V. Landsbergis. Moldovos likimas

 (188)
Moldovoje politinė įtampa ir socialinė sumaištis graso pakeisti šalies tarptautinį kursą. Nelengvomis pastangomis jai pavyko formaliai įsitvirtinti Europos kelyje - juk kaimynystėje yra ta pačia kalba kalbanti Rumunija, ES ir NATO narė, - bet rytų galybė Rusija, išlaikiusi posovietinę karinę intervenciją Moldovos Padniestrėje, neketina taikstytis su Moldovos europietiškumu.
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Europos Sąjunga ar Rusija? Tarp šių traukos vektorių vargstanti Moldova turbūt pagrįstai vadinama skurdžiausia Europos šalimi. Derlingoje žemėje tai lemia ir amžinas karo būvis, kadangi Rusija jau bemaž 20 metų nevykdo savo įsipareigojimo Europos Tarybai išvesti užsilikusią Raudonąją armiją, ir korumpuota oligarchinė santvarka.

Globalusis Rusijos ginklas - valstybinis kyšininkavimas paperkant aukštus pareigūnus ir verslo magnatus - ten veikia efektyviai.

Vis dėlto Moldova pasinaudojo ES vedama Rytų kaimynystės politika kuriant ir šioje Europos dalyje demokratiškesnę, saugesnę Bendrijai aplinką, ir jau yra pasirašiusi asociacijos su ES sutartį, gavusi savo piliečiams keliavimo į Europą laisvę.

Analogiški siekiai lėmė Kremliaus agresiją ir karą prieš Ukrainą, o Moldovą stengiamasi palaužti ir susigrąžinti į mistinę Euraziją politiniais perversmais.

Triukšmingos, agresyvios, nelyginant kadaise mūsų regėtų jedinstveninkų minios, besiveržiančios į valstybės parlamentą - ten buvome prieš 25 metus. Atvirai kremlinės imperinės jėgos, kurioms „prie ruso buvo geriau“, jungiasi su tarsi dešiniosiomis, bet nuteiktomis prieš Europą.

Reikalauja ankstyvųjų rinkimų ir atšaukti Europos sutartį arba graso fiziniu minios perversmu. Jau įsteigė „Nacionalinio gelbėjimo“ komitetą... Ko dar nematėm?

Deja, ir nekremliškoji minios dalis pagrįstai įpykusi dėl pavogto milijardo dolerių iš neturtingos valstybės lėšų. Maskva jų neatiduos, bet žmonės gali atkeršyti savo korumpuotai valdžiai... ir prarasti europietišką Moldovą.

O ji pirmoji 1990-aisiais parėmė Kovo 11-osios Lietuvą.

Stebėkime sesės likimą, tai šių dienų klausimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

S. Gentvilas. Gyvenimas stereo garsu (22)

1. Nemanyk, kad esi ypatingas;2. Nemanyk, kad esi toks svarbus, kaip mes;3. Nemanyk, kad esi protingesnis už mus;4. Nemanyk, kad esi geresnis už mus;5. Nemanyk, kad žinai daugiau už mus.

K. Masiulis. Regionų politika merdi, nes ministrai yra arogantiški vilniečiai (46)

Kas kartą, kai Statistikos departamentas paskelbia naujų duomenų apie Lietuvos demografiją, galima kartoti tą pačią žinią – regionai degraduoja. Kartais Prezidentė ar kitas aukštasis pareigūnas nuvažiuoja pas kokį salotas auginantį ūkininką į Šalčininkų rajoną ar į Pabradę pas stambų pramonininką, tačiau statistika žudo bet kokias viltis apie pragiedrulius provincijoje.

K. Bacvinka. Sodininkai nori kelių, valdininkai – ramybės (7)

Dar neįsibėgėjus Seimo naujos kadencijos darbui, į Aplinkos apsaugos komitetą dėl įsisenėjusių problemų kreipėsi sodininkų bendrijos.

J. Varkalys. Nuo rytojaus nebegersiu! (78)

Nūdienos realybė rūsčiai baksnoja, kad baltų ainiai turi rimtų problemų su velnio lašais. Tai – ne nuomonė. Tai – faktas! Ir interpretacijoms čia nėra vietos. Problemą spręsti privalu, neišvengiama, skubu. Situacija reikalauja ne garsių kalbų, o realių žingsnių, kad, nors ir mažėjanti, Lietuva būtų kasdien blaivesnė.

G. Markovičienė. Kaimas nyksta tiesiogine šio žodžio prasme (114)

Vyriausybė pastaruoju metu per kiekvieną posėdį priima sprendimą panaikinti po kelis kaimus, mat juose nebelikę gyventojų. Paskutiniame posėdyje panaikinti Kauno rajono Naugardiškės, Stanaičių, Budrių kaimai, artimiausiame posėdyje iš Lietuvos žemėlapio išnyks Rietavo savivaldybės Stalgo ir Vėžaičių I kaimai, kiek anksčiau nebeliko kelių kaimų Akmenės, Rokiškio, Molėtų, Švenčionių, Širvintų ir kituose rajonuose. Baisu.