V. Mazuronis. Atsakymas G. Landsbergiui: sėskime už bendro stalo ir dirbkime kartu

 (102)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešai kreipėsi į mane ir koalicijos partnerius dėl Astravo elektrinės grėsmės suvaldymo. Jaučiu pareigą jam viešai ir atsakyti.
Valentinas Mazuronis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pirmiausia, visiškai sutinku su konservatorių lyderio teiginiais, kad šalia Lietuvos sienos, Astrave, statoma Baltarusijos atominė elektrinė kelia tiesioginę branduolinę grėsmę visai Lietuvai, o ypač jos sostinei Vilniui. Įvykus nelaimingam atsitikimui, jo padariniai paliestų mus visus. Nerimą kelia tai, kad Baltarusija stato atominę šalia mūsų sostinės visiškai nederindama šio reikalo su kaimyninėmis šalimis, atmestinai bendraudama su Tarptautine atominės energetikos agentūra, pažeidinėdama tarptautinius susitarimus. Tai yra faktas, kurį, kaip buvęs aplinkos ministras, nemažai dirbęs su Astravo atominės klausimu, galiu patvirtinti.

Antra, G. Landsbergis visiškai teisus sakydamas, kad nebūtų išmintinga į šią grėsmę nekreipti dėmesio ar atidėlioti būtinus sprendimus. Darbo partijos nuomonė ta pati – jei tik yra neišnaudotų diplomatinių galimybių, jei tik yra kitų būdų priversti Baltarusiją labiau bendradarbiauti su kaimynais – pirmyn. Tik reikia nepamiršti, kad Baltarusija yra nepriklausoma valstybė, priversti jos, iš esmės, negalime, pakeisti situaciją iš tiesų bus labai sunku, bet, jeigu konservatoriai žino, kaip, mes mielai bendradarbiausim. Ne išimtis ir jokioms kitoms partijoms.

Kitaip nei koalicijos partneriai nesigilinsiu į istoriją. Neaiškinsiu, kas ką padarė, kas ko nepadarė ar dėl kieno kaltės Astravo elektrinė statoma, kieno valdymo laikotarpiu tai buvo padaryta ir t.t. Šiandien tai nėra esminiai klausimai. Faktas tas, kad elektrinė statoma ir ji kelia pavojų Lietuvai. Tegu kaltinimais užsiima istorikai. Kaltų ieškojimo kelias neduoda absoliučiai jokios naudos.

Kadangi turėjau garbės eiti aplinkos ministro pareigas, žinau, ką Lietuva darė, kad ši statyba būtų vykdoma saugiai. Deja, turiu pripažinti, kad nei stabdyti statybas, nei priversti Baltarusijos pusę atsakyti į mūsų klausimus nepavyko. Jeigu yra galimybė tai daryti dabar kartu ir galima rasti tokius žingsnius visiems kartu, aš pritariu tam bandymui. Bandykime ir siekime geriausio rezultato, nes pavojus rimtas ir realus.

Galų gale, jūsų minėtas atvejis dėl partijų susitarimo krašto apsaugos klausimu – labai geras. Susitarėm ir sprendimai vykdomi. Ne mažiau nei Astravo klausimas Lietuva turi ir kitų labai svarbių klausimų, kuriems verkiant reikia partijų sutarimo: pabėgėliai, mūsų mažųjų piliečių likimas Norvegijoje, žmonių pajamų didinimo, neapmokestinamųjų pajamų didino klausimai ir t.t. Suprantu, kad visko vienu susėdimu neaprėpsim, bet nepamirškim šito.

Tad gerb., G. Lansdbergi, į kvietimą sėsti prie bendro stalo ir ieškoti sprendimų partijos vardu atsakau teigiamai. Jeigu konservatoriai turi realių pasiūlymų, kaip išspręsti susidariusią situaciją - sakykite vietą ir laiką – Darbo partija pasiryžusi išklausyti ir diskutuoti su visomis politinėmis jėgomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

S. Tumėnas. Dėl trijų raidžių bylos (43)

Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, visuomenėje, tarp lituanistų, istorikų ir šiaip tautiškai nusiteikusių lietuvybės gynėjų visą pusmetį verda aistros dėl „trijų raidžių bylos“.

V. Martikonis. Kam niekada neatsiras vietos emigranto lagamine? (23)

Liepos pradžioje uždaromas Vilniaus oro uostas. Neveiks beveik visą likusią vasarą. Sunkiai sveiku protu paaiškinamas sprendimas. Viena ranka valdžia išleidžia šimtus tūkstančių, kad populiarinti šalį ir pritraukti turistų, kita ranka uždaro pagrindinį oro uostą turizmo sezono piko metu.

K. Platelis. Aistros dėl aukštojo mokslo pertvarkos (16)

Pertvarkos poreikis aukštojo mokslo srityje jautėsi visada. Atkūrus nepriklausomybę po „akademinės laisvės“ lozungais ėmė steigtis nauji universitetai, studijų rinką užplūdo aibė naujų programų arba dauguma universitetų pradėjo siūlytis panašias vienu ar kitu laikotarpiu populiarias programas.

E. Vareikis. Vabalai košėje arba mintys apie (ne)ratifikuojamą Stambulo konvenciją (94)

Lietuvos Seime prieš savaitę vyko diskusija apie nevienareikšmiškai vertinamą Stambulo konvenciją, kurios pilnas pavadinimas yra Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. Ji pasirašyta prieš šešerius metus, pasak konferencijos organizatorių , tikimasi greito ratifikavimo ir Lietuvos Seime.

V. Čmilytė-Nielsen. Reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms (35)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Praėjus pusmečiui atėjo laikas apžvelgti, ar nevaisingoms poroms teikiama pagalba yra efektyvi, kaip įstatymas veikia praktikoje.