V. Landsbergis. Belaisvių šaudymas Medininkuose

 (89)
Tai įvyko prieš 23 metus. Lietuvos Respublika dar nekontroliavo savo sienų ir teritorijos taip, kad politiniai teroristai negalėtų skverbtis ir, sėbrų iš vidaus padedami, griauti bei žudyti.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Vyko vadinamasis „sienų karas“ – ar Lietuva turi valstybės sienas, ar ne – ir kai šiandien išminčiai ieško pavadinimo šlykščiam Rusijos karui prieš Ukrainą, galėtume priminti, kas ir kada tuos metodus išrado.

„Mes tuoj pat viską ištirsime“, pažadėjo SSRS prezidentas pas jį tada viešinčiam JAV prezidentui, lyg pats dar nežinotų, ką jo teroristai kur daro, pavyzdžiui „Lietuvos – Baltarusijos pasieny“. Vis dėlto pirmąsyk pripažino, kad yra toks pasienis! – tačiau kokia kaina...

Sovietinis maskvinis tyrimas baigėsi, kaip visad, rūpinantis tik užtrinti pėdsakus (naikinant įkalčius) ir primėtyti klastočių, klaidinančių ženklų.Vienas dabar dar iškilo – kažkokio kagėbisto Usovo „pažyma“. Metodai nepasikeitė – vis tie patys nūnai, kai rusų įsiveržėliai ir diversantai Ukrainoje blokuoja ir naikina įkalčius numušę tarptautinį keleivinį lėktuvą, kurio bemaž 300 nekaltų žmonių iš dešimties kilometrų byrėjo į Donbaso stepes. Lijo žmonėmis, o žudikai tyčiojosi.

Medininkuose anuomet jautėsi juolab geriau – ką ta Lietuva jiems padarys? Gal ir neklydo, nes Lietuva bemaž nieko nepadarė ligi šiol.

Pastangos blokuoti ir naikinti įkalčius, negirdėti liudininkų, kurti klaidinančias versijas, kad tik gaištumėt laiką, neliko bevaisės. Kad kokiõs, būtų ir senaties sulaukę, nors „nužudyta du ar daugiau žmonių“.

Bet šiukštu nieko apie kitos šalies ginkluotąsias pajėgas, apie tęstinį terorą ir karo nusikaltimą!

Tas juk akivaizdus – nuginkluotų belaisvių sušaudymas. Kaip Katynėje. O įkalčių naikinimo, liudijimų įšaldymo veiksmai ryškėja tik dabar.

Dar sykį palyginkime su Ukraina ir keleivinio lainerio sunaikinimo nusikaltimu. Ten tyčiojamasi Rusijos samdinių ir agentų laikinai užgrobtoje teritorijoje. Galbūt „ginčijamoje“ – to norėtų Maskva. O čia? Ką gi, ir Lietuva tuomet tebebuvo Kremliaus neva ginčijama, imperininkai šią tezę kartoja ligi šiol. Ko gera, silpnesnius tai veikia. Tebebuvo ji ir okupuota: vietose, kur siautėjo teroristai, kur tebegyvavo svetimųjų bazės, be to, Vilniuje tebesėdėjo KGB (pačiame centre!) ir „našių“ OMONas.

Matyt, Lietuva dar buvo gerokai okupuota ir kitaip: protiškai, doroviškai. Tiktai kai kurių veikėjų kolaboravimu su senais draugais tegaliu paaiškinti teisėsaugos įstaigų neveiklumą tokiose bylose kaip Medininkų žudynių – ir neveiklumą gal tiesiai paklūstant bauginimui. Nepersistenk! Juk matei, ką galim. Jokio Vilniaus omono toje byloje neturi būti!

Šią išvadą patvirtintų bylos rezultatas ir faktas, kad svarbūs liudininkai Nikolajus Medvedevas bei Valerijonas Valickas ligi šiol bijo daugiau ką kalbėti.

Išties, kada mes, Lietuva, išsilaisvinsim?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Stancikienė. Kodėl premjeras S. Skvernelis skatina tarnautojus pažeisti įstatymus? (18)

Panašu, kad žaliųjų (ir valstiečių) vyriausybės žaliosios idėjos baigėsi iškart po rinkimų.

Ž. Simanavičienė. Sotus alkano neužjaus: aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų problema (25)

Spaudoje, informacinėje erdvėje pastoviai diskutuojama dėl aukštojo mokslo kokybės Lietuvoje. Mažėja studentų, mažėja norinčių stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nusigyvenome iki tokio akibrokšto, kad mūsų jaunimas nemokamai skraidinamas į kitas šalis sudalyvauti tų šalių universitetų atvirų durų renginiuose. Kyla klausimas, ar pajėgūs mūsų universitetai konkuruoti tarptautinėje erdvėje? Vienas iš sėkmingo konkuravimo sprendimų yra universitetų darbuotojų darbo sąlygos ir darbo užmokestis.

V. Landsbergis. Karamelizuoti viščiukai. Ir budeliai atgailos būdelėse (143)

Amoko virusas plinta pasaulyje. Eik ir žudyk. Didysis malonumas ir pragaro šaukimas. Pa. Laiptai į velnio dangų. Kai kuriems ligoniams pavyksta užmušti iš karto daug. Sunkvežimiu į minią, pavyzdžiui. Tokie nūnai vadinami radikalizuotais. Užmušėjai, ne užmuštieji.

E. Gentvilas. Dovana emigruojantiems – „Nacionalinis susitarimas“ (71)

Taip, išgirdote teisingai. Šiomis dienomis išaiškėjo ne tik audros valdančioje koalicijoje, bet ir ilgą laiką neatskleistas šios Vyriausybės ir Seimo valstiečių planas, kaip bus stabdoma emigracija.

A. Bilotaitė. Vidaus sandoriai: kaip gėris pavirto blogiu (31)

Vogti yra blogai, – sutinka visi. Apvaginėti valstybę prisidengiant skylėtais įstatymais ir kilniais visuomeniniais tikslais – jau nieko tokio. Štai ši nuostata atriša rankas pinigų skirstytojams krautis naudą sau ir saviems, taip pamažu skurdinant valstybę ir žlugdant pastangas gyventi geriau.