V. Beržiūnaitė. Kodėl darbdaviams nereikia progresyvaus ir išsilavinusio jaunimo?

 (37)
Ko gero, kiekvienas dar mokyklos suole esame pagalvoję, kokį darbą norėtume dirbti užaugę. Siekdami šio tikslo stengiamės įgyti kuo daugiau žinių, puikiai išlaikyti egzaminus, parašyti bei apsiginti diplominį darbą. Vis dėlto, žengiant pirmuosius savarankiškus žingsnius darbo rinkoje, dažnam tenka susidurti su ne itin malonia situacija – atrodo, visą amžinybę trunkančiomis norimo darbo paieškomis, kurios ne visuomet būna vaisingos.
Vita Beržiūnaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje jauni žmonės susiduria su opia nedarbo problema. Baigę studijas net ir prestižiniuose universitetuose jie arba negali susirasti darbo arba yra priversti dirbti už santykinai mažą atlygį.

Būna ir taip, kad vargiai to atlyginimo pakanka net būtiniausioms išlaidoms, ką jau kalbėti apie būstą ar automobilį. Ši problema reikalauja ne tik dėmesio, bet ir kompleksiškų sprendimų.

Oficialiai pateikiamos 2016 m. lapkričio mėn. statistikos duomenys apie jaunimo nedarbą visoje Europos Sąjungoje, verčia susimąstyti: net 46,5 proc. jaunų graikų neturi darbo; Ispanijoje jaunimo nedarbas siekia 43,6 proc.; Italijoje – 36,4 proc. Laimė, Lietuvoje situacija yra geresnė – tik apie 12,7 proc. lietuvių jaunuolių neturi darbo. Visgi, kaip turbūt visi suvokiame, tai yra emigracijos padarinys. Tačiau kas bus, jeigu sienos Europoje užsivers?

Jaunų žmonių nedarbas Europos Sąjungos valstybėse verčia užduoti klausimą – ar darbdaviams apskritai reikia progresyvaus ir išsilavinusio jaunimo? Jeigu taip, kodėl tiek daug jaunų žmonių neranda galimybių realizuoti įgytų žinių bei potencialo darbo rinkoje?
Kalbant apie Lietuvą, jaunimo nedarbą sąlygoja nelanksti darbo rinka bei švietimo sistemos spragos.

Deja, universitetinis išsilavinimas mūsų šalyje – nuvertėjo; įsivyravo praktika, kad diplomas yra perkamas, o ne įgyjamas. Tuo metu darbo rinkoje – gajus negatyvus požiūris į jauną, patirties neturintį darbuotoją. Tai užkerta kelią jaunam žmogui įgyti darbinius įgūdžius ir kaupti darbo patirtį.

O jaunimo nedarbas didina pajamų nelygybę visuomenėje, nusikalstamumą ir netgi gali sukelti socialinius neramumus.

Šiandien aktyviai diskutuojama dėl to, kaip reikėtų pertvarkyti Lietuvos švietimo sistemą. Nors daug šnekama apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą, svarbu yra ne tik šis, tačiau ir paties švietimo kokybės aspektas. Juk gyvename nuolatos kintančiame pasaulyje, dėl to ir švietimo sistema negali būti sustabarėjusi, kokia dabar yra: Lietuvos universitetai iki šiol nėra gerai žinomi pasaulyje, dėstytojų, ypač pradedančiųjų, algos – mažos, tad ir motyvacija – menka, pagaliau mokslas Lietuvoje stokoja tarptautiškumo – kiek daug lietuvių mokslininkų gali pasigirti tuo, kad yra pasaulio, o ne tik Lietuvos mokslinės bendruomenės nariais? Vienetai!

Švietimo kokybę galėtume pagerinti ne vien mechaniškai jungdami aukštąsias mokyklas, tačiau ir tiksliai identifikuodami, kokių specialybių Lietuvos ekonomikai ir verslui iš tiesų reikia. Taip pat reikėtų apibrėžti mokslinių tyrimų institutų veiklos gaires, skatinti verslo ir švietimo bendruomenių bendradarbiavimą. Deja, universitetuose tebėra ruošiami specialybių, kurių Lietuvai net nereikia, studentai. Taip ne tik švaistomas jaunų žmonių laikas, o ir valstybės pinigai, kurių ir taip nėra daug.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

D. Pavalkis. Sporadiškas universitetų jungimasis konsoliduoti potencialo nepadės (4)

Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka – būtina. Gal patys sau mes ir atrodome gražiai, bet pažiūrėjus į Lietuvos mokslo matomumą Europoje ar pasaulyje – mūsų nėra.

E. Jovaiša. Pasaulis keičiasi. Kaip keičiasi mokykla? (10)

Seime prasidėjo Švietimo ir mokslo komiteto inicijuoto dokumento – Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių – svarstymas. Kodėl prireikė dar vieno dokumento?

A. Armonaitė. Seimo dauguma trukdo savo Vyriausybei pertvarkyti universitetus (4)

„Pagaliau planas pasieks Seimą ir vien stebuklas gali jį išgelbėti”, - socialiniuose tinkluose apie universitetų pertvarką rašė Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė.

S. Tumėnas. Dėl trijų raidžių bylos (58)

Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, visuomenėje, tarp lituanistų, istorikų ir šiaip tautiškai nusiteikusių lietuvybės gynėjų visą pusmetį verda aistros dėl „trijų raidžių bylos“.

V. Martikonis. Kam niekada neatsiras vietos emigranto lagamine? (22)

Liepos pradžioje uždaromas Vilniaus oro uostas. Neveiks beveik visą likusią vasarą. Sunkiai sveiku protu paaiškinamas sprendimas. Viena ranka valdžia išleidžia šimtus tūkstančių, kad populiarinti šalį ir pritraukti turistų, kita ranka uždaro pagrindinį oro uostą turizmo sezono piko metu.