Tarptautinei moters dienai skirtus renginius LR Seime, Europos Parlamente ir Jungtinėse Tautose šiemet jungia bendra tema – „Moterų ekonominės galios stiprinimas: veikime kartu!“ Kas atsitiko, kad mums prireikė ekonomiškai aktyvesnių moterų ir kodėl turime veikti kartu?
Vilija Blinkevičiūtė
© DELFI / Tomas Vinickas

Pradėkime nuo geros žinios – mes gyvename vis ilgiau. O gausėjant vyresnio amžiaus žmonių vis daugiau lėšų teks skirti jų reikmėms, sveikatos ir socialinei apsaugai. Tik didindami produktyvų užimtumą, mes galime užtikrinti ekonominį augimą, žmonių gyvenimo gerėjimą bei socialinių problemų sprendimą. Todėl ES užsibrėžė tikslą iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį.

Bloga žinia – užimtumo lygis didėja ne taip sparčiai, kaip norėtume. Ir ypač darbo rinkoje trūksta moterų. Jų užimtumo lygis net 10,4 proc. žemesnis už vyrų. Kita vertus, negalima džiaugtis ir tuo, kad beveik kas trečia moteris ES dirba ne visą darbo dieną. Moterys vidutiniškai uždirba 16,7 proc. mažiau už vyrus, gauna mažesnes senatvės pensijas bei patiria didesnę skurdo grėsmę.

Lietuvoje moterų užimtumas mažesnis tik 2,5 proc., atlyginimai skiriasi 13,3 proc., o ne visą darbo dieną moterys dirba beveik tris kartus rečiau už kitas europietes. Gal tai dėl, kad mūsų moterys vienos iš geriausiai išsilavinusių ES? O gal ir dėl kitų priežasčių?

Moterys vis dar prisiima pagrindinę atsakomybę už šeimą, vaikus ir namų ūkį. Nepakankamos galimybės derinti darbą, šeimos ir asmeninį gyvenimą kenkia ne tik moterų ekonominiam aktyvumui, bet ir mažina paskatas gimdyti. O tai labai aktualu senėjančiai Europai.

Paskaičiuota, kad dėl lyčių nelygybės darbo rinkoje ES prarandama iki 10 proc. BVP vienam gyventojui. Šalys, kuriose moterys vertinamos ir joms suteikiamos galios visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir priimant sprendimus, yra stabilesnės, labiau klestinčios ir saugesnės. Visavertis moterų dalyvavimas ekonominiame gyvenime vis labiau tampa ne tik lygių galimybių įgyvendinimo, diskriminacijos mažinimo, bet ir mūsų ekonominės bei socialinės raidos problema.
Jei ir toliau pažanga lyčių lygybės srityje vyks tokiais pat tempais, tikėtina, kad 73 proc. moterų užimtumo lygį pasieksime 2038 m., darbo užmokesčio lygybę – 2084 m. Todėl neturėtų stebinti, kad šiai problemai skiriama tiek daug dėmesio.

Europos Parlamente šios kadencijos metų priėmėme net 18 rezoliucijų, kurios tiesiogiai susijusios su moterų ir lyčių lygybės tematika, tame tarpe, – ir moterų ekonominės galios stiprinimu. Paskutinė mūsų rezoliucija buvo skirta Europos socialinių teisių ramsčio projektui, kuris apjungia svarbiausias ES socialinės politikos iniciatyvas.

Džiaugiuosi, kad į šį projektą pateko ir mano rengti siūlymai dėl geresnio darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo. Balandžio mėnesį Komisija turėtų pateikti ES teisės aktų projektus, kurie turėtų nustatyti minimalias garantijas nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogoms, įteisintų vaiko gimimo atostogas tėvui, o taip pat atostogas senyvų, sergančių ar neįgalių šeimos narių priežiūrai. Pastaroji naujovė būtų ypač aktuali Lietuvai.

Mes taip pat pasiūlėme parengti direktyvos projektą dėl deramų darbo sąlygų, kurios būtų taikomos visų formų užimtumui. Šis teisės aktas turėtų garantuoti pagrindines darbo teises, įskaitant teisę į vienodą požiūrį, saugą ir sveikatą darbe, apsaugą motinystės atostogų metu, nuostatas dėl darbo ir poilsio laiko, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, mokymosi galimybių ir kt.
Nauja įgūdžių garantijos iniciatyva būtų svarbi ne vien moterims, kurioms dažniau tenka sugrįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Ji būtų taikoma visiems, kurie siekia įgyti pagrindinių įgūdžių, kurių reikia sparčiai kintančioje darbo rinkoje. Į Europos socialinių teisių ramsčio projektą pateko mūsų parengta vaikų garantijos iniciatyva, kuri turi padėti apsaugoti mūsų vaikus nuo skurdo. Juk ES vis dar apie 20 mln. vaikų gresia skurdas.

Iš Komisijos laukiame pasiūlymų, kaip sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Deja, bet vis dar gaji nuomonė, kad pagrindinis šeimos išlaikytojas turėtų būti vyras. Praėjusią savaitę diskutuojant apie atlyginimų skirtumus Europos Parlamente vienas europarlamentaras „sužibėjo“ pareikšdamas, kad moterys yra mažesnės, silpnesnės ir ne tokios protingos kaip vyrai, tad ir turi uždirbti mažiau. Kategoriškai nesutinku su tokia nuomone. Taip pat mano ir dauguma mano kolegų. Jau vien tai, kad moterys yra labiau išsilavinusios už vyrus paneigia tokius niekuo nepagrįstus vertinimus.

Žinoma, visų moterų ekonominės galios stiprinimo problemų ES neišspręs. Daugelio jų sprendimų reikia ieškoti valstybėse narėse. Nacionaliniuose teisės aktuose dar yra pakankamai erdvės moterų užimtumo gerinimui. Svarbu, kad moterys nebūtų ekonomiškai baudžiamos už tai, kad turi vaikų ar įsipareigojimų šeimai, o šeimos narių priežiūra būtų vertinama kaip produktyvus darbas.
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos bus veiksmingos tik tada, jeigu sykiu bus taikomos ir kitos priemonės, įskaitant kokybiškas ir įperkamų vaiko ir kitų šeimos narių priežiūros paslaugas, motinystei ir šeimai draugiškos aplinkos kūrimą darbovietėse.

Tačiau įstatymai sprendžia ne visas problemas. Daug kas priklauso ir nuo susiformavusių lyčių stereotipų bei tradicijų. Tai – ir profesijų pasiskirstymas į moteriškas ir vyriškas, „stiklinių lubų“ problema moterų karjeroje, atsakomybės už vaikų priežiūrą ir namų ruošą pasidalinimas šeimoje ir pan. O šios nuostatos ir stereotipai formuojasi jau ankstyvoje vaikystėje – šeimoje ir mokykloje.

Tad akivaizdu, kad moterų ekonominę galią pajėgsime padidinti tik veikdami kartu – Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, visuomeninėmis organizacijomis, mokymo įstaigomis ir darbo rinkos institucijomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (148)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (60)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (30)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1229)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (341)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...