Turbūt jokios kitos šalies rinkimai neturi tiek įtakos pasauliui, kaip JAV. Dar prieš juos buvo matyti, kad kažkas pasaulyje keičiasi, kažkas darosi kitaip nei buvo ir JAV rinkimai turėjo tai patvirtinti arba paneigti: ar dar vieną kadenciją gaus valdyti „isteblišmentas“, „elitas“, ar pokyčiai ims viršų ir už Atlanto. Pokyčiai nugalėjo.
Kokie tai pokyčiai? Dar prireiks laiko pilnai juos perprasti, bet laiko daug nėra. 2017 metus galime vadinti rinkimų metais ES. Keisis valdžios svarbiausiose ES šalyse Vokietijoje ir Prancūzijoje. Nuo jų baigties Lietuvos likimas priklausys daugiau nei nuo JAV, nors šiandien galbūt atrodo ir kitaip.
Globalizacija, liberalizmas, laisvos rinkos plėtra (dažnai nevaldoma) pakeitė pasaulį neatpažįstamai: atvėrė didžiules galimybes daugeliui pasaulio žmonių gyventi geriau ir sočiau. Bet taip pat atnešė ir istorijoje neregėtą turtinę nelygybę. Taip, eilinis žmogus Europoje ar JAV šiandien gyvena geriau nei prieš 100 metų, bet dar niekada nebuvo taip, kad vos 62 žmonės (visi – JAV piliečiai) valdytų daugiau turto nei likusi pusė pasaulio. Ar galite įsivaizduoti? 62 žmonės valdo daugiau turto nei 3,5 mlrd. Jau vien šis faktas turėtų liudyti, kad tokia disproporcija (ir vis didėjanti) negali neturėti pasekmių.
Pasaulis, žmonijos istorija vystosi ciklais arba jeigu patogiau - bangomis. Vis didėjantis protesto balsų skaičius rodo, kad žmonės nebepatenkinti tuo ką turi ir ką mato aplinkui, o elitas nebesugeba pateikti vizijų ir sprendimų kaip tai pakeisti. Blogai kai žmonės nori pokyčių, bet nežino tiksliai kokių, bet faktas, kad šiandien D. Britanijos ar JAV piliečių esama padėtis nebetenkino. Geriau bet kaip, tik ne taip, kaip buvo. Politinės jėgos ir žmonės, kurie pasiūlė kažką iš esmės nauja – nugalėjo.
Galima kritikuoti žmonių norą „kažką“ keisti iš esmės, galima iš jų tyčiotis, galima pokyčiams priešintis, bet tai būtų trumparegiška. Nors to trumparegiškumo netrūksta: vos pasibaigus rinkimams, kai kas jau net ir Lietuvoje siūlo ginkluotis, ruoštis karui, juokiasi iš balsavusių už valstiečius-žaliuosius, pasisakiusių už BREXIT, negailestingai taršo išrinkusius D. Trumpą, vietoj to, kad verčiau stengtųsi suprasti, kodėl taip nutiko. Tai irgi savotiškas atsakas į pokyčius. Vieni jų siekia, kiti neigia jų būtinybę, bet mažai kas pasiūlo kažką iš esmės naujo ir ieško dialogo tarp abiejų pusių.
Pasaulis ne taip ir seniai jau buvo susidūręs su tokia situacija. Milžiniški pokyčiai įvyko Rusijoje 1917 m., XX a. 2-3 deš. Italijoje. Vokietijoje, Japonijoje. Tuomet žmonės irgi norėjo kažko naujo, kas išvestų iš status quo. Komunistų ir fašistų pasiūlytos idėjos buvo absoliučiai naujos, turbūt tuomet savotiškai ir žavios, bet prie kokių žmonijos kančių ir praradimų jos atvedė mes žinom. Ar norim kartoti šias klaidas? Greičiausiai ne.
Todėl šiandien elitas plačiąja prasme (ir politinis, ir finansų, ir kultūrinis, ir akademinis etc.) turi padaryti išvadas iš pokyčių ir pasiūlyti savo naujas kokybiškas vizijas, kurios galėtų atliepti augantį žmonių nepasitenkinimą esama sistema, bet vestų ne į ginklavimąsi ir destrukciją, o į progresą. Ar sugebės jie persilaužti? Ar sugebės nusileisti iki eilinio Ohajo valstijos (vokiečių, prancūzo, lietuvio?) gyventojo ir pasaulį pamatyti jo akimis?
Kaip rinkimai JAV palies Lietuvą? Tik nebeklauskite „ekspertų“, nes panašu, kad politinį elitą aptarnaujantis „personalas“ nebegeba matyti dabartinių pokyčių pasaulyje. Tą matėme dėl BREXIT, tą dabar matome JAV (iš dalies ir Lietuvoje).
Neabejoju, kad Lietuvos ir JAV santykiams tai nepakenks. Tiek mes jiems, tiek jie mums išliksime svarbiais partneriais. „Perkrovimus“ žadėjo ir B. Clintonas, ir G. Bushas, ir B. Obama, bet Lietuvos, Europos ir pasaulio saugumo niekas nepaaukojo. Nemanau, kad tai darytų ir D. Trumpas.
Taigi, jeigu ir jums nepatinka JAV piliečių pasirinkimas, ką gi – teks su tuo susitaikyti, nes tikėjimą demokratija privalome išsaugoti.
Kaip žmonės balsavo už BREXIT ir D. Trumpą, taip jie balsuos po kelerių metų už kitus, kurie galės pasiūlyti naujesnes ir kokybiškai geresnes vizijas. ES iki svarbiausių rinkimų laiko liko nedaug, bet dar liko.
Nereikia bijoti permainų, nes permainos yra būtinos. Tai supratus ir įsiklausius į žmonių nuomonę reikia pradėti purenti dirvą permainoms, kurios vienytų žmones ir pasaulį, o ne vestų prie prievartos, patyčių ir nesusikalbėjimo.