V. Mazuronis. Atsakymas G. Landsbergiui: sėskime už bendro stalo ir dirbkime kartu

 (102)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešai kreipėsi į mane ir koalicijos partnerius dėl Astravo elektrinės grėsmės suvaldymo. Jaučiu pareigą jam viešai ir atsakyti.
Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Pirmiausia, visiškai sutinku su konservatorių lyderio teiginiais, kad šalia Lietuvos sienos, Astrave, statoma Baltarusijos atominė elektrinė kelia tiesioginę branduolinę grėsmę visai Lietuvai, o ypač jos sostinei Vilniui. Įvykus nelaimingam atsitikimui, jo padariniai paliestų mus visus. Nerimą kelia tai, kad Baltarusija stato atominę šalia mūsų sostinės visiškai nederindama šio reikalo su kaimyninėmis šalimis, atmestinai bendraudama su Tarptautine atominės energetikos agentūra, pažeidinėdama tarptautinius susitarimus. Tai yra faktas, kurį, kaip buvęs aplinkos ministras, nemažai dirbęs su Astravo atominės klausimu, galiu patvirtinti.

Antra, G. Landsbergis visiškai teisus sakydamas, kad nebūtų išmintinga į šią grėsmę nekreipti dėmesio ar atidėlioti būtinus sprendimus. Darbo partijos nuomonė ta pati – jei tik yra neišnaudotų diplomatinių galimybių, jei tik yra kitų būdų priversti Baltarusiją labiau bendradarbiauti su kaimynais – pirmyn. Tik reikia nepamiršti, kad Baltarusija yra nepriklausoma valstybė, priversti jos, iš esmės, negalime, pakeisti situaciją iš tiesų bus labai sunku, bet, jeigu konservatoriai žino, kaip, mes mielai bendradarbiausim. Ne išimtis ir jokioms kitoms partijoms.

Kitaip nei koalicijos partneriai nesigilinsiu į istoriją. Neaiškinsiu, kas ką padarė, kas ko nepadarė ar dėl kieno kaltės Astravo elektrinė statoma, kieno valdymo laikotarpiu tai buvo padaryta ir t.t. Šiandien tai nėra esminiai klausimai. Faktas tas, kad elektrinė statoma ir ji kelia pavojų Lietuvai. Tegu kaltinimais užsiima istorikai. Kaltų ieškojimo kelias neduoda absoliučiai jokios naudos.

Kadangi turėjau garbės eiti aplinkos ministro pareigas, žinau, ką Lietuva darė, kad ši statyba būtų vykdoma saugiai. Deja, turiu pripažinti, kad nei stabdyti statybas, nei priversti Baltarusijos pusę atsakyti į mūsų klausimus nepavyko. Jeigu yra galimybė tai daryti dabar kartu ir galima rasti tokius žingsnius visiems kartu, aš pritariu tam bandymui. Bandykime ir siekime geriausio rezultato, nes pavojus rimtas ir realus.

Galų gale, jūsų minėtas atvejis dėl partijų susitarimo krašto apsaugos klausimu – labai geras. Susitarėm ir sprendimai vykdomi. Ne mažiau nei Astravo klausimas Lietuva turi ir kitų labai svarbių klausimų, kuriems verkiant reikia partijų sutarimo: pabėgėliai, mūsų mažųjų piliečių likimas Norvegijoje, žmonių pajamų didinimo, neapmokestinamųjų pajamų didino klausimai ir t.t. Suprantu, kad visko vienu susėdimu neaprėpsim, bet nepamirškim šito.

Tad gerb., G. Lansdbergi, į kvietimą sėsti prie bendro stalo ir ieškoti sprendimų partijos vardu atsakau teigiamai. Jeigu konservatoriai turi realių pasiūlymų, kaip išspręsti susidariusią situaciją - sakykite vietą ir laiką – Darbo partija pasiryžusi išklausyti ir diskutuoti su visomis politinėmis jėgomis.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

Tikroji Europos krizė (74)

Kas nori, gali traktuoti tolesnį tekstą kaip buvusio šios valstybės vadovo ir buvusio europarlamentaro pareiškimą. Kad 40% didelės salos gyventojų šiandien nenori būti istorinio Europos taikos projekto dalyviais, tai dar nėrapasaulio pabaiga ir nereiškia Bendrijos grįžimo į tūkstantmetę Europos karų epochą.

A. Palionis. Ar įmanoma sumažinti bankų apetitą? (29)

Bankų apetitas, regis, nebeturi ribų. Paslaugų įkainiai ir už grynus, ir negrynųjų pinigų operacijas kyla, kaip ant mielių. Susidaro įspūdis, kad iš visų trijų Baltijos šalių esame daugiausiai pajamų gaunantys ir galintys už operacijas bankams dosniai mokėti.

S. Skvernelis. Mūsų atsakomybė „Brexit“ prietemoje (130)

Penktadienio rytas, atrodytų, Europos Sąjungai paskelbė galimą pabaigos pradžią, kurios akivaizdoje mes turime būti gerokai aktyvesni tiek gindami mūsų emigravusių piliečių interesus, tiek bendrą Europos ateitį.

V. Gapšys. „Brexit“: ką sieks išsaugoti Europos vadovai? (109)

Gimusi iš Europos ekonominės integracijos, Europos Sąjunga vis giliau žengė į valstybių suverenių galių daržą siekdama tapti stipresne politine sąjunga. Galime tai teisinti tuo, kad ekonominė sąjunga negalima be politinės integracijos, tačiau tai nebūtinai įtikina piliečius bei nepaaiškina, kur yra tos politinės integracijos ribos.

V. Landsbergis. Šiandienos rytdienos pagrindinis klausimas (577)

Sala prie Europos – ar integrali, gyvybiškai svarbi sau pačiai ir visoms demokratijoms Atlanto sąjungos dalis.