V. Landsbergis. Aistros dėl pilietybės

 (448)
Ginčuose dėl daugybinės pilietybės pirmiausia reikia aiškumo.
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Domantas Pipas

Neteisinga kalbėti tik apie „dvigubą“ pilietybę. Jeigu svarstom dvigubą arba dvilinką, tai kodėl ne trigubą ir keturgubą? Jeigu leisime daugiau, negu vieną ir ne kaip išimtį, tai toliau ribos nėra. Pavyzdžiui, žmogui persikėlus iš Anglijos į Airiją. Todėl būkime nuoseklūs ir sąžiningi, kalbėkime apie įteisinamą ir įkonstitucinamą leistiną daugybinę pilietybę. Prie Lietuvos – dar ir visų ES arba NATO šalių. Draugiškų mums ir sąjungininkių pagal didžiąsias sutartis.

Taip pat nekalbėkime tartum apie tuos, kurie kur nors persikėlė arba apsigyveno. Čia problemos nėra, o tokių jausmingų žodžių priveliame. Kalbėkim apie tuos, kurie įsipilietino kitoje valstybėje, kitoje piliečių bendruomenėje. Jie ten tampa visateisiais piliečiais, sveikina savo karalienę, o mes norime, kad galėtų dalyvauti ir Lietuvos atstovų bei prezidentų rinkimuose.

Gal pavyks, tačiau tai nėra gausių išvažiuojančių atvejis. Jeigu išvykusiems į nebe ES narę toji šalis lieps atsisakyti pilietinio ryšio su ES nare, bus nauja padėtis; gal skausminga, o gal ne. Jungtinei Karalystei pykstantis su ES (nors to niekam nelinkiu), gali ir taip atsitikti. Jeigu JK nereikalaus, o daugybinės pilietybės problemų sukels dabartinė Lietuvos Konstitucija, tai galimas jos pakeitimas taikytinas jau NATO ribose. Ko nūnai reikalauja JAV, tartum nežinau, bet būtų geriau patiems netriukšmauti.

Judėjimas nėra vienakryptis. Kitų šalių (kol kas ES ir NATO) piliečiai gali norėti, net gausiai, Lietuvos pilietybės, ir ją gaus vos užėję į kontorą. Aš nespalvinu, bet matau. O jeigu į mūsų kontorą nusidrieks eilės jau turinčių nebe vieną pilietybę, tačiau rodančių tiktai Kipro pasus?

Todėl, broliai, prieš kerpant reiktų dešimt sykių matuoti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

E. Vareikis. Vabalai košėje arba mintys apie (ne)ratifikuojamą Stambulo konvenciją (73)

Lietuvos Seime prieš savaitę vyko diskusija apie nevienareikšmiškai vertinamą Stambulo konvenciją, kurios pilnas pavadinimas yra Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. Ji pasirašyta prieš šešerius metus, pasak konferencijos organizatorių , tikimasi greito ratifikavimo ir Lietuvos Seime.

V. Čmilytė-Nielsen. Reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms (29)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Praėjus pusmečiui atėjo laikas apžvelgti, ar nevaisingoms poroms teikiama pagalba yra efektyvi, kaip įstatymas veikia praktikoje.

R. Žakaitienė. Ar tikrai reikalinga aukštojo mokslo reforma? (59)

Dažnai šiuo metu kalbame apie talentų pritraukimą, bet dar per retai apie talentų išlaikymą. Lietuvių, pasirenkančių studijuoti užsienio universitetuose, skaičius kasmet auga. Pagrindinė to priežastis – aukštesnė studijų kokybė.

A. Maldeikienė. Valdžios kurtumo kaina (166)

Birželio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje finansų ministrui Viliui Šapokai uždaviau, atrodytų, paprastą klausimą: kokia pajamų suma keturių asmenų šeimą (tėveliai ir du vaikai) jau padaro pakankamai turtinga, kad ji galėtų pradėti mokėti didesnius mokesčius.

R.J. Dagys. Strategiškai siekiame proveržio mokslo srityje? Ne. (30)

Kalbos apie vykstantį ir būsimą proveržį technologijų, biomedicinos, fizinių mokslų srityse yra tapęs beveik gero skonio ženklu tarp aukštesnio rango šalies politikų.