Kasmet, gruodžio 3-ąją, Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje minima Neįgaliųjų diena. Metai nuo vienos gruodžio 3–osios iki kitos leidžia įvertinti užsibrėžtus tikslus, nuveiktus darbus ir priimtus sprendimus.
Neįgalieji nenori daug. Jie tiesiog nori vienodų teisių ir galimybių, paprastos ir patogios kasdienybės, nenori būti tie, kuriuos reikia slėpti, kurių gailimasi ar kuriems dalijama labdara. Šie žmonės, kaip ir visi kiti, nori būti orūs ir džiaugtis gyvenimu.
Deja, dažnai daug kam vis dar klaidingai atrodo, kad neįgaliųjų žmonių mūsų visuomenėje net nėra. Išties, retai juos pamatysime net ir pritaikytuose žemagrindžiuose autobusuose, viešose vietose ar masiniuose renginiuose. Ir teiginiai, kad šie žmonės patiria izoliaciją nėra laužti iš piršto, tiek kalbėdami apie švietimo sistemą, darbo rinką, sveikatos paslaugų prieinamumą, viešąją infrastruktūrą ir t.t. Todėl ir kyla klausimas, ar viską padarėme, kad šiems žmonėms būtų lengviau.
Maža to, šiais metais paaiškėjo, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas (JTNTK) pateikė tik tris pozityvias išvadas apie neįgaliųjų padėtį Lietuvoje, o daugiau kaip 60-yje punktų nurodė trūkumus ir neigiamą situaciją. Ką jau kalbėti apie pasirodžiusią informaciją apie tai, kad dabartinė valstybės paramos socialinėms įmonėms sistema negarantuoja didesnio neįgaliųjų įdarbinimo, kai, pasak neįgaliųjų atstovų, dažniausiai yra įdarbinami lengvą negalią turintys asmenys, o tie žmonės, kurie niekada savarankiškai neįsitvirtins darbo rinkoje, lieka užribyje. Pasirodo, tik apie 300, arba 4 proc. sunkiausią negalią turinčių žmonių dirba socialinėse įmonėse. Spaudoje nuskambėjo antraštės, kad pelną prekybininkams turintys uždirbti garsieji taromatai, įrengti pažeidžiant asmenų su judėjimo negalia teises. Neįgalieji galėtų nurodyti dar daug kliuvinių, kurie trukdo jiems būti visaverčiais visuomenės nariais.
Lietuvos neįgaliųjų forumo vadovės nuomone šios problemos Lietuvoje vis dar sprendžiamos vangiai mažai bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis. Tikiu, kad naujai išrinktas LR Seimas ir nauja Vyriausybė atsakingai įvertins Jungtinių Tautų rekomendacijas bei neįgaliųjų problemas ir savo darbų programose numatys veiksmingas jų sprendimo priemones.
O kaip geriau spręsti šias problemas galima pasimokyti iš daugelio Europos Sąjungos valstybių. Juk mūsų bendrijoje šiuo metu yra apie 80 mln. neįgaliųjų. Manoma, kad dėl gyventojų senėjimo iki 2020 m. šis skaičius padidės iki 120 mln. Todėl neįgaliųjų teisių apsauga, aplinkos prieinamumas, sveikatos, socialinės ir kitos paslaugos tampa aktualios vis daugiau europiečių.
Europos Parlamentas neįgaliųjų problemoms šiemet skyrė ypač daug dėmesio.
Mes pateikėme savo siūlymus, kaip geriau įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ratifikavo Europos Sąjunga. Ši konvencija svarbi pirmiausia tuo, kad ji keičia kultūrose susiformavusius požiūrius, t. y. pripažįsta, jog neįgaliais žmones paverčia socialinės ir ekonominės aplinkos kliūtys, o ne jų negalia. Tarp kitų priemonių pasiūlėme atlikti kompleksinę esamų ir būsimų ES teisės aktų ir finansavimo programų peržiūrą, siekiant visapusiškos atitikties Neįgaliųjų teisių konvencijai, taip pat integruoti neįgalumo aspektą į visų krypčių teisėkūros politiką, strategijas, ES socialinę ir ekonominę darbotvarkę bei Europos semestrą.
Šiais metais patvirtinome Interneto tinklapių ir mobiliųjų programų prieinamumo direktyvą, kuri įpareigos, valstybes nares įdiegti tokias viešojo sektoriaus institucijų interneto svetaines ir programėles, kad šios būtų patogios naudoti neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms taps labiau prieinamos internetu teikiamos viešosios paslaugos, pavyzdžiui – mokesčių deklaravimas, registracija poliklinikose, pašalpų įforminimas, darbo biržų paslaugos, gyvenamosios vietos deklaravimas ir pan. Labiausiai tai aktualu regėjimo negalią turintiems žmonėms. Galima pasidžiaugti, kad jau dabar Lietuvoje galima rasti tokių tinklapių, kurie pakankamai gerai pritaikyti neįgaliesiems – turi padidintą šriftą, keičia foną ir pan.
Pradedame svarstyti seniai lauktą Europos prieinamumo aktą, kuris nustatys prieinamumo reikalavimus ir privataus sektoriaus paslaugoms ir gaminiams, tarp jų - bankomatams ir banko paslaugoms, kompiuteriams, telefonams ir televizijos įrangai, telefonijos bei audiovizualinėms paslaugoms, transportui, e. knygoms ir e. prekybai, ES viešųjų pirkimų procedūroms ir ES lėšų naudojimui. Tikimasi, kad direktyva ne tik padarys paslaugas ir gaminius labiau prieinamus neįgaliesiems ir kitiems specialius poreikius turintiems ES piliečiams, bet ir skatins verslą bei inovacijas.
Ar žinojote, kad Europos Sąjungoje gestų kalba naudojasi beveik 52 milijonai žmonių, bet gestų kalbos vertėjo profesija nėra pripažinta visose valstybėse narėse ir daugelyje dar nėra šios profesijos mokoma universitetuose? Todėl Europos Parlamente priėmėme Gestų kalbos ir profesionalių gestų kalbos vertėjų rezoliuciją, kurioje pateikėme siūlymus, kaip plėtoti šią paslaugą neįgaliesiems. Mano manymu, kurtiesiems ir akliesiems bei klausos sutrikimų turintiems asmenims turi būti prieinama tokia pat informacija, komunikacijos ir mokymosi būdai, kaip ir visiems kitiems. Privalome užtikrinti gestų kalbos vertimo, subtitravimo, balso konvertavimo į tekstą paslaugas, vertėjus žodžiu, todėl visa širdimi balsavau už šią rezoliuciją.
Šiais metais Europos Parlamentas priėmė mano rengtą rezoliuciją, kurioje be kitų priemonių, kaip geriau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, siūloma parengti teisės aktą, kuris įteisintų senyvų, sergančių ar neįgalių šeimos narių priežiūros atostogas, po kurių dirbantieji galėtų sugrįžti į darbą, o priežiūros atostogų metu būtų išsaugotos socialinės garantijos.
Taip, greičiausiai, ir vėl gali pasigirsti skeptikų balsai, kad štai, „žiūrėkite, ir vėl europarlamentarai užsiima pertekliniu reguliavimu“. Jiems tegaliu atsakyti, kad mūsų pareiga ir darbas yra padėti žmonėms. Ir jei toks reguliavimas palengvina žmonių, ypač neįgaliųjų, gyvenimą, būdama Europos parlamento nare, nuosekliai sieksiu, kad neįgaliųjų problemos bei lūkesčiai ir toliau bus Europos Parlamento darbotvarkėje. Be abejo, šias problemas turime spręsti dirbdami kartu su valstybėmis narėmis, savivalda ir neįgaliųjų organizacijomis.