ką būtina daryti pamačius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus? (95)

Į šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas pirminius rezultatus pažvelgsiu per 2009 m. pradėtos aukštojo mokslo reformos prizmę.

K. Daukšys. Nepripažinti, kad pabėgėlių kvotos yra klaida – nusikaltimas (96)

Su dideliu nerimu stebiu, kas vyksta Europoje. Teroro išpuoliai tampa kasdienybe – prekybos centruose, traukiniuose ir kitose viešose vietose šaudomi, sprogdinami ar peiliais badomi nekalti žmonės, bažnyčioje žudomi kunigai, gatvėse sunkvežimiu traiškomi taikūs gyventojai.

R. J. Dagys. „Brexit“ – įkvėpimas susitvarkyti savo kiemą (26)

Prieš mėnesį Europos Sąjungą sukrėtė beprecedentė naujiena ‒ dauguma Didžiosios Britanijos gyventojų išreiškė valią palikti Sąjungą. Toks sprendimas visai ES turės reikšmingų, įskaitant ir žalingų, padarinių. Vis dėlto aistroms ir kaltinimams rimstant, mūsų ir kitoms vyriausybėms pats metas nustoti lūkuriuoti, kuo baigsis dar net neprasidėjusios ES ir D. Britanijos derybos.