Bet man atrodo, kad atsakymą galima sudėti į vieną trumpą, paprastą ir aiškų sakinuką. Stipri ekonomika reikalinga, kad žmonės gyventų geriau. Ar gi ne taip? Todėl tikrai labai džiugina, kad, kalbėdamas apie naujai kuriamą Europos strateginių investicijų fondą, Europos Komisijos vadovas Žanas Klodas Junkeris sako: „Žengiame svarbų žingsnį siekdami Europos gyventojus sugrąžinti į darbo rinką ir atgaivinti ES ekonomiką.”
Ačiū p. Junkeriui už žmonių kalba pasakytus žodžius, kad jo komandos parengto ES ekonomikos gelbėjimo plano pirminis tikslas yra darbo vietos.
Kas gi yra tas Europos strateginių investicijų fondas, naujai kuriamas Europai gelbėti? Komisija sako, kad tai - pagrindinė priemonė, leisianti per artimiausius trejus metus sutelkti ne mažiau kaip 315 milijardų eurų papildomų investicijų į ekonomiką. Fondas finansuos rizikingesnius projektus ir taip skatins privačiojo sektoriaus investicijas.
Ekspertai sako, kad čia yra kaip tik tas receptas, kurio šiandien reikia Europai, kur vos galą su galu suduriančių žmonių skaičius auga lyg ant mielių. Su ekspertais tikrai nesiginčysiu. Ir man atrodo, kad jau gana taupyti, kad atėjo laikas investicijoms, nes tik kryptingomis investicijomis į projektus, kuriančius kokybiškas darbo vietas, užsuksime gerokai pristojusį Europos ekonomikos variklį.
Juk jei žmogus turi saugų, tinkamai mokamą darbą, jis moka mokesčius, leidžia pinigus įvairioms prekėms ir paslaugoms, tokiu būdu kuria paklausą, tada įsisuka gamyba, paslaugų sektorius, vėl daugėja surenkamų mokesčių, atsiranda daugiau lėšų pensijoms, švietimui, sveikatos apasaugai ir taip toliau.
Tokia elementari ekonomikos grandinė. Bet jei nėra darbo? Kas tuomet? Vyksta atvirkštinis procesas. Vartojimas mažėja, įsivyrauja recesija, kurią, deja, šiuo metu pastebime Europoje. Todėl dar kartą ačiū Komisijai už ketinimus kurti naujas darbo vietas.
Ketinimai yra, planas yra, lėšų pritraukimo mechanizmas sukurtas. Ko trūksta? O trūksta labai aiškių kriterijų, kurie atsakytų į klausimus: kada ir kokiose šalyse bus investuojama. Štai čia, bijau, ir bus tas šaukštas deguto, sutrukdysiantis gražiai skambančiai teorijai virsti realiomis darbo vietomis bei apčiuopiama nauda ekonomikai.
Susipažinusi su pateikta medžiaga apie kuriamą Europos strateginių investicijų fondą, paprašiau Komisijos konkrečiai įvardinti, kurias šalis ir kokias sritis pirmiausia pasieks planuojamos investicijos. Taip pat paprašiau pasidalinti, kokiais kriterijais bus remiamasi ir kas juos nustatys, atrenkant sektorius ir projektus investicijoms. Ne mažiau svarbu ir tai, kad būtų skatinama kurti normaliai apmokamas, saugias ir ilgalaikes darbo vietas.
Šią savaitę Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitete apie Europos strateginių investicijų fondą kalbėjo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atstovai. Jie detaliai išanalizavo Komisijos planus ir pateikė išvadas, kaip tai paveiks darbo rinką Europoje. TDO sako, kad Junkerio planas turi potencijos būti sėkmingu. Jį tinkamai įgyvendinus, per ateinančius trejus metus gali būti sukurta virš 2 milijonų darbo vietų.
Tinkamo plano įgyvendinimo sąlygos: daugiau investicijų šalims, kuriose didesnis nedarbo lygis bei palankesnės skolinimosi sąlygos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai. Nuo savęs dar pridėčiau, labai svarbus ir valstybės narės, į kurią ateina investicijos, noras siekti gerų rezultatų savo piliečiams. Jei valstybės pačios nenorės daryti reikalingų žingsnių sutvirtinti savo ekonomikai, o tik lauks, lyg jaunikliai paukščiukai išskėtę snapus, europinių sliekų, visos investicijos bus perniek. Todėl pirmiausia ES investicijų porciją privalo atseikėti ekonomiškai drausmingoms valstybėms.
Pavyzdžiui, Lietuvai.