Pirmiausia, visiškai sutinku su konservatorių lyderio teiginiais, kad šalia Lietuvos sienos, Astrave, statoma Baltarusijos atominė elektrinė kelia tiesioginę branduolinę grėsmę visai Lietuvai, o ypač jos sostinei Vilniui. Įvykus nelaimingam atsitikimui, jo padariniai paliestų mus visus. Nerimą kelia tai, kad Baltarusija stato atominę šalia mūsų sostinės visiškai nederindama šio reikalo su kaimyninėmis šalimis, atmestinai bendraudama su Tarptautine atominės energetikos agentūra, pažeidinėdama tarptautinius susitarimus. Tai yra faktas, kurį, kaip buvęs aplinkos ministras, nemažai dirbęs su Astravo atominės klausimu, galiu patvirtinti.
Antra, G. Landsbergis visiškai teisus sakydamas, kad nebūtų išmintinga į šią grėsmę nekreipti dėmesio ar atidėlioti būtinus sprendimus. Darbo partijos nuomonė ta pati – jei tik yra neišnaudotų diplomatinių galimybių, jei tik yra kitų būdų priversti Baltarusiją labiau bendradarbiauti su kaimynais – pirmyn. Tik reikia nepamiršti, kad Baltarusija yra nepriklausoma valstybė, priversti jos, iš esmės, negalime, pakeisti situaciją iš tiesų bus labai sunku, bet, jeigu konservatoriai žino, kaip, mes mielai bendradarbiausim. Ne išimtis ir jokioms kitoms partijoms.
Kitaip nei koalicijos partneriai nesigilinsiu į istoriją. Neaiškinsiu, kas ką padarė, kas ko nepadarė ar dėl kieno kaltės Astravo elektrinė statoma, kieno valdymo laikotarpiu tai buvo padaryta ir t.t. Šiandien tai nėra esminiai klausimai. Faktas tas, kad elektrinė statoma ir ji kelia pavojų Lietuvai. Tegu kaltinimais užsiima istorikai. Kaltų ieškojimo kelias neduoda absoliučiai jokios naudos.
Kadangi turėjau garbės eiti aplinkos ministro pareigas, žinau, ką Lietuva darė, kad ši statyba būtų vykdoma saugiai. Deja, turiu pripažinti, kad nei stabdyti statybas, nei priversti Baltarusijos pusę atsakyti į mūsų klausimus nepavyko. Jeigu yra galimybė tai daryti dabar kartu ir galima rasti tokius žingsnius visiems kartu, aš pritariu tam bandymui. Bandykime ir siekime geriausio rezultato, nes pavojus rimtas ir realus.
Galų gale, jūsų minėtas atvejis dėl partijų susitarimo krašto apsaugos klausimu – labai geras. Susitarėm ir sprendimai vykdomi. Ne mažiau nei Astravo klausimas Lietuva turi ir kitų labai svarbių klausimų, kuriems verkiant reikia partijų sutarimo: pabėgėliai, mūsų mažųjų piliečių likimas Norvegijoje, žmonių pajamų didinimo, neapmokestinamųjų pajamų didino klausimai ir t.t. Suprantu, kad visko vienu susėdimu neaprėpsim, bet nepamirškim šito.
Tad gerb., G. Lansdbergi, į kvietimą sėsti prie bendro stalo ir ieškoti sprendimų partijos vardu atsakau teigiamai. Jeigu konservatoriai turi realių pasiūlymų, kaip išspręsti susidariusią situaciją - sakykite vietą ir laiką – Darbo partija pasiryžusi išklausyti ir diskutuoti su visomis politinėmis jėgomis.