Ko gero, kiekvienas dar mokyklos suole esame pagalvoję, kokį darbą norėtume dirbti užaugę. Siekdami šio tikslo stengiamės įgyti kuo daugiau žinių, puikiai išlaikyti egzaminus, parašyti bei apsiginti diplominį darbą. Vis dėlto, žengiant pirmuosius savarankiškus žingsnius darbo rinkoje, dažnam tenka susidurti su ne itin malonia situacija – atrodo, visą amžinybę trunkančiomis norimo darbo paieškomis, kurios ne visuomet būna vaisingos.
Vita Beržiūnaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje jauni žmonės susiduria su opia nedarbo problema. Baigę studijas net ir prestižiniuose universitetuose jie arba negali susirasti darbo arba yra priversti dirbti už santykinai mažą atlygį.

Būna ir taip, kad vargiai to atlyginimo pakanka net būtiniausioms išlaidoms, ką jau kalbėti apie būstą ar automobilį. Ši problema reikalauja ne tik dėmesio, bet ir kompleksiškų sprendimų.

Oficialiai pateikiamos 2016 m. lapkričio mėn. statistikos duomenys apie jaunimo nedarbą visoje Europos Sąjungoje, verčia susimąstyti: net 46,5 proc. jaunų graikų neturi darbo; Ispanijoje jaunimo nedarbas siekia 43,6 proc.; Italijoje – 36,4 proc. Laimė, Lietuvoje situacija yra geresnė – tik apie 12,7 proc. lietuvių jaunuolių neturi darbo. Visgi, kaip turbūt visi suvokiame, tai yra emigracijos padarinys. Tačiau kas bus, jeigu sienos Europoje užsivers?

Jaunų žmonių nedarbas Europos Sąjungos valstybėse verčia užduoti klausimą – ar darbdaviams apskritai reikia progresyvaus ir išsilavinusio jaunimo? Jeigu taip, kodėl tiek daug jaunų žmonių neranda galimybių realizuoti įgytų žinių bei potencialo darbo rinkoje?
Kalbant apie Lietuvą, jaunimo nedarbą sąlygoja nelanksti darbo rinka bei švietimo sistemos spragos.

Deja, universitetinis išsilavinimas mūsų šalyje – nuvertėjo; įsivyravo praktika, kad diplomas yra perkamas, o ne įgyjamas. Tuo metu darbo rinkoje – gajus negatyvus požiūris į jauną, patirties neturintį darbuotoją. Tai užkerta kelią jaunam žmogui įgyti darbinius įgūdžius ir kaupti darbo patirtį.

O jaunimo nedarbas didina pajamų nelygybę visuomenėje, nusikalstamumą ir netgi gali sukelti socialinius neramumus.

Šiandien aktyviai diskutuojama dėl to, kaip reikėtų pertvarkyti Lietuvos švietimo sistemą. Nors daug šnekama apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą, svarbu yra ne tik šis, tačiau ir paties švietimo kokybės aspektas. Juk gyvename nuolatos kintančiame pasaulyje, dėl to ir švietimo sistema negali būti sustabarėjusi, kokia dabar yra: Lietuvos universitetai iki šiol nėra gerai žinomi pasaulyje, dėstytojų, ypač pradedančiųjų, algos – mažos, tad ir motyvacija – menka, pagaliau mokslas Lietuvoje stokoja tarptautiškumo – kiek daug lietuvių mokslininkų gali pasigirti tuo, kad yra pasaulio, o ne tik Lietuvos mokslinės bendruomenės nariais? Vienetai!

Švietimo kokybę galėtume pagerinti ne vien mechaniškai jungdami aukštąsias mokyklas, tačiau ir tiksliai identifikuodami, kokių specialybių Lietuvos ekonomikai ir verslui iš tiesų reikia. Taip pat reikėtų apibrėžti mokslinių tyrimų institutų veiklos gaires, skatinti verslo ir švietimo bendruomenių bendradarbiavimą. Deja, universitetuose tebėra ruošiami specialybių, kurių Lietuvai net nereikia, studentai. Taip ne tik švaistomas jaunų žmonių laikas, o ir valstybės pinigai, kurių ir taip nėra daug.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (4)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – penkto kaklo...

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (251)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (102)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

R. Bogdanas. Iš ko Šiaurės Korėja gavo ukrainietiškus variklius raketoms? (315)

Vienas tarptautinis detektyvas artėja prie finišo tiesiosios. Įvyks teismas Hagoje, kuris paskelbs...

Tokio ažiotažo nebuvo jau seniai, bet K. Porzingio žvaigždė lietuvių negąsdina specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (75)

Lengvas pasivaikščiojimas draugiškose rungtynėse Rygoje Lietuvos rinktinei išėjo į naudą –...

Kodėl Kembridžo kunigaikštienė niekada nedalija autografų? (4)

Kate Middleton – viena iš dažniausiai fotografuojamų moterų visame pasaulyje ir galbūt...

Gyvai / Lietuvos triatlono taurės 4-as etapas Veisiejuose (1)

Rugpjūčio 19-ąją šeštadienį vienas gražiausių Pietų Lietuvos krašto miestelių Veisiejai...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (25)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (28)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (125)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...