Profesorius nedviprasmiškai leido suprasti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komanda yra tikras ir politinis vėžys.
Tiems, kas neskaitė profesoriaus straipsnio, trumpai priminsiu, kad p. R. Lopata savo nuomonę remia neva netylančiomis kalbomis apie Ramūno Karbauskio specialų ryšį su Rusija, kaltina jį teršiant Lietuvos žemę, nes jo įmonės prekiauja raundapu, taip pat piktinasi tuo, kad Lietuvoje šis gaminys nėra uždraustas. Profesorius lygina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir jos profesionalus su Valinsko partija bei „violetiniais“.
Nesunkiai įrodysiu, kad šį kartą p. Lopata yra švelniai tariant netikslus ir tendencingas ir štai kodėl:
kadaise tas pats premjeras, kuriam profesorius R. Lopata patarinėja šiuo metu, yra pasakęs: "ponas R. Lopata yra melagis ir gaila, kad profesoriai skleidžia melagingą informaciją". Matyt, šiuo metu būtent tokias savybes turinčių žmonių paslaugų reikia socialdemokratų partijos elitui, kad ir vėl prireikė meluojančio profesoriaus paslaugų.
Pradėkime nuo ryšių su Rusija. Prieš kelerius metus, 2010-aisiais, p. R. Lopata pats valgė duoną dirbdamas įmonių grupėje "Arvi", kuri, kaip žinoma, siejama su Rusijos federacija ir Lietuvos socialdemokratų partija. Tos grupės vadovas yra oficialus Rusijos federacijos garbės konsulas Lietuvoje. Glaudžius socialdemokratų, paties R. Lopatos ir jo buvusių darbdavių ryšius plačiai aprašė Lietuvos spauda dar 2013 metais. Dėl šių ryšių ir išaiškėjusių įmonės „paslaugų“ politikams įtakinga socialdemokratė Birutė Vėsaitė neteko ministrės posto. Taigi jei ir kalbėti apie Rusijos įtaką Lietuvos politikai ir viešajai nuomonei, tai pats profesorius ir jo viršininko vadovaujamos partijos elitas galėtų būti ideliais Rusijos įtakos agentais
Dar vienas akis badantis prieštaravimas - premjero konsultanto pasipiktinimas tuo, kad „žaliasis“ pardavinėja herbicidą ir kad šio herbicido naudojimas iki šiol Lietuvoje nėra ribojamas. Reikia pasakyti, kad glifosatas absoliučiai legaliai parduodamas kiekvienoje ūkinės paskirties prekių parduotuvėje. Jį privatūs asmenys ir ūkininkai naudoja pitžolėms naikinti visoje Europoje, o Europos Komisija neseniai pratesė jo naudojimą žemės ūkyje. Jei herbicidų naudojimas Lietuvoje būtų uždraustas, šalies ūkininkai turėtų nebent rankomis ravėti piktžoles, tokiu atveju galimybės konkuruoti su kitomis Europos šalimis užauginama produkcija būtų tikrai prastos.
Mokslininkų teigimu, žalingas yra ne pats herbicidas, o jo kiekis. Tad jei premjero konsultantas turi informacijos apie tai, kad kas nors iš 100 tūkst. Lietuvos ūkininkų šį preparatą naudoja netinkamai, jis tiesiog gali kreiptis į teisėsaugą. Jei pažeidimai yra masiniai, profesorius tiesiog gali patarti premjerui pasikviesti jam pavaldų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą ir paprašyti šio, kad būtų užtikrinta tinkama herbicido naudojimo priežiūra ir kad maistas, patenkantis ant žmonių stalo, atitiktų Lietuvoje įtvirtintus kokybės standartus.
Na ir paskutinis argumentas apie tai, kad į politiką ateina nestabili politinė jėga. Vargu, ar galima paneigti, kad esminis bruožas, kuris skiria Valstiečių ir žaliųjų sąjungos žmones nuo vadinamųjų gelbėtojų yra tas, kad kartu su šia partija į rinkimus eina tie, kurie savo darbais akademinėje, visuomeninėje veikloje, valstybės tarnyboje sugebėjo sukurti žmonėms ir valstybei reikalingus pokyčius.
Dauguma šių žmonių yra visuomenei pažįstami ir vertinami kaip savo srities profesionalai. Saulius Skvernelis, Stasys Jakeliūnas, Aurelijus Veryga, Dovilė Šakalienė - tai tik keli profesionalai, kurių ilgametė veikla ir jos rezultatai puikiai žinomi visuomenėje ir žmonės tai vertina.
Kodėl tuomet taip nerimauja premjero konsultantai? Visos politinės partijos analizuoja gyventojų nuomones ir lūkesčius, o šiais metais, žinia, dauguma žmonių pasisako už profesionalumą politikoje. Tradicinės partijos negali pasiūlyti proveržio, nes tiek šios kadencijos Seimas, tiek kai kurie Vyriausybės nariai patvirtino savo kaip kriminalizuotos institucijos reputaciją. Kai kurie Seimo nariai, partijų lyderiai lengva ranka parduoda žmonių pasitikėjimą, iškeičia jį į lagaminus, kurie prigrūsti tūkstančiais eurų. Buldozeriu stumiami įstatymai, kurie pamina daugumos darbuotojų poreikius, kurie didina skurdą ir įtampas, kurie skatina emigruoti.
P. Lopata ir jo viršininkai socialdemokratų partijoje greičiausiai puikiai suvokia, kad tradicinės politinės partijos per šiuos rinkimus tiesiog neturi ko pasiūlyti rinkėjui, todėl leidžiasi iki propagandistų lygmens ir kuria istorijas apie Lietuvos politikai gresiantį vėžį, bet ir čia prašauna, nes Lietuvos politinė sistema jau kurį laiką stipriai serga, ir to nuslėpti neįmanoma.
Jei kalbėti apie raundapą politikos kontekste, tai, mano įsitikinimu, šis preparatas yra per daug švelni priemonė politikos piktžolėms išnaikinti. Tos piktžolės, mano įsitikinimu, yra politinė korupcija, savanaudiškumas, atskirtis ir skurdas, emigracija ir tiesiog politinė nejautra. Aš nežinau, kokį politinį raundapą naudoja dabartinis politinis elitas prieš savo šalies žmones, bet jo poveikis įtikinamas - Lietuva susiduria su didžiausiu protų nutekėjimu visoje Europoje, skurdo ir atskirties mastais esame taip pat ES priekyje. Politinis raundapas į Lietuvos žmonių gyvenimą pilamas tokiais kiekiais, kad Kanados, Skandinavijos mokslininkų nuomone, Lietuva tiesiog išnyks po kelių dešimčių metų.
Jei Valstiečiai per šiuos rinkimus įtikins žmones profesionalų politikoje idėja, puoselės ją savo gretose, būtent tai ir bus tas preparatas, kurį galima bus panaudoti prieš piktžoles įsitvirtinusias politiniame lauke. O tada ir derliaus netruksime sulaukti.