V. Landsbergis. Moldovos likimas

 (188)
Moldovoje politinė įtampa ir socialinė sumaištis graso pakeisti šalies tarptautinį kursą. Nelengvomis pastangomis jai pavyko formaliai įsitvirtinti Europos kelyje - juk kaimynystėje yra ta pačia kalba kalbanti Rumunija, ES ir NATO narė, - bet rytų galybė Rusija, išlaikiusi posovietinę karinę intervenciją Moldovos Padniestrėje, neketina taikstytis su Moldovos europietiškumu.
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Europos Sąjunga ar Rusija? Tarp šių traukos vektorių vargstanti Moldova turbūt pagrįstai vadinama skurdžiausia Europos šalimi. Derlingoje žemėje tai lemia ir amžinas karo būvis, kadangi Rusija jau bemaž 20 metų nevykdo savo įsipareigojimo Europos Tarybai išvesti užsilikusią Raudonąją armiją, ir korumpuota oligarchinė santvarka.

Globalusis Rusijos ginklas - valstybinis kyšininkavimas paperkant aukštus pareigūnus ir verslo magnatus - ten veikia efektyviai.

Vis dėlto Moldova pasinaudojo ES vedama Rytų kaimynystės politika kuriant ir šioje Europos dalyje demokratiškesnę, saugesnę Bendrijai aplinką, ir jau yra pasirašiusi asociacijos su ES sutartį, gavusi savo piliečiams keliavimo į Europą laisvę.

Analogiški siekiai lėmė Kremliaus agresiją ir karą prieš Ukrainą, o Moldovą stengiamasi palaužti ir susigrąžinti į mistinę Euraziją politiniais perversmais.

Triukšmingos, agresyvios, nelyginant kadaise mūsų regėtų jedinstveninkų minios, besiveržiančios į valstybės parlamentą - ten buvome prieš 25 metus. Atvirai kremlinės imperinės jėgos, kurioms „prie ruso buvo geriau“, jungiasi su tarsi dešiniosiomis, bet nuteiktomis prieš Europą.

Reikalauja ankstyvųjų rinkimų ir atšaukti Europos sutartį arba graso fiziniu minios perversmu. Jau įsteigė „Nacionalinio gelbėjimo“ komitetą... Ko dar nematėm?

Deja, ir nekremliškoji minios dalis pagrįstai įpykusi dėl pavogto milijardo dolerių iš neturtingos valstybės lėšų. Maskva jų neatiduos, bet žmonės gali atkeršyti savo korumpuotai valdžiai... ir prarasti europietišką Moldovą.

O ji pirmoji 1990-aisiais parėmė Kovo 11-osios Lietuvą.

Stebėkime sesės likimą, tai šių dienų klausimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Stancikienė. Kodėl premjeras S. Skvernelis skatina tarnautojus pažeisti įstatymus? (7)

Panašu, kad žaliųjų (ir valstiečių) vyriausybės žaliosios idėjos baigėsi iškart po rinkimų.

Ž. Simanavičienė. Sotus alkano neužjaus: aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų problema (24)

Spaudoje, informacinėje erdvėje pastoviai diskutuojama dėl aukštojo mokslo kokybės Lietuvoje. Mažėja studentų, mažėja norinčių stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nusigyvenome iki tokio akibrokšto, kad mūsų jaunimas nemokamai skraidinamas į kitas šalis sudalyvauti tų šalių universitetų atvirų durų renginiuose. Kyla klausimas, ar pajėgūs mūsų universitetai konkuruoti tarptautinėje erdvėje? Vienas iš sėkmingo konkuravimo sprendimų yra universitetų darbuotojų darbo sąlygos ir darbo užmokestis.

V. Landsbergis. Karamelizuoti viščiukai. Ir budeliai atgailos būdelėse (136)

Amoko virusas plinta pasaulyje. Eik ir žudyk. Didysis malonumas ir pragaro šaukimas. Pa. Laiptai į velnio dangų. Kai kuriems ligoniams pavyksta užmušti iš karto daug. Sunkvežimiu į minią, pavyzdžiui. Tokie nūnai vadinami radikalizuotais. Užmušėjai, ne užmuštieji.

E. Gentvilas. Dovana emigruojantiems – „Nacionalinis susitarimas“ (62)

Taip, išgirdote teisingai. Šiomis dienomis išaiškėjo ne tik audros valdančioje koalicijoje, bet ir ilgą laiką neatskleistas šios Vyriausybės ir Seimo valstiečių planas, kaip bus stabdoma emigracija.

A. Bilotaitė. Vidaus sandoriai: kaip gėris pavirto blogiu (31)

Vogti yra blogai, – sutinka visi. Apvaginėti valstybę prisidengiant skylėtais įstatymais ir kilniais visuomeniniais tikslais – jau nieko tokio. Štai ši nuostata atriša rankas pinigų skirstytojams krautis naudą sau ir saviems, taip pamažu skurdinant valstybę ir žlugdant pastangas gyventi geriau.