V. Landsbergis. Moldovos likimas

 (188)
Moldovoje politinė įtampa ir socialinė sumaištis graso pakeisti šalies tarptautinį kursą. Nelengvomis pastangomis jai pavyko formaliai įsitvirtinti Europos kelyje - juk kaimynystėje yra ta pačia kalba kalbanti Rumunija, ES ir NATO narė, - bet rytų galybė Rusija, išlaikiusi posovietinę karinę intervenciją Moldovos Padniestrėje, neketina taikstytis su Moldovos europietiškumu.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Europos Sąjunga ar Rusija? Tarp šių traukos vektorių vargstanti Moldova turbūt pagrįstai vadinama skurdžiausia Europos šalimi. Derlingoje žemėje tai lemia ir amžinas karo būvis, kadangi Rusija jau bemaž 20 metų nevykdo savo įsipareigojimo Europos Tarybai išvesti užsilikusią Raudonąją armiją, ir korumpuota oligarchinė santvarka.

Globalusis Rusijos ginklas - valstybinis kyšininkavimas paperkant aukštus pareigūnus ir verslo magnatus - ten veikia efektyviai.

Vis dėlto Moldova pasinaudojo ES vedama Rytų kaimynystės politika kuriant ir šioje Europos dalyje demokratiškesnę, saugesnę Bendrijai aplinką, ir jau yra pasirašiusi asociacijos su ES sutartį, gavusi savo piliečiams keliavimo į Europą laisvę.

Analogiški siekiai lėmė Kremliaus agresiją ir karą prieš Ukrainą, o Moldovą stengiamasi palaužti ir susigrąžinti į mistinę Euraziją politiniais perversmais.

Triukšmingos, agresyvios, nelyginant kadaise mūsų regėtų jedinstveninkų minios, besiveržiančios į valstybės parlamentą - ten buvome prieš 25 metus. Atvirai kremlinės imperinės jėgos, kurioms „prie ruso buvo geriau“, jungiasi su tarsi dešiniosiomis, bet nuteiktomis prieš Europą.

Reikalauja ankstyvųjų rinkimų ir atšaukti Europos sutartį arba graso fiziniu minios perversmu. Jau įsteigė „Nacionalinio gelbėjimo“ komitetą... Ko dar nematėm?

Deja, ir nekremliškoji minios dalis pagrįstai įpykusi dėl pavogto milijardo dolerių iš neturtingos valstybės lėšų. Maskva jų neatiduos, bet žmonės gali atkeršyti savo korumpuotai valdžiai... ir prarasti europietišką Moldovą.

O ji pirmoji 1990-aisiais parėmė Kovo 11-osios Lietuvą.

Stebėkime sesės likimą, tai šių dienų klausimas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

M. Puidokas. LVŽS pergalės receptas (31)

Atslūgus rinkiminėms aistroms pats metas pasidalinti įžvalgomis, koks iš tiesų buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalės receptas. Apie tai jau daug kalbėjo politologai, apžvalgininkai, kitų partijų atstovai – metas pasisakyti ir tiems, kurie matė viską „iš vidaus“.

V. Kernagis. Kaip švęsime Lietuvos šimtmetį? (33)

Po gerų metų Lietuvoje prasidės mūsų valstybės atkūrimo 100 metų minėjimas. Tai nuostabi sukaktis ir šventė, kuri turi būti paminima atitinkamai: suvienijančiai, įkvepiančiai ir įsimenamai.

M. Janulionis. Kada baigsis politikų žaidimai su tūkstančiais šeimų Lietuvoje? (18)

Jau atrodė, kad politikų žaidimai su šeimomis, negalinčiomis susilaukti vaikų, baigėsi.

V. Martikonis. Premjero sąskaita už šildymą – 30000 eurų (43)

Naujai iškepta valdžia į visas šalis ūbauja, kaip iškraustys dvi valdiškas kontoras per 100 km nuo Vilniaus. Daug kas krykštauja iš pasitenkinimo. Amžiaus reforma. Dėl to taip suklestės žemės ūkis, taip pagerės mūsų aplinkos kokybė. Didieji reformatoriai, aišku, nepasako, kiek tai kainuos kiekvienam Lietuvos mokesčių mokėtojui eurų. Ne ponų čia reikalas skaičiukais užsiimti. Svarbu politinė valia.

M. Skomantienė. Kodėl teisingumo ministro portfelis virto karšta bulve? (18)

Teisingumo ministro portfelis – tarsi karšta bulvė. Pirmasis kandidatas jo buvo priverstas atsisakyti dėl iškart prasidėjusio puolimo iš koalicijos partnerių.
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjų
KORTELĘ