V. Mazuronis. Atsakymas G. Landsbergiui: sėskime už bendro stalo ir dirbkime kartu

 (102)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešai kreipėsi į mane ir koalicijos partnerius dėl Astravo elektrinės grėsmės suvaldymo. Jaučiu pareigą jam viešai ir atsakyti.
Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Pirmiausia, visiškai sutinku su konservatorių lyderio teiginiais, kad šalia Lietuvos sienos, Astrave, statoma Baltarusijos atominė elektrinė kelia tiesioginę branduolinę grėsmę visai Lietuvai, o ypač jos sostinei Vilniui. Įvykus nelaimingam atsitikimui, jo padariniai paliestų mus visus. Nerimą kelia tai, kad Baltarusija stato atominę šalia mūsų sostinės visiškai nederindama šio reikalo su kaimyninėmis šalimis, atmestinai bendraudama su Tarptautine atominės energetikos agentūra, pažeidinėdama tarptautinius susitarimus. Tai yra faktas, kurį, kaip buvęs aplinkos ministras, nemažai dirbęs su Astravo atominės klausimu, galiu patvirtinti.

Antra, G. Landsbergis visiškai teisus sakydamas, kad nebūtų išmintinga į šią grėsmę nekreipti dėmesio ar atidėlioti būtinus sprendimus. Darbo partijos nuomonė ta pati – jei tik yra neišnaudotų diplomatinių galimybių, jei tik yra kitų būdų priversti Baltarusiją labiau bendradarbiauti su kaimynais – pirmyn. Tik reikia nepamiršti, kad Baltarusija yra nepriklausoma valstybė, priversti jos, iš esmės, negalime, pakeisti situaciją iš tiesų bus labai sunku, bet, jeigu konservatoriai žino, kaip, mes mielai bendradarbiausim. Ne išimtis ir jokioms kitoms partijoms.

Kitaip nei koalicijos partneriai nesigilinsiu į istoriją. Neaiškinsiu, kas ką padarė, kas ko nepadarė ar dėl kieno kaltės Astravo elektrinė statoma, kieno valdymo laikotarpiu tai buvo padaryta ir t.t. Šiandien tai nėra esminiai klausimai. Faktas tas, kad elektrinė statoma ir ji kelia pavojų Lietuvai. Tegu kaltinimais užsiima istorikai. Kaltų ieškojimo kelias neduoda absoliučiai jokios naudos.

Kadangi turėjau garbės eiti aplinkos ministro pareigas, žinau, ką Lietuva darė, kad ši statyba būtų vykdoma saugiai. Deja, turiu pripažinti, kad nei stabdyti statybas, nei priversti Baltarusijos pusę atsakyti į mūsų klausimus nepavyko. Jeigu yra galimybė tai daryti dabar kartu ir galima rasti tokius žingsnius visiems kartu, aš pritariu tam bandymui. Bandykime ir siekime geriausio rezultato, nes pavojus rimtas ir realus.

Galų gale, jūsų minėtas atvejis dėl partijų susitarimo krašto apsaugos klausimu – labai geras. Susitarėm ir sprendimai vykdomi. Ne mažiau nei Astravo klausimas Lietuva turi ir kitų labai svarbių klausimų, kuriems verkiant reikia partijų sutarimo: pabėgėliai, mūsų mažųjų piliečių likimas Norvegijoje, žmonių pajamų didinimo, neapmokestinamųjų pajamų didino klausimai ir t.t. Suprantu, kad visko vienu susėdimu neaprėpsim, bet nepamirškim šito.

Tad gerb., G. Lansdbergi, į kvietimą sėsti prie bendro stalo ir ieškoti sprendimų partijos vardu atsakau teigiamai. Jeigu konservatoriai turi realių pasiūlymų, kaip išspręsti susidariusią situaciją - sakykite vietą ir laiką – Darbo partija pasiryžusi išklausyti ir diskutuoti su visomis politinėmis jėgomis.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

Dzūkiška naminė degtinė – vertingas regiono paveldas

Tvankų penktadienio vakarą važiuoju į Šeštokus – nedidelį Lazdijų rajono pakraščio miestelį, kur dzūkai kalba jau beveik suvalkietiškai, o džiaugsmą dėl nutiesto europinės vėžės geležinkelio temdo žinia, kad keleivinis traukinys Kaunas – Baltstogė pravažiuoja nesustodamas.

R. Paksas. Ar Lietuvos piliečiams jau reikės balsuoti ir už Amerikos prezidentą? (75)

Jeigu kas nors galvojate, kad pas mus vyksta rinkimų į Seimą kampanija, tai vargu ar viešoji erdvė tokia galvojimui gali suteikti peno.

G. Steponavičius. Ką būtina daryti pamačius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus? (95)

Į šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas pirminius rezultatus pažvelgsiu per 2009 m. pradėtos aukštojo mokslo reformos prizmę.

K. Daukšys. Nepripažinti, kad pabėgėlių kvotos yra klaida – nusikaltimas (96)

Su dideliu nerimu stebiu, kas vyksta Europoje. Teroro išpuoliai tampa kasdienybe – prekybos centruose, traukiniuose ir kitose viešose vietose šaudomi, sprogdinami ar peiliais badomi nekalti žmonės, bažnyčioje žudomi kunigai, gatvėse sunkvežimiu traiškomi taikūs gyventojai.

R. J. Dagys. „Brexit“ – įkvėpimas susitvarkyti savo kiemą (26)

Prieš mėnesį Europos Sąjungą sukrėtė beprecedentė naujiena ‒ dauguma Didžiosios Britanijos gyventojų išreiškė valią palikti Sąjungą. Toks sprendimas visai ES turės reikšmingų, įskaitant ir žalingų, padarinių. Vis dėlto aistroms ir kaltinimams rimstant, mūsų ir kitoms vyriausybėms pats metas nustoti lūkuriuoti, kuo baigsis dar net neprasidėjusios ES ir D. Britanijos derybos.