V. Mazuronis. Atsakymas G. Landsbergiui: sėskime už bendro stalo ir dirbkime kartu

 (102)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešai kreipėsi į mane ir koalicijos partnerius dėl Astravo elektrinės grėsmės suvaldymo. Jaučiu pareigą jam viešai ir atsakyti.
Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Pirmiausia, visiškai sutinku su konservatorių lyderio teiginiais, kad šalia Lietuvos sienos, Astrave, statoma Baltarusijos atominė elektrinė kelia tiesioginę branduolinę grėsmę visai Lietuvai, o ypač jos sostinei Vilniui. Įvykus nelaimingam atsitikimui, jo padariniai paliestų mus visus. Nerimą kelia tai, kad Baltarusija stato atominę šalia mūsų sostinės visiškai nederindama šio reikalo su kaimyninėmis šalimis, atmestinai bendraudama su Tarptautine atominės energetikos agentūra, pažeidinėdama tarptautinius susitarimus. Tai yra faktas, kurį, kaip buvęs aplinkos ministras, nemažai dirbęs su Astravo atominės klausimu, galiu patvirtinti.

Antra, G. Landsbergis visiškai teisus sakydamas, kad nebūtų išmintinga į šią grėsmę nekreipti dėmesio ar atidėlioti būtinus sprendimus. Darbo partijos nuomonė ta pati – jei tik yra neišnaudotų diplomatinių galimybių, jei tik yra kitų būdų priversti Baltarusiją labiau bendradarbiauti su kaimynais – pirmyn. Tik reikia nepamiršti, kad Baltarusija yra nepriklausoma valstybė, priversti jos, iš esmės, negalime, pakeisti situaciją iš tiesų bus labai sunku, bet, jeigu konservatoriai žino, kaip, mes mielai bendradarbiausim. Ne išimtis ir jokioms kitoms partijoms.

Kitaip nei koalicijos partneriai nesigilinsiu į istoriją. Neaiškinsiu, kas ką padarė, kas ko nepadarė ar dėl kieno kaltės Astravo elektrinė statoma, kieno valdymo laikotarpiu tai buvo padaryta ir t.t. Šiandien tai nėra esminiai klausimai. Faktas tas, kad elektrinė statoma ir ji kelia pavojų Lietuvai. Tegu kaltinimais užsiima istorikai. Kaltų ieškojimo kelias neduoda absoliučiai jokios naudos.

Kadangi turėjau garbės eiti aplinkos ministro pareigas, žinau, ką Lietuva darė, kad ši statyba būtų vykdoma saugiai. Deja, turiu pripažinti, kad nei stabdyti statybas, nei priversti Baltarusijos pusę atsakyti į mūsų klausimus nepavyko. Jeigu yra galimybė tai daryti dabar kartu ir galima rasti tokius žingsnius visiems kartu, aš pritariu tam bandymui. Bandykime ir siekime geriausio rezultato, nes pavojus rimtas ir realus.

Galų gale, jūsų minėtas atvejis dėl partijų susitarimo krašto apsaugos klausimu – labai geras. Susitarėm ir sprendimai vykdomi. Ne mažiau nei Astravo klausimas Lietuva turi ir kitų labai svarbių klausimų, kuriems verkiant reikia partijų sutarimo: pabėgėliai, mūsų mažųjų piliečių likimas Norvegijoje, žmonių pajamų didinimo, neapmokestinamųjų pajamų didino klausimai ir t.t. Suprantu, kad visko vienu susėdimu neaprėpsim, bet nepamirškim šito.

Tad gerb., G. Lansdbergi, į kvietimą sėsti prie bendro stalo ir ieškoti sprendimų partijos vardu atsakau teigiamai. Jeigu konservatoriai turi realių pasiūlymų, kaip išspręsti susidariusią situaciją - sakykite vietą ir laiką – Darbo partija pasiryžusi išklausyti ir diskutuoti su visomis politinėmis jėgomis.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

R. J. Dagys. Valdantieji atsiskleidė – pensininkų pensijos bus nuvertinamos! (82)

Seimo dauguma atmetė mano įstatymo projektą, kuriuo siūliau garantuoti žmonėms, kad jų vidutinės pensijos, lyginant su vidutine alga, nebus mažesnės nei Seimo nustatyta riba.

G. Purvaneckienė. Kapitalas, liberalai ir jų „laisvoji rinka“ (63)

Liberalų sąjūdžio proteguota laisvoji rinka pražydo ne tik kalafiorų kainomis oligopolinėje mažmeninės prekybos rinkoje, bet ir lietuviško stambiojo kapitalo moraline krize.

G. Landsbergis. Esame pasirengę imtis atsakomybės (347)

Atrodo, visai neseniai dėkojau už suteiktą pasitikėjimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose. Plojimai nutilo, šypsenos priblėso, prasidėjo darbas.

R. Sadauskas. Mažų miestelių Lietuva dar gyva, tik reikia jai leisti sustiprėti (50)

Anądien užsukau į Merkinę, kur senojo dvaro vietoje susirinkę miestelėnai prisiminė klestėjimo laikus.

R. Burokas. Ar verta savo gyvenimą statyti ant kortos? (27)

Priešingai nei Vakaruose Lietuvos jaunimo simpatijos dešiniesiems ilgai buvo ir turbūt tebėra nusistovėjusi tendencija. Įtaką tam, matyt, vis dar daro istorinės atminties kontekstas ir instinktyvus noras kairę tapatinti su sovietiniu komunizmu.