V. Landsbergis. Belaisvių šaudymas Medininkuose

 (89)
Tai įvyko prieš 23 metus. Lietuvos Respublika dar nekontroliavo savo sienų ir teritorijos taip, kad politiniai teroristai negalėtų skverbtis ir, sėbrų iš vidaus padedami, griauti bei žudyti.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Vyko vadinamasis „sienų karas“ – ar Lietuva turi valstybės sienas, ar ne – ir kai šiandien išminčiai ieško pavadinimo šlykščiam Rusijos karui prieš Ukrainą, galėtume priminti, kas ir kada tuos metodus išrado.

„Mes tuoj pat viską ištirsime“, pažadėjo SSRS prezidentas pas jį tada viešinčiam JAV prezidentui, lyg pats dar nežinotų, ką jo teroristai kur daro, pavyzdžiui „Lietuvos – Baltarusijos pasieny“. Vis dėlto pirmąsyk pripažino, kad yra toks pasienis! – tačiau kokia kaina...

Sovietinis maskvinis tyrimas baigėsi, kaip visad, rūpinantis tik užtrinti pėdsakus (naikinant įkalčius) ir primėtyti klastočių, klaidinančių ženklų.Vienas dabar dar iškilo – kažkokio kagėbisto Usovo „pažyma“. Metodai nepasikeitė – vis tie patys nūnai, kai rusų įsiveržėliai ir diversantai Ukrainoje blokuoja ir naikina įkalčius numušę tarptautinį keleivinį lėktuvą, kurio bemaž 300 nekaltų žmonių iš dešimties kilometrų byrėjo į Donbaso stepes. Lijo žmonėmis, o žudikai tyčiojosi.

Medininkuose anuomet jautėsi juolab geriau – ką ta Lietuva jiems padarys? Gal ir neklydo, nes Lietuva bemaž nieko nepadarė ligi šiol.

Pastangos blokuoti ir naikinti įkalčius, negirdėti liudininkų, kurti klaidinančias versijas, kad tik gaištumėt laiką, neliko bevaisės. Kad kokiõs, būtų ir senaties sulaukę, nors „nužudyta du ar daugiau žmonių“.

Bet šiukštu nieko apie kitos šalies ginkluotąsias pajėgas, apie tęstinį terorą ir karo nusikaltimą!

Tas juk akivaizdus – nuginkluotų belaisvių sušaudymas. Kaip Katynėje. O įkalčių naikinimo, liudijimų įšaldymo veiksmai ryškėja tik dabar.

Dar sykį palyginkime su Ukraina ir keleivinio lainerio sunaikinimo nusikaltimu. Ten tyčiojamasi Rusijos samdinių ir agentų laikinai užgrobtoje teritorijoje. Galbūt „ginčijamoje“ – to norėtų Maskva. O čia? Ką gi, ir Lietuva tuomet tebebuvo Kremliaus neva ginčijama, imperininkai šią tezę kartoja ligi šiol. Ko gera, silpnesnius tai veikia. Tebebuvo ji ir okupuota: vietose, kur siautėjo teroristai, kur tebegyvavo svetimųjų bazės, be to, Vilniuje tebesėdėjo KGB (pačiame centre!) ir „našių“ OMONas.

Matyt, Lietuva dar buvo gerokai okupuota ir kitaip: protiškai, doroviškai. Tiktai kai kurių veikėjų kolaboravimu su senais draugais tegaliu paaiškinti teisėsaugos įstaigų neveiklumą tokiose bylose kaip Medininkų žudynių – ir neveiklumą gal tiesiai paklūstant bauginimui. Nepersistenk! Juk matei, ką galim. Jokio Vilniaus omono toje byloje neturi būti!

Šią išvadą patvirtintų bylos rezultatas ir faktas, kad svarbūs liudininkai Nikolajus Medvedevas bei Valerijonas Valickas ligi šiol bijo daugiau ką kalbėti.

Išties, kada mes, Lietuva, išsilaisvinsim?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Sakalas. Ko mokomi VU TSPMI studentai (17)

Atrodytų klausimas trivialus. Juk tiek iš paties pavadinimo, tiek ir iš institute dėstomų disciplinų akivaizdu, jog šiame institute nagrinėjamos tarptautinių santykių ir tarptautinės politikos problemos.

I. Degutienė. Kodėl lengvata šildymui yra reikalinga (160)

Ir nebūdami valdančiojoje daugumoje privalome dirbti konstruktyviai. Puikiu to pavyzdžiu galima laikyti mūsų opozicinės TS-LKD ir valdančiosios LVŽS susitarimą grąžinti lengvatinį PVM tarifą už šildymą.

V. Nekrošius. Ir vėl apie teismus bei pagarbą žmogui (37)

Tiesą pasakius, gana ilgai galvojau, ar verta rašyti šį straipsnį.

M. Skomantienė. Regioninė nelygybė? Sprendimas seniai išrastas – darbo vietos (24)

Regioninė socialinė nelygybė tarp sėkmingų didmiesčių ir kitų Lietuvos regionų, ypatingai tokių, kaip pasienio ar kuriuose gyventojų daugumą sudaro tautinės mažumos, yra nenaudinga ne tik patiems atsilikusiems, t.y. daugiau socialinių ir ekonominių sunkumų patiriantiems regionams, bet ir visai Lietuvai bei jos visuomenei, įskaitant tą patį Vilnių, Kauną ar Klaipėdą.

A. Beierle-Eigirdienė. Plungės jaunimo skandalinga kelionė į Rusiją – politinė trumparegystė (106)

Plungė nuo 2003 metų yra Krasnogorsko miesto (Maskvos sritis) partnerė. Jeigu anksčiau pagal minėtą partnerystės sutartį buvo labiau apsiribojama oficialių delegacijų apsilankymais miestų-partnerių švenčių metu, tai paskutiniais metais kiekvieną vasarą ir rudenį vyksta jaunimo grupių apsikeitimai ir tam skiriamos lėšos iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto.