V. Landsbergis. Moldovos likimas

 (188)
Moldovoje politinė įtampa ir socialinė sumaištis graso pakeisti šalies tarptautinį kursą. Nelengvomis pastangomis jai pavyko formaliai įsitvirtinti Europos kelyje - juk kaimynystėje yra ta pačia kalba kalbanti Rumunija, ES ir NATO narė, - bet rytų galybė Rusija, išlaikiusi posovietinę karinę intervenciją Moldovos Padniestrėje, neketina taikstytis su Moldovos europietiškumu.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Europos Sąjunga ar Rusija? Tarp šių traukos vektorių vargstanti Moldova turbūt pagrįstai vadinama skurdžiausia Europos šalimi. Derlingoje žemėje tai lemia ir amžinas karo būvis, kadangi Rusija jau bemaž 20 metų nevykdo savo įsipareigojimo Europos Tarybai išvesti užsilikusią Raudonąją armiją, ir korumpuota oligarchinė santvarka.

Globalusis Rusijos ginklas - valstybinis kyšininkavimas paperkant aukštus pareigūnus ir verslo magnatus - ten veikia efektyviai.

Vis dėlto Moldova pasinaudojo ES vedama Rytų kaimynystės politika kuriant ir šioje Europos dalyje demokratiškesnę, saugesnę Bendrijai aplinką, ir jau yra pasirašiusi asociacijos su ES sutartį, gavusi savo piliečiams keliavimo į Europą laisvę.

Analogiški siekiai lėmė Kremliaus agresiją ir karą prieš Ukrainą, o Moldovą stengiamasi palaužti ir susigrąžinti į mistinę Euraziją politiniais perversmais.

Triukšmingos, agresyvios, nelyginant kadaise mūsų regėtų jedinstveninkų minios, besiveržiančios į valstybės parlamentą - ten buvome prieš 25 metus. Atvirai kremlinės imperinės jėgos, kurioms „prie ruso buvo geriau“, jungiasi su tarsi dešiniosiomis, bet nuteiktomis prieš Europą.

Reikalauja ankstyvųjų rinkimų ir atšaukti Europos sutartį arba graso fiziniu minios perversmu. Jau įsteigė „Nacionalinio gelbėjimo“ komitetą... Ko dar nematėm?

Deja, ir nekremliškoji minios dalis pagrįstai įpykusi dėl pavogto milijardo dolerių iš neturtingos valstybės lėšų. Maskva jų neatiduos, bet žmonės gali atkeršyti savo korumpuotai valdžiai... ir prarasti europietišką Moldovą.

O ji pirmoji 1990-aisiais parėmė Kovo 11-osios Lietuvą.

Stebėkime sesės likimą, tai šių dienų klausimas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

Dzūkiška naminė degtinė – vertingas regiono paveldas

Tvankų penktadienio vakarą važiuoju į Šeštokus – nedidelį Lazdijų rajono pakraščio miestelį, kur dzūkai kalba jau beveik suvalkietiškai, o džiaugsmą dėl nutiesto europinės vėžės geležinkelio temdo žinia, kad keleivinis traukinys Kaunas – Baltstogė pravažiuoja nesustodamas.

R. Paksas. Ar Lietuvos piliečiams jau reikės balsuoti ir už Amerikos prezidentą? (75)

Jeigu kas nors galvojate, kad pas mus vyksta rinkimų į Seimą kampanija, tai vargu ar viešoji erdvė tokia galvojimui gali suteikti peno.

G. Steponavičius. Ką būtina daryti pamačius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus? (95)

Į šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas pirminius rezultatus pažvelgsiu per 2009 m. pradėtos aukštojo mokslo reformos prizmę.

K. Daukšys. Nepripažinti, kad pabėgėlių kvotos yra klaida – nusikaltimas (96)

Su dideliu nerimu stebiu, kas vyksta Europoje. Teroro išpuoliai tampa kasdienybe – prekybos centruose, traukiniuose ir kitose viešose vietose šaudomi, sprogdinami ar peiliais badomi nekalti žmonės, bažnyčioje žudomi kunigai, gatvėse sunkvežimiu traiškomi taikūs gyventojai.

R. J. Dagys. „Brexit“ – įkvėpimas susitvarkyti savo kiemą (26)

Prieš mėnesį Europos Sąjungą sukrėtė beprecedentė naujiena ‒ dauguma Didžiosios Britanijos gyventojų išreiškė valią palikti Sąjungą. Toks sprendimas visai ES turės reikšmingų, įskaitant ir žalingų, padarinių. Vis dėlto aistroms ir kaltinimams rimstant, mūsų ir kitoms vyriausybėms pats metas nustoti lūkuriuoti, kuo baigsis dar net neprasidėjusios ES ir D. Britanijos derybos.