Jei iki liepos 17 dienos pavyks surinkti 300 tūkstančių parašų ir Seimo rinkimų metu žmonės pasisakys už referendumo sprendimą – Lietuvoje bus draudžiama statyti, projektuoti ir eksploatuoti visų tipų branduolines elektrines. Nustos galioti visi Seimo ir Vyriausybės iki tol priimti sprendimai atominės elektrinės klausimu. Įstatymui negalės būti uždėtas net prezidentės veto. Privalomojo referendumo formuluotė yra tokia griežta tik todėl, kad kitaip ir negali būti. Tautos referendumas negali vykti dėl smulkmenų, tariamų prielaidų, netikslių formuluočių. Jame privalo būti priimtas konkretus tautos įstatymas, patvirtinantis arba atšaukiantis anksčiau priimtus Seimo įstatymus. O dabar papunkčiui į kai kuriuos E. Vareikio argumentus:

Pirma: Ponas E. Vareikis lygina atominės elektrinės statybas su bet kokio pastato statybomis ir siūlo neeikvoti pinigų referendumui dėl statybų. Leiskite nesutikti su šia nuomone. Šis pastatas kainuoja beveik tiek, kiek Lietuva surenka per metus į biudžetą, o branduolinio incidento (nekalbant apie rimtą avariją) pasekmių likvidavimo kainos gali būti iš tiesų nepakeliamos mažai valstybei. Verta paminėti Vokietijos Ekologijos instituto eksperto Andreas Kraemerio mintį, praeitą savaitę išsakytą britų dienraščio „Guardian“ publikacijoje, kurioje teigiama, kad branduolinė energetika yra vienintelė pramonės rūšis, kurios kaina nuolat didėja didėjant produkcijos kiekiui (dėl nuolatinių investicijų į saugumą poreikio). Austrijos premjeras neseniai paskelbė, kad pradeda parašų rinkimų kampaniją visoje Europos Sąjungoje su tikslu visiškai uždrausti atominę energetiką. Suprantu, kad tai neįvyks po kelerių metų, tačiau toks draudimas visai realus po keliolikos. Ką darys Lietuva, sukišusi milijardus?

Antra: Valdantieji nuolat bando kaltinti referendumo iniciatorius tarnavimu užsieniui, tačiau patys nesiūlo jokių priemonių, kaip sustabdyti branduolinius monstrus šalia Lietuvos sienų. Naivus tikėjimas, kad patys pasistatysime greičiau ir bus gerai, yra netoliaregiškas. Jei kaimynas degina žolę netoli mano namų, ar turiu daryti tą patį norėdamas jį sustabdyti? Vienintelis realus kelias patraukti branduolines statybas nuo Neries ir Nemuno yra blokuoti Rusijos derybas dėl bevizio režimo su ES. Kol kas Lietuva yra pasyvi stebėtoja šiame procese. Juk Rusijai vizų klausimas yra pagrindinis užsienio politikos tikslas dešimtmečiui. Lietuva turi pasinaudoti šia proga apsisaugodama nuo rusiškų reaktorių šalia Vilniaus ir Tauragės. Nemanau, kad būtų sunku sulaukti Vokietijos ar Lenkijos paramos šiuo klausimu. Tuo tarpu mūsų užsienio reikalų ministras užsiima raganų ir pseudožaliųjų medžiokle.

Trečia: Gerbiamo E. Vareikio paminėta Austrija atsisakė atominės energetikos ne dėl Seimo nario minėtų priežasčių, o todėl, kad 1978 m. ten vyko referendumas dėl jau pastatytos jėgainės šalia Vienos. Austrai suprato padarę klaidą ir atsisakė paleisti savo jėgainę. 1979 m. įvykusi avarija JAV branduolinėje elektrinėje tik patvirtino, kad referendumu atsisakę „taikaus atomo" austrai buvo
teisūs. Italai, po Černobylio apsvarstę už ir prieš, referendumu uždarė vienintelius 3 savo reaktorius ir po Fukušimos dar vieno referendumo būdu dar kartą patvirtino, kad nenori branduolinės energetikos. Vokietijai neprireikė referendumo, nes ši šalis yra atsinaujinančios energetikos lyderė, ir ją vysto darbais, o ne žodžiais ir ne išsisukinėjimais apie Šveicariją gelbstinčius kalnus ar Norvegijos naftos telkinius. Vokietija pasiekė 20 branduolinių elektrinių galios elektros generacija vien iš saulės. Tiesa, Vokietija dažnai kaltinama neracionaliu atsinaujinančios energetikos subsidijavimu per fiksuotą elektros supirkimo kainą. Lietuvoje šis argumentas naudojamas ypač dažanai. Cituojant tą patį aukščiau minėtą vokiečių ekspertą, vokiečiai moka skaičiuoti. Visos investicijos su kaupu atsiperka 400 000 darbo vietų ir 40 milijardų apyvartos atsinaujinančios energetikos pramonės mokesčiais. Atsinaujinanti energetika kuria darbo vietas, branduolinė – problemas.

Ketvirta: Nesuprantu p. E. Vareikio, diplomato ir politikos mokslų dėstytojo, baimės pirmą kartą Lietuvos istorijoje pasinaudoti realiu demokratijos įrankiu – privalomuoju referendumu. Juk agituoti žmones balsuoti už atominę energetiką galės ne tik žalieji, bet ir atominės šalininkai. Vyriausybė jau dabar išleido kelis milijonus mūsų visų sunkiai sukauptų lėšų projekto viešinimui. Tai normalu (nors planuoti 50 milijonų litų vien atominei propagandai, tuo pat metu teigiant, kad referendumo organizavimui Seimo rinkimų metu „nėra pinigų“ – nenormalu).

Tiesa, kartais mokesčių mokėtojų pinigais apmokama projekto reklama peržengia korektiškumo ribas. Birželį vyko geografijos egzaminas. Tarp klausimų dvyliktokams buvo net 3 susiję su atomine energetika. Tačiau vienas klausimas buvo suformuluotas taip, jog teisingą atsakymą galėjo pateikti tik atominės šalininkai. Teko bendrauti su vienu dvyliktoku iš Klaipėdos – egzamine buvo tendencingas klausimas: kodėl Lietuvai naudinga statyti Visagino AE? Tai Gebelso stiliaus propaganda, o ne projekto viešinimas. Tikiuosi tai išimtis, o ne taisyklė.

Violetinės psichozės apimtoje šalyje pagaliau vyksta reali demokratinė idėjų kova realiu klausimu. Turbūt reikia padėkoti visoms pusėms už tai, kad ne „mergaitė" ir ne Darbo partijos byla atsidūrė visuomenės svarstymų epicentre. Mokomės demokratijos pagrindų. Pagaliau išbridome iš sovietinės technokratinės politikos gniaužtų. Visiems tapo aišku, kad ne energetikai, branduoliniai fizikai ar vien ekonomikos specialistai, bet tuo labiau ne lobistų būrelis turi spręsti tokius politinius klausimus. Renkant parašus gatvėje vis rečiau tenka girdėti „neturiu nuomonės", „ne mano protui" pasakymų.

Žmonės vaduojasi iš specialistų paieškos sindromo, primesto sovietų valdžios. Referendumo kampanija parodė, kad tarp ekspertų lygiai tiek pat atominės šalininkų kaip ir priešininkų. Jurgis Vilemas prieš Saulių Kutą, Raimondas Kuodis prieš Gitaną Nausėdą. Nė vieno eksperto nuomonė negali būti lemianti ir galutinė – pagrindinis ekspertas demokratinėje visuomenėje yra pats pilietis, o politikos pasirinkimus lemia jo vertybės, baimės, norai ir abejonės. Tai yra demokratija.