Vaikų motina buvo šalia, bet nieko nedarė. Vaikų patėvis irgi viską žinojo, bet pats paskatino senelį imtis tokių auklėjimo priemonių. Nes vaikai, matai, eibes nuolat krečia.
Žinote, kas šioje istorijoje baisiausia? Tai, kad nei senelis, nei vaikų mama, nei patėvis tokiame elgesyje nemato nieko blogo. Tai akivaizdu iš jų pačių pasisakymų. Pririšom – ką ir ką? Niekas nieko ten nemušė, pagaliau ar kas nors tai matė?
Jei nematė, tai, vadinasi, nieko ir nebuvo? Arba jie ir pliaukštelėjo kelis kartus pliauska – nieko čia tokio? Kuo tai skiriasi nuo pliaukštelėjimo ranka ar diržu, ką praktikuoja kiti seneliai arba tėvai?
Pasakykite atvirai: kiek pažįstate tėvų, kurie, auklėdami vaikus, nevengia prieš juos pakelti ranką? Ir tame nieko blogo nemato? Netgi sako, kad kartais būtina taip elgtis?
Daužančių vaikus pliauska, tikiuosi, kur kas mažiau ar mažuma. Tačiau, kita vertus – ar labai skiriasi smūgis diržu nuo smūgio pliauska? Niekuo.
Vienas mano pažįstamas – žmogus su aukštuoju išsilavinimu, dirbantis valstybės tarnyboje, sukūręs gerovę savo šeimai – irgi nemato nieko blogo tame, kad jo devynmetis sūnus kartais „paauklėjamas“ diržu. Jo žodžiais tariant, tikrai ne visuomet, o tik tada, kai jau „storai prisidirba“. Esame ne kartą ir ne du apie tai kalbėję, bet mačiau, kad žmogaus neįtikinsiu ir neperkalbėsiu. Jo toks požiūris, toks supratimas.
Tai ir yra baisiausia. Šis požiūris. Kol tėvai taip galvos, nepadės nei vaikų teisių apsaugos specialistų, nei socialinių darbuotojų, nei policijos pareigūnų armijos. Nes jie realiai nesupranta, kad elgiasi netinkamai ir blogai.
Aš tokiais atvejais nebūčiau didelis optimistas ir nesitikėčiau, kad tėvus būtų galima išauklėti švietimu, paskaitomis, mokymais ar panašiais dalykais. Labai tuo abejočiau. Vienintelis dalykas, kuris gali paveikti – adekvačios ir griežtos bausmės. Plius, žinoma, viešumas.
Pastarojo labiausiai bijo tokie žmonės, kaip mano minėtas pažįstamas. Seneliui iš Kauno rajono kaimo į viešumą nusispjauti. Akimirkos nemalonumas, ne daugiau. Paskui, ko gero, netgi lemiantis savotišką pasididžiavimą tarp kaimynų. Tokių pačių, kaip jis pats. Matėte per televizorių, kaip aš tiems žurnalistams dėjau, ką?
Gal nuskambės labai drastiškai, tačiau manau, jog tokius senelius reikia sodinti už grotų. Kokį nužmogėjimo laipsnį bebūtų pasiekę, į kalėjimą vis tiek nenori net tokie asmenys. Nepatogu, nemiela, išgerti negali, pagal taisykles turi elgtis ir visa kita.
Tik tokia išeitis. Tokių, kaip pakaunės senelis, neperauklėsi. Neįrodysi ir neįtikinsi, kad mušti vaikus – blogai. Jis nuoširdžiai ir objektyviai negabus bei nepajėgus to suprasti. Juk visą gyvenimą elgėsi taip ir ne kitaip. Juk tikriausiai ir su juo tėvas visą gyvenimą elgėsi taip pat.