V. Landsbergis. Aistros dėl pilietybės

 (448)
Ginčuose dėl daugybinės pilietybės pirmiausia reikia aiškumo.
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Domantas Pipas

Neteisinga kalbėti tik apie „dvigubą“ pilietybę. Jeigu svarstom dvigubą arba dvilinką, tai kodėl ne trigubą ir keturgubą? Jeigu leisime daugiau, negu vieną ir ne kaip išimtį, tai toliau ribos nėra. Pavyzdžiui, žmogui persikėlus iš Anglijos į Airiją. Todėl būkime nuoseklūs ir sąžiningi, kalbėkime apie įteisinamą ir įkonstitucinamą leistiną daugybinę pilietybę. Prie Lietuvos – dar ir visų ES arba NATO šalių. Draugiškų mums ir sąjungininkių pagal didžiąsias sutartis.

Taip pat nekalbėkime tartum apie tuos, kurie kur nors persikėlė arba apsigyveno. Čia problemos nėra, o tokių jausmingų žodžių priveliame. Kalbėkim apie tuos, kurie įsipilietino kitoje valstybėje, kitoje piliečių bendruomenėje. Jie ten tampa visateisiais piliečiais, sveikina savo karalienę, o mes norime, kad galėtų dalyvauti ir Lietuvos atstovų bei prezidentų rinkimuose.

Gal pavyks, tačiau tai nėra gausių išvažiuojančių atvejis. Jeigu išvykusiems į nebe ES narę toji šalis lieps atsisakyti pilietinio ryšio su ES nare, bus nauja padėtis; gal skausminga, o gal ne. Jungtinei Karalystei pykstantis su ES (nors to niekam nelinkiu), gali ir taip atsitikti. Jeigu JK nereikalaus, o daugybinės pilietybės problemų sukels dabartinė Lietuvos Konstitucija, tai galimas jos pakeitimas taikytinas jau NATO ribose. Ko nūnai reikalauja JAV, tartum nežinau, bet būtų geriau patiems netriukšmauti.

Judėjimas nėra vienakryptis. Kitų šalių (kol kas ES ir NATO) piliečiai gali norėti, net gausiai, Lietuvos pilietybės, ir ją gaus vos užėję į kontorą. Aš nespalvinu, bet matau. O jeigu į mūsų kontorą nusidrieks eilės jau turinčių nebe vieną pilietybę, tačiau rodančių tiktai Kipro pasus?

Todėl, broliai, prieš kerpant reiktų dešimt sykių matuoti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

K. Masiulis. Willkommen „Hella“ arba sudie, emigrantai (64)

Pasaulio automobilinių žibintų gamybos lyderė Vokietijos kompanija „Hella“ paskelbė apie savo investicijas Lietuvoje. Tai puiki žinia, kuri yra geriausias nacionalinis susitarimas dėl emigracijos sustabdymo.

R. Budbergytė. Ar valstybė gali sudaryti sąlygas jaunoms šeimos turėti savo būstą? (86)

Šiandien dirbanti, tačiau mažas pajamas gaunanti jauna šeima ar be tėvų globos likę vaikai, neįgalūs asmenys, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, socialinio būsto nuomos yra priverstos laukti metų metus, o didžiuosiuose miestuose praverti valstybės pažadėto būsto duris gali pavykti tik po kelių dešimtmečių. Ko vertas šis ilgas valstybės „malonės“ laukimas? Ar jis nėra tik deklaracija?

D. Kreivys. Lietuvos sinchronizacija su Vakarais – pasaka be galo (58)

Baltijos šalių energetikos sistema vis dar sinchroniškai sujungta su rusiška sistema. Apie persijungimą prie europinės sistemos kalbama jau gerą dešimtmetį, tačiau galutinė data nuolat atidėliojama.

A. Vyšniauskas. Reformatoriai prieš stagnatorius (22)

Lietuvos politiniame gyvenime vyksta giluminiai pokyčiai. Tai realybė, kurią turime pradėti matyti, apmąstyti ir įsisavinti.

T. Tomilinas. Kaip didės algos Lietuvoje? (137)

Daug kas tikėjosi, jog pagal ankstesnių kadencijų praktiką Seime bus užkurtas minimalios algos buldozeris ir tuo viskas pasibaigs.