T. Tomilinas. Kaip didės algos Lietuvoje?

 (136)
Daug kas tikėjosi, jog pagal ankstesnių kadencijų praktiką Seime bus užkurtas minimalios algos buldozeris ir tuo viskas pasibaigs.
Tomas Tomilinas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau minimali alga visada yra tik dalinis ir tik laikinas sprendimas. Išeitis – vieną kartą ir visam laikui perimti Skandinavijos šalių patirtį, kai darbo santykiai (ir atlyginimai) yra lygiaverčių partnerių – darbdavių ir darbuotojų asociacijų - tarpusavio susitarimų dalykas.

Trišalei tarybai užbaigus derybas ir Vyriausybei patvirtinus susitarimo turinį Darbo kodekso patvirtinimo klausimas persikelia į Seimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pritaria Trišalės tarybos susitarimui ir jį taip pat palaikys.

Tačiau yra viena sąlyga.

Darbuotojams atstovaujančių organizacijų padarytos nuolaidos darbdavių naudai turi tapti Lietuvoje neįprasto proceso – derybų dėl šakinių kolektyvinių sutarimų – pagrindu.

Mokytis turėsime iš skandinavų. Pavyzdžiui, Norvegijoje šiandien 100 procentų viešojo sektoriaus darbuotojų ir beveik 90 procentų dirbančiųjų privačiame sektoriuje dirba pagal darbo sutartis, kurios yra sudaromos kolektyvinių susitarimų pagrindu. Kitaip tariant, darbuotojo interesus gina ne tik jo asmeninė darbo sutartis, bet ir šakinis susitarimas tarp jo profesinės sąjungos ir darbdavių asociacijos.

Būtent šiame šakiniame susitarime ir būna nustatyti atlyginimų tarifai, atskirais atvejais net ir visa atlyginimų sistema, darbo saugos, atleidimo iš darbo ir kiti klausimai. Atskira dalis – darbuotojų ir darbdavių ginčai, apimantys tiek atskirus individualius atvejus, tiek ir visos šakos klausimus.
Kaip visa tai veiks Lietuvoje?

Vyriausybė ir konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imsis atsakomybės ir inicijuos reguliarius Trišalės tarybos posėdžius kas mėnesį. Nepamirškime: tai ne tik socialinės apsaugos, bet ir DARBO ministerija. Artimiausiais metais vienas iš jos veiklos efektyvumo rodiklių – pradėtos derybos dėl konkrečių šakinių kolektyvinių susitarimų didžiausiuose Lietuvos ūkio sektoriuose.

Savo ruožtu valstybė imsis priemonių, skatindama asocijuotų struktūrų populiarumą – tiek sukurdama kompensacinius mechanizmus darbuotojams, dengdama dalį jų mokamų įnašų profesinėms sąjungoms, tiek ir didindama privačių subjektų motyvaciją dalyvauti asocijuotų struktūrų veikloje.

Šios priemonės tiesiogiai nepadidins nė vieno atlyginimo, šiandien mokamo Lietuvoje, tačiau šakiniai susitarimai ir juose neišvengiamai atsirasiančios nuostatos dėl atlyginimo tarifų, jų sistemos ir periodinio (kasmetinio) jų didinimo – europietiškas požiūris į nuoseklius ir abipusiai pagarbius santykius tarp darbdavių ir darbuotojų.

Trišalės tarybos darbas dėl naujojo Darbo kodekso parodė, kad prie vieno stalo susėdę darbdaviai ir darbuotojai geba greitai ir sėkmingai susitarti. Paradoksalu, tačiau vienintelė valstybės rolė – suteikti erdvę ir skatinti šį abipusiai naudingą dialogą. Daryti tai realiai, neapsimetant ir nevaidinant susirūpinimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

P. Auštrevičius. Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“ (22)

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

A. Guoga. V. Mazuronis. Ar ateities kartos dar turės miško? (47)

Karštas diskusijas sukėlusi miškų urėdijų reforma paskatino atidžiau pasiaiškinti kas, kodėl ir kaip.

E. Vareikis. Patriotizmas ir informacinės grėsmės nacionaliniam saugumui (38)

Teisūs yra tie politikai, kurie žino, kad karas kyla tada, kai jo mažiausiai tikiesi, ir pasirodo yra, būtent, toks, kokiam nesi pasiruošęs.

A. Kubilius. Svarbiausias iššūkis Gintautui Paluckui – ar atsikratys socialdemokratų priklausomybės nuo totalinio melo? (278)

Gintautas Paluckas keičia Algirdą Butkevičių. Tai gerai. Nepažįstu taip gerai Gintauto Palucko, kad galėčiau lengvabūdiškai spėlioti, kaip jam seksis, bet akivaizdu, kad baigiasi 27 metus trukusi „brazauskinė“ era socialdemokratų gyvenime.