Prieš kurį laiką Valstybės kontrolė pateikė audito ataskaitą dėl valstybės investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) siekiant inovacijų augimo. Situacija daugiau nei apgailėtina. Ambicingas projektas, milžiniškos investicijos, o rezultatas – jokio proveržio. Europos Sąjungos ino-vacijų švieslentėje Lietuva yra vos 24 vietoje tarp 28 šalių, o verslo investicijos į MTEP siekia vos 0,3 proc. BVP ir kelis kartus atsilieka nuo ES vidurkio (1,3 proc. BVP). Valstybės kontrolės išvados atspindi, jog situaciją iš esmės galėjusios pakeisti investicijos nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Per 2007-2016 m. laikotarpį į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuota daugiau nei milijardas eurų. Šiomis investicijomis buvo siekiama skatinti mokslo ir studijų institucijas bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, plėtoti naujausias technologijas, vykdyti tarptautinio lygio mokslo tyrimus ir, rezultate, didinti aukštos pridėtinės vertės produktų eksportą. Tačiau šiandien aiškėja, jog šis milijardas neatnešė jokios apčiuopiamos investicijų grąžos. Kodėl?

Todėl, kad „slėniai užmiršti ir nevaldomi“, kaip skelbia liūdną padėtį atskleidžiančios Valstybės kontrolės išvados. Mokslo slėniai tapo arba valstybės pamestinukais arba buvo paprasčiau sumaniai ,,integruoti” į universitetų autonomijas. Vienaip ar kitaip, vietoje nepriklausomai veikiančių, mokslo ir verslo bendradarbiavimo kaip pagrindinio rezultato siekiančių slėnių, šiandien turime atnaujintas universitetų laboratorijas; taip pat sukurtas, bet nenaudotas mokslo slėnių valdymo ir koordinavimo modelis, nevykdyta stebėsena, nesirūpinta technologijų perdavimu ir MTEP komercializavimu – visa tai kelia daug klausimų apie mūsų investuotą milijardą.

Dešimties metų slėnių istorijoje nestinga protu nesuvokiamų prieštaravimų bei lėšų švaistymo.

Pavyzdžiui, švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu 2010 metais už 150 tūkst. eurų buvo parengtas mokslo slėnių valdymo ir koordinavimo modelis, pagal kurį turėjo būti užtikrintas tinkamas slėnių programų koordinavimas ir tikslų įgyvendinimas. Tačiau šis modelis nenaudojamas ir veiklos stebėsena nėra vykdoma, nes, anot tos pačios ŠMM atstovų, ,,tokia sistema pažeistų aukštųjų mokyklų autonomiją”. Kitaip tariant, pirma nusipirko produktą, o vėliau sugalvojo, kad jo visai nereikėjo.

Nepaisant to, kad situacija mokslo slėniuose yra nevaldoma, nekoordinuojama ir net nestebima, ne-paisant patirtų nesėkmių tiek kuriant mokslo slėnius, tiek mokslo ir technologijų parkus, ŠMM turi naują planą kaip įsisavinti 2014-2020 m. ES lėšas, skirtas inovacijų augimui generuoti.

Ministerija planuoja naują priemonę – „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimą“. Primenu, kad mokslinių tyrimų komercializavimo ir technologijų perdavimo funkcijoms atlikti buvo steigia-mi mokslo ir technologijų parkai (MTP), tačiau, anot Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atliktos MTP veiklos vertinimo ataskaitos, jie šių funkcijų nevykdo.

Kodėl turėtume patikėti, kad dar sykį išleidę pinigus šįsyk gausime rezultatus? Nėra ženklų, jog ŠMM adekvačiai vertintų klaidas mokslo slėniuose, o taip pat nepanašu, jog Ūkio ministerija žino, ką daryti su savo funkcijų neatliekančiais mokslo ir technologijų parkais.

Supraskime situacijos rimtumą. Investuota daugiau nei milijardas eurų – Lietuvai milžiniškos lėšos, – tačiau investicijų grąža šiandien matoma tik atnaujintų universitetų laboratorijų forma, o ši forma – be turinio, nes laboratorijų darbo vaisių Lietuvos ekonomikoje beveik nematyti.

Verslo įmonių, investuojančių į MTEP Lietuvoje nedaugėja, inovacijų augimo nematome, toliau velkamės galutinėse ES inovacijų švieslentės eilėse. Sugebame pamatyti problemą, sugebame sukurti sprendimą bei rasti lėšų šiam sprendimui finansuoti, tačiau pakeliui pasirodo, jog visa tai tebuvo dūmų uždanga lėšų įsisavinimui kitiems tikslams.

Jeigu nesugebėsime pakeisti šiandien matomos apgailėtinos privačių investicijų į MTEP padėties bei stagnuojančio inovacijų diegimo, tuomet ir ateityje matysime žemo konkurencingumo Lietuvos ekonomiką.