V. Landsbergis. Moldovos likimas

 (188)
Moldovoje politinė įtampa ir socialinė sumaištis graso pakeisti šalies tarptautinį kursą. Nelengvomis pastangomis jai pavyko formaliai įsitvirtinti Europos kelyje - juk kaimynystėje yra ta pačia kalba kalbanti Rumunija, ES ir NATO narė, - bet rytų galybė Rusija, išlaikiusi posovietinę karinę intervenciją Moldovos Padniestrėje, neketina taikstytis su Moldovos europietiškumu.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Europos Sąjunga ar Rusija? Tarp šių traukos vektorių vargstanti Moldova turbūt pagrįstai vadinama skurdžiausia Europos šalimi. Derlingoje žemėje tai lemia ir amžinas karo būvis, kadangi Rusija jau bemaž 20 metų nevykdo savo įsipareigojimo Europos Tarybai išvesti užsilikusią Raudonąją armiją, ir korumpuota oligarchinė santvarka.

Globalusis Rusijos ginklas - valstybinis kyšininkavimas paperkant aukštus pareigūnus ir verslo magnatus - ten veikia efektyviai.

Vis dėlto Moldova pasinaudojo ES vedama Rytų kaimynystės politika kuriant ir šioje Europos dalyje demokratiškesnę, saugesnę Bendrijai aplinką, ir jau yra pasirašiusi asociacijos su ES sutartį, gavusi savo piliečiams keliavimo į Europą laisvę.

Analogiški siekiai lėmė Kremliaus agresiją ir karą prieš Ukrainą, o Moldovą stengiamasi palaužti ir susigrąžinti į mistinę Euraziją politiniais perversmais.

Triukšmingos, agresyvios, nelyginant kadaise mūsų regėtų jedinstveninkų minios, besiveržiančios į valstybės parlamentą - ten buvome prieš 25 metus. Atvirai kremlinės imperinės jėgos, kurioms „prie ruso buvo geriau“, jungiasi su tarsi dešiniosiomis, bet nuteiktomis prieš Europą.

Reikalauja ankstyvųjų rinkimų ir atšaukti Europos sutartį arba graso fiziniu minios perversmu. Jau įsteigė „Nacionalinio gelbėjimo“ komitetą... Ko dar nematėm?

Deja, ir nekremliškoji minios dalis pagrįstai įpykusi dėl pavogto milijardo dolerių iš neturtingos valstybės lėšų. Maskva jų neatiduos, bet žmonės gali atkeršyti savo korumpuotai valdžiai... ir prarasti europietišką Moldovą.

O ji pirmoji 1990-aisiais parėmė Kovo 11-osios Lietuvą.

Stebėkime sesės likimą, tai šių dienų klausimas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

D. Kreivys. Kodėl stiprių regionų reikia ir Lietuvos didmiesčiams (32)

Kalbėdamas apie Lietuvos regionus su kolegomis politikais ir verslininkais pastebiu, kad dažnas jų pokalbį baigia prarastos vilties gaida: „ai, vis tiek jau nieko nebepakeisi“.

G. Purvaneckienė. Vilniaus pagirios Lietuvai (28)

Vilniaus meru tapusio Remigijaus Šimašiaus įsimintiniausiu darbu sostinėje vis dar tebelieka nukeltos Žaliojo tilto skulptūros. Restauracijos jos nenusipelnė.

M. Gorochovskis. Kas bendro tarp vienalyčių porų ir marihuanos? (6)

Neseniai Vilniaus Senamiestyje pasirodęs gatvės piešinys paskatino miesto merą R. Šimašių paskelbti įrašą „Facebook“ socialiniame tinkle apie būtinas diskusijas dėl marihuanos legalizavimo.

V. Landsbergis. Holokaustas – ne istorija Mintys iš Babyn Jaro (66)

Holokaustas arba katastrofa, tai iš tiesų civilizacijos katastrofa, kuri ištiko „kruvinąsias žemes“ Vidurio Europoje antro didžiojo karo metais, ir anuometinė milijonų žydų tragedija. Ši ištiko ne statistinius skaičius, bet tikrus žmones, kurių kiekvienas mylėjo ir buvo mylimas, tad skausmas ir siaubas nusirito neregėtai plačiai.

G. Kirkilas. Patrauklios Europos vizija vs tuščiažiedis euroskepticizmas (20)

Nors euroskeptikai ir jiems pritariantys ekspertai jau senokai smaginasi kone apokaliptiniais Europos Sąjungos žlugimo vaizdiniais, tikrasis bendrijos paveikslas yra kiek kitoks.
Iki rinkimų liko:

D.
::
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjo
KORTELĘ