Esame labai stipri ir ryžtinga, tačiau Europos ir pasaulio kontekste maža Tauta, kuriai labai svarbu turėti ir išlaikyti aiškų nacionalinį identitetą. Žinoma, tik turėti neužtenka. Reikia aiškiai suvokti, kas mes tokie esame, kas sudaro mūsų nacionalinės ir kultūrinės tapatybės pagrindą. Jeigu kiekvienas iš mūsų turime atsakymus į šiuos klausimus, reiškia turime nacionalinės tapatybės raktą, kurį galime perduoti ateinančioms kartoms. Tačiau jeigu atsakymus regime tik per miglą, galima įtarti, kad susidūrėme su nacionalinio identiteto trūkumu arba (ir) silpstančia piliečių tautine savimone. Palaipsniui ardydami šalies pamatus šie reiškiniai gali neigiamai atsiliepti šalies valstybingumui ir daryti valstybę labiau pažeidžiamą išorės grėsmėms.

Kasdien bendraudamas su kuriančiais Lietuvos žmonėmis – su savo kelią Lietuvos muzikos ar teatro pasaulyje jau atradusiais ar dar tik pirmuosius žingsnius žengiančiais Lietuvos atlikėjais, galiu drąsiai teigti: Lietuva – kūrybingų ir kuriančių žmonių šalis. Mes turime pasitelkti šį kūrybinį potencialą, stiprindami nacionalinį turinį ir piliečių tautinę savimonę.

Grupės „Skylė“ lyderis Rokas Radzevičius nacionalinį turinį ir jo svarbą tautinei savimonei apibūdina labai vaizdžiai, sakydamas, kad „tautos gyvybinė energija teka per jos kūrybiškumą, dainas, meną. Kuo ta kūryba yra subtilesnė, turtingesnė, tuo tauta yra stipresnė, sąmoningesnė. Nuoširdžiai dainuoti sava kalba, saviems žmonėms, atsiremiant į savas tradicijas, man tai reiškia – auginti, globoti ir turtinti vienas kitą. Tai tarsi Duona sielai, kurios reikšmę kasdienybėje sunku apčiuopti. Tačiau tos Duonos stygius gerai išryškėja kritiniais momentais. Kaip taikliai pastebėjo vienas mano bičiulis ukrainietis, kad Ukrainoje karas dabar yra ten, kur nevažiuodavo ukrainietiškos grupės ir neskambėjo ukrainietiška daina.

Deja, pastaruoju metu pastebiu tendenciją, kad jaunimas vis dažniau renkasi savo kūrybines idėjas išreikšti lengvai besirimuojančia anglų nei gimtąja lietuvių kalba. Ar galime rasti būdų jaunimui parodyti, kad kūryba lietuvių kalba ir nuo Lietuvos nacionalinio ir Europinio konteksto neatsiejamomis temomis yra reikalinga ir bus išgirsta? Laikausi nuomonės, kad valstybė visapusiškai turėtų skatinti, puoselėti ir skleisti šiuolaikinę lietuvišką kūrybą, lietuvišką dainą. Galiu tik pridurti, kad skatindami kūrėjus kurti, o medijų vartotojus ne tik klausyti, bet ir išgirsti nacionalinę kūrybą, stipriname Lietuvos tautinį identitetą.

Esu Lietuvos patriotas, todėl man išties svarbi nacionalinio turinio raidos tema. Tačiau daugeliui natūraliai gali kilti klausimai: „Kas iš tikrųjų apibrėžiama šia savoka? Kokios naudos galime turėti skatindami nacionalinio turinio vystymąsi?“. Būtent nuo šio atskaitos taško ir siūlyčiau pradėti diskusijas. Bent jau aš nacionalinį turinį suvokiu kaip kūrinius, sukurtus Lietuvos kūrėjų – tai knygos, poezija, dainos. Kūriniai sukurti lietuvių kalba arba net neišreikšti jokia kalba, kaip tarkim muzika ar dailės kūriniai, kurios sukūrė Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai kūriniai, kurias siekiama išsaugoti, puoselėti ar propaguoti nacionalinės kultūros tapatumą, savitumą ir suverenumą.
Mums labai svarbu yra skatinti lietuvišką kūrybą, o pavyzdžių, kaip tai padaryti toli ieškoti nereikia. Švedija, Latvija, Lenkija ir kitos Europos šalys savo nacionalinio turinio raidą skatina įstatymais ar tiesioginėmis sutartimis su transliuotojais, kuriuose įtvirtina tam tikras skatinimo priemones. Tarkim lenkai yra nustatę 33 proc., o prancūzai net iki 40 proc. nacionalinio turinio transliavimo kvotas. Tokiu būdu išreiškiama parama kūrėjams, kurie jaučia tvirtą ryšį su savo valstybe, kurie kuria valstybine kalba ir siekia būti išgirsti.

Būdama Europos Sąjungos dalimi ir su kitomis narėmis besidalindama bendra europine tapatybe, pabrėždama vienybės ir solidarumo svarbą, Lietuva turi išsaugoti savo nacionalinį-kultūrinį identitetą, kuris yra mūsų valstybingumo pagrindas. Skatinimas kurti nacionaline kalba ir nacionalinės tapatybės stiprinimas reiškia ilgaamžį tautos tvirtumą ir tautinės savimonės ugdymą.