V. Landsbergis. Moldovos likimas

 (188)
Moldovoje politinė įtampa ir socialinė sumaištis graso pakeisti šalies tarptautinį kursą. Nelengvomis pastangomis jai pavyko formaliai įsitvirtinti Europos kelyje - juk kaimynystėje yra ta pačia kalba kalbanti Rumunija, ES ir NATO narė, - bet rytų galybė Rusija, išlaikiusi posovietinę karinę intervenciją Moldovos Padniestrėje, neketina taikstytis su Moldovos europietiškumu.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Europos Sąjunga ar Rusija? Tarp šių traukos vektorių vargstanti Moldova turbūt pagrįstai vadinama skurdžiausia Europos šalimi. Derlingoje žemėje tai lemia ir amžinas karo būvis, kadangi Rusija jau bemaž 20 metų nevykdo savo įsipareigojimo Europos Tarybai išvesti užsilikusią Raudonąją armiją, ir korumpuota oligarchinė santvarka.

Globalusis Rusijos ginklas - valstybinis kyšininkavimas paperkant aukštus pareigūnus ir verslo magnatus - ten veikia efektyviai.

Vis dėlto Moldova pasinaudojo ES vedama Rytų kaimynystės politika kuriant ir šioje Europos dalyje demokratiškesnę, saugesnę Bendrijai aplinką, ir jau yra pasirašiusi asociacijos su ES sutartį, gavusi savo piliečiams keliavimo į Europą laisvę.

Analogiški siekiai lėmė Kremliaus agresiją ir karą prieš Ukrainą, o Moldovą stengiamasi palaužti ir susigrąžinti į mistinę Euraziją politiniais perversmais.

Triukšmingos, agresyvios, nelyginant kadaise mūsų regėtų jedinstveninkų minios, besiveržiančios į valstybės parlamentą - ten buvome prieš 25 metus. Atvirai kremlinės imperinės jėgos, kurioms „prie ruso buvo geriau“, jungiasi su tarsi dešiniosiomis, bet nuteiktomis prieš Europą.

Reikalauja ankstyvųjų rinkimų ir atšaukti Europos sutartį arba graso fiziniu minios perversmu. Jau įsteigė „Nacionalinio gelbėjimo“ komitetą... Ko dar nematėm?

Deja, ir nekremliškoji minios dalis pagrįstai įpykusi dėl pavogto milijardo dolerių iš neturtingos valstybės lėšų. Maskva jų neatiduos, bet žmonės gali atkeršyti savo korumpuotai valdžiai... ir prarasti europietišką Moldovą.

O ji pirmoji 1990-aisiais parėmė Kovo 11-osios Lietuvą.

Stebėkime sesės likimą, tai šių dienų klausimas.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

R. Paksas. Lygiateisių valstybių sandrauga ar Briuselio diktatūra? (136)

Apgailestauju. Tai žodis, kurį pirmiausiai norisi ištarti, pradedant svarstyti situaciją įvykus referendumui, kuriame dauguma Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių pasisakė už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

V. Aleknaitė-Abramikienė. Kai melo tėvas įsisiautėja (49)

„Melo tėvas klane guli“ – sako sena lietuviška mįslė. Nebūtų bėdos, jeigu jis, liežuvis, tiktai gulėtų. Bėdos prasideda, melo tėvui iš klano pakilus.

L. Jonauskas. Atominė konservatorių agitacija (27)

Gegužės pradžioje konservatoriai inicijavo parašų rinkimo akciją dėl įstatymo pataisų, kuriomis Lietuva įsipareigotų nepirkti Baltarusijoje pagamintos elektros ir nenaudoti Lietuvos elektros tinklų baltarusiškos elektros eksportui.

L. Balsys. Nurodinėdami žmonėms, kokia šeima yra „gera“ ar „teisinga“, grįžtame į sovietmetį (87)

Antradienį Seimas atvėrė kelią Konstitucijos pataisoms, kuriose šeimos samprata išimtinai susiejama su santuoka ir tėvyste bei motinyste.

G. Purvaneckienė. Plastikinė Lietuva pagal Kėdainių Barbę (45)

Prisimenate danų popgrupės „Aqua“ dainą – pokštą „Barby Girl“? Dainelė ne tik linksma, bet ir ironiška, subtiliai pašiepianti vartotojiško pasaulio ribotumą. Ten kalbama ir apie „fantastišką plastikinį pasaulį, kuris yra toks, kokio nori pati Barbė.