T. Tomilinas. Kaip didės algos Lietuvoje?

 (136)
Daug kas tikėjosi, jog pagal ankstesnių kadencijų praktiką Seime bus užkurtas minimalios algos buldozeris ir tuo viskas pasibaigs.
Tomas Tomilinas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau minimali alga visada yra tik dalinis ir tik laikinas sprendimas. Išeitis – vieną kartą ir visam laikui perimti Skandinavijos šalių patirtį, kai darbo santykiai (ir atlyginimai) yra lygiaverčių partnerių – darbdavių ir darbuotojų asociacijų - tarpusavio susitarimų dalykas.

Trišalei tarybai užbaigus derybas ir Vyriausybei patvirtinus susitarimo turinį Darbo kodekso patvirtinimo klausimas persikelia į Seimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pritaria Trišalės tarybos susitarimui ir jį taip pat palaikys.

Tačiau yra viena sąlyga.

Darbuotojams atstovaujančių organizacijų padarytos nuolaidos darbdavių naudai turi tapti Lietuvoje neįprasto proceso – derybų dėl šakinių kolektyvinių sutarimų – pagrindu.

Mokytis turėsime iš skandinavų. Pavyzdžiui, Norvegijoje šiandien 100 procentų viešojo sektoriaus darbuotojų ir beveik 90 procentų dirbančiųjų privačiame sektoriuje dirba pagal darbo sutartis, kurios yra sudaromos kolektyvinių susitarimų pagrindu. Kitaip tariant, darbuotojo interesus gina ne tik jo asmeninė darbo sutartis, bet ir šakinis susitarimas tarp jo profesinės sąjungos ir darbdavių asociacijos.

Būtent šiame šakiniame susitarime ir būna nustatyti atlyginimų tarifai, atskirais atvejais net ir visa atlyginimų sistema, darbo saugos, atleidimo iš darbo ir kiti klausimai. Atskira dalis – darbuotojų ir darbdavių ginčai, apimantys tiek atskirus individualius atvejus, tiek ir visos šakos klausimus.
Kaip visa tai veiks Lietuvoje?

Vyriausybė ir konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imsis atsakomybės ir inicijuos reguliarius Trišalės tarybos posėdžius kas mėnesį. Nepamirškime: tai ne tik socialinės apsaugos, bet ir DARBO ministerija. Artimiausiais metais vienas iš jos veiklos efektyvumo rodiklių – pradėtos derybos dėl konkrečių šakinių kolektyvinių susitarimų didžiausiuose Lietuvos ūkio sektoriuose.

Savo ruožtu valstybė imsis priemonių, skatindama asocijuotų struktūrų populiarumą – tiek sukurdama kompensacinius mechanizmus darbuotojams, dengdama dalį jų mokamų įnašų profesinėms sąjungoms, tiek ir didindama privačių subjektų motyvaciją dalyvauti asocijuotų struktūrų veikloje.

Šios priemonės tiesiogiai nepadidins nė vieno atlyginimo, šiandien mokamo Lietuvoje, tačiau šakiniai susitarimai ir juose neišvengiamai atsirasiančios nuostatos dėl atlyginimo tarifų, jų sistemos ir periodinio (kasmetinio) jų didinimo – europietiškas požiūris į nuoseklius ir abipusiai pagarbius santykius tarp darbdavių ir darbuotojų.

Trišalės tarybos darbas dėl naujojo Darbo kodekso parodė, kad prie vieno stalo susėdę darbdaviai ir darbuotojai geba greitai ir sėkmingai susitarti. Paradoksalu, tačiau vienintelė valstybės rolė – suteikti erdvę ir skatinti šį abipusiai naudingą dialogą. Daryti tai realiai, neapsimetant ir nevaidinant susirūpinimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

V. Čmilytė-Nielsen. Reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms (17)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Praėjus pusmečiui atėjo laikas apžvelgti, ar nevaisingoms poroms teikiama pagalba yra efektyvi, kaip įstatymas veikia praktikoje.

R. Žakaitienė. Ar tikrai reikalinga aukštojo mokslo reforma? (49)

Dažnai šiuo metu kalbame apie talentų pritraukimą, bet dar per retai apie talentų išlaikymą. Lietuvių, pasirenkančių studijuoti užsienio universitetuose, skaičius kasmet auga. Pagrindinė to priežastis – aukštesnė studijų kokybė.

A. Maldeikienė. Valdžios kurtumo kaina (126)

Birželio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje finansų ministrui Viliui Šapokai uždaviau, atrodytų, paprastą klausimą: kokia pajamų suma keturių asmenų šeimą (tėveliai ir du vaikai) jau padaro pakankamai turtinga, kad ji galėtų pradėti mokėti didesnius mokesčius.

R.J. Dagys. Strategiškai siekiame proveržio mokslo srityje? Ne. (30)

Kalbos apie vykstantį ir būsimą proveržį technologijų, biomedicinos, fizinių mokslų srityse yra tapęs beveik gero skonio ženklu tarp aukštesnio rango šalies politikų.

A. Kontrimienė. Vilniaus savivaldybė rodo pavyzdį kovoje su smurtu (5)

Smurtaujančių artimoje aplinkoje atvejų vis daugėja - 2015 m. užfiksuoti 38 510 pranešimai policijai dėl smurto artimoje aplinkoje, o tai beveik trečdaliu daugiau negu 2014 m. Dažniausiai dėl smurto artimoje aplinkoje kenčiame mes, moterys.