V. Landsbergis. Moldovos likimas

 (188)
Moldovoje politinė įtampa ir socialinė sumaištis graso pakeisti šalies tarptautinį kursą. Nelengvomis pastangomis jai pavyko formaliai įsitvirtinti Europos kelyje - juk kaimynystėje yra ta pačia kalba kalbanti Rumunija, ES ir NATO narė, - bet rytų galybė Rusija, išlaikiusi posovietinę karinę intervenciją Moldovos Padniestrėje, neketina taikstytis su Moldovos europietiškumu.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Europos Sąjunga ar Rusija? Tarp šių traukos vektorių vargstanti Moldova turbūt pagrįstai vadinama skurdžiausia Europos šalimi. Derlingoje žemėje tai lemia ir amžinas karo būvis, kadangi Rusija jau bemaž 20 metų nevykdo savo įsipareigojimo Europos Tarybai išvesti užsilikusią Raudonąją armiją, ir korumpuota oligarchinė santvarka.

Globalusis Rusijos ginklas - valstybinis kyšininkavimas paperkant aukštus pareigūnus ir verslo magnatus - ten veikia efektyviai.

Vis dėlto Moldova pasinaudojo ES vedama Rytų kaimynystės politika kuriant ir šioje Europos dalyje demokratiškesnę, saugesnę Bendrijai aplinką, ir jau yra pasirašiusi asociacijos su ES sutartį, gavusi savo piliečiams keliavimo į Europą laisvę.

Analogiški siekiai lėmė Kremliaus agresiją ir karą prieš Ukrainą, o Moldovą stengiamasi palaužti ir susigrąžinti į mistinę Euraziją politiniais perversmais.

Triukšmingos, agresyvios, nelyginant kadaise mūsų regėtų jedinstveninkų minios, besiveržiančios į valstybės parlamentą - ten buvome prieš 25 metus. Atvirai kremlinės imperinės jėgos, kurioms „prie ruso buvo geriau“, jungiasi su tarsi dešiniosiomis, bet nuteiktomis prieš Europą.

Reikalauja ankstyvųjų rinkimų ir atšaukti Europos sutartį arba graso fiziniu minios perversmu. Jau įsteigė „Nacionalinio gelbėjimo“ komitetą... Ko dar nematėm?

Deja, ir nekremliškoji minios dalis pagrįstai įpykusi dėl pavogto milijardo dolerių iš neturtingos valstybės lėšų. Maskva jų neatiduos, bet žmonės gali atkeršyti savo korumpuotai valdžiai... ir prarasti europietišką Moldovą.

O ji pirmoji 1990-aisiais parėmė Kovo 11-osios Lietuvą.

Stebėkime sesės likimą, tai šių dienų klausimas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

V. Bakas. Sakmė apie mamutą, kuriam „prie ruso buvo geriau“ (91)

kaip dinozaurai, nesvarbu – žmonės ar institucijos. O kartais jie „užšąla“ kaip mamutai, su viltimi prisikelti. Vieną tokį mamutą atšildė artėjantys Seimo rinkimai.

A. Pabedinskienė. Neįgaliųjų socialinė integracija įsibėgėjo (40)

Lietuvoje 9 procentų gyventojų sudaro žmonės su negalia. Negalia gali būti labai įvairi, matoma išoriškai arba ne, fizinė, psichinė, protinė ar kompleksinė, laikina ar ilgalaikė.

G. Kirkilas. Jei jie dar neemigravo dvasiškai (75)

Lietuvoje tiek daug kalbama apie emigraciją, jos mastus, būtinybę ją stabdyti, jog galų gale visi tuose ginčuose vėl susipykstam ir... vežimas nė iš vietos.

V. Jankauskaitė-Milčiuvienė. Nelegalios statybos: šunys loja, karavanas eina, o miesto architektas snaudžia toliau (32)

Jau kelerius metus su kaimynais intensyviai priešinamės nelegalių statybų traukiniui. Bandydami eiti prieš įsigalėjusią sistemą atsiduriame tikrame stebuklų lauke.

P. Auštrevičius. 330 tonų ant Vyriausybės laiškų rašytojų stalo (38)

Besibaigianti vasara galutinai parodė – ši Vyriausybė buvo ir lieka neįgali Lietuvos žmonių naudai išspręsti Astravo atominės jėgainės klausimą.