S.Šedbaras. Žygaičių pavojai skalūnų dujų beieškant

 (418)
Kalbos apie numatomus skalūnų dujų žvalgybos darbus Tauragės rajone sukėlė nerimą Žygaičių kaimo bendruomenei ir tapo aktualia tema, į kurią tėra du atsakymai – būti arba nebūti skalūnų dujų gavybai Lietuvoje.
Suprantamas gyventojų nerimas, nes tai, ko nežinai, pasitikėjimo nekelia.
Stasys Šedbaras
Stasys Šedbaras
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Yra ir kita svarbi pusė – savo žemėje ūkininkai patys šeimininkai, jie tegali apsispręsti, kokiomis sąlygomis joje leisti veikti kitiems. Žmogus turi matyti konkrečią naudą, tai dažniausiai ir nulemia jo sprendimą.

Bet sugrįžkime prie skalūnų dujų, kurių, specialistų tvirtinimu, minėtoje vietoje yra.

Gąsdinama turint slaptų interesų

Išgirdę, kad vykdant skalūnų dujų žvalgybos tyrimus gali būti sugriauta melioracijos sistema, o išgaunant dujas bus užterštas požeminis vanduo, Žygaičių kaimo bendruomenės nariai atvyko į Seimą ir išsakė savo nuogąstavimus Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.

Ar komiteto pirmininkas A. Salamakinas sugebėjo išsiaiškinti tariamas ir tikras žmonių laukiančias grėsmes? Atrodo, šįkart pirmininkas galėjo ir apsirikti teigdamas, kad mokslininkai sako, jog „ kas kilometras stovės bokštas, kuris išgaus skalūnines dujas, tai reikia įsivaizduoti, kaip atrodys nuo Tauragės iki pajūrio šitas Lietuvos kampelis“ (Lietuvos žinios. Seimo komitete – siūlymai nutraukti konkursą dėl skalūnų dujų paieškos. 2013 m. sausio 23 d.). Ir daug labiau įtikina kita A. Salamakino nurodoma priežastis: „Aš esu gavęs iš premjero A.Butkevičiaus pavedimą atlikti išsamų tyrimą, ir Vyriausybė gali nutraukti šitą sutartį, ginant gyventojų interesus" (ten pat).

Žmonių gąsdinimas nėra šios Vyriausybės atradimas. Taip elgiamasi nuo senų laikų, norint patenkinti savanaudiškus interesus. Šįkart, atrodo, kad tie interesai veda į „Gazpromą“, nes šis dujų koncernas nėra suinteresuotas bet kokio konkurento rinkoje atsiradimu, ir girdimi gąsdinimai tikrai nėra skaidrūs. 

Tad ką sako mokslininkai apie skalūnų dujų, išgaunamų pasaulyje nuo 1946 metų, patirtis?

Teorija ir praktika saugant gruntinius vandenis

Seisminė žvalgyba yra pradinis žemės gelmių struktūrinės sandaros tyrimas. Jis taikomas nustatant žemės gelmių sandarą svarbių ūkio objektų įrengimui bei tikrina naftos ir dujų išteklius. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas dr. Jonas Satkūnas teigia, kad tokia seisminė žvalgyba, kokią numatyta atlikti Žygaičiuose, Lietuvoje daryta tūkstančius kartų daugelyje vietų, tai įprastas metodas visiems naftos telkiniams tirti. „Tokie gąsdinimai yra neigiama eskalacija prieš nekaltą darbą. Visur, kur taip pat buvo atlikti šie darbai, nebuvo tokio didelio susidomėjimo, kaip dabar. Laukų dirbimo technika gali sukelti didesnę grėsmę melioracijos sistemai, negu seisminės žvalgybos darbai, ieškant skalūnų dujų“, – teigia dr. J. Satkūnas. 

Panašu, kad grėsmių melioracijai burbulas netikras, nes Lietuvoje tokie tyrimai daryti tūkstančiuose kilometrų. Žemės ūkio ministerijos atstovas, atsakingas už melioracijos įrenginių priežiūrą, Vytautas Byla primena, jog melioracijos sistemų schemas turi kiekviena savivaldybė ir darbai vykdomi atsižvelgiant į jas, o sutartyse turi būti numatyti atstatymo darbai, jeigu kartais būtų pažeista melioracijos sistema (o taip tikrai gali nutikti). 

Žygaičių gyventojai baiminasi, ar nebus užteršti gruntiniai vandenys. Lietuvos mokslininkai ir specialistai pateikia duomenis šia tema. Išties, tik pradėjus pasaulyje išgauti skalūnų dujas buvo naudojami įvairūs chemikalai, bet jų pavadinimai surašyti istorijos archyvuose. Šių laikų technologijos ištobulintos ir dabar naudojamos cheminės medžiagos, kurias kasdien sutinkame ir kosmetikos, ir maisto pramonėse. Mokslų daktaras J. Satkūnas išvardija visas chemines medžiagas, kurios naudojamos hidrauliniame uolienų plėšyme kartu su smėliu ir gėlu vandeniu. Tai druskos rūgštis (HCI) 15 proc., kuri naudojama ir plaukimo baseinų valymui; biocidai natrio hipochloritas, naudojamas plaukimo baseinų valymui, chloro dioksidas – naudojamas geriamo vandens valymui; trinties sumažintojai poliakrilamidai, naudojami dirvožemio ir vandens valymui, taip pat kosmetikoje; gelinės medžiagos guaro guma, celiuliozė ir jos dariniai, naudojami maisto prieduose, kosmetikoje; deoksidatorius amonio bisulfitas, naudojamas maisto ir gėrimų pramonėje.
Tad kaip dėl gruntinių vandenų taršos?

Specialistų teigimu, minėtos cheminės medžiagos neužterš nei vandens, nei žemės, nes mes jas naudojame kasdien, jos nekenksmingos aplinkai, tuo labiau, kad jas žvalgytojai privalės surinkti ir utilizuoti. Tai įprasta procedūra, prižiūrima aplinkos apsaugos specialistų. Buvo atlikti tyrimai, ar galėtų minėtos medžiagos tyrimų metu patekti į gruntinius vandenis. „Naftos ar dujų paieškos bandymai vyksta dviejų tūkstančių metrų gylyje, o gruntinis vanduo slūgso ne giliau kaip 200 metrų gylyje. Kad per beveik du kilometrus vandenis pasiektų šios medžiagos, - tikimybė net ir teoriškai sunkiai įsivaizduojama“, – sako dr. J. Satkūnas. 

Tačiau svarbiausias dalykas yra tai, kad atlikus paiešką ir žvalgybą ir radus tinkamų išgauti angliavandenilių išteklių, prieš pradedant gręžinių eksploatavimą (skaičiuojama, kad tai įvyktų ne anksčiau kaip po 5–7 metų), privalomai bus atliekamas dar vienas išplėstinis poveikio aplinkai vertinimas, apimantis visus gavybos aspektus.

Beliko bokštelių klausimas, kurių, kaip minėjo A.Salamakinas, bus pristatyta iki pajūrio. Specialistų teigimu, tokia praktika tikrai yra buvusi JAV – Teksase yra ištisi laukai tokių gręžinių. Tačiau dabar visiškai pakitusios technologijos ir išgaunant skalūnų dujas pastatomas vienas pagrindinis gręžinys. Iš jo dešimtys atšakų išgręžiamos po žeme. Atkreiptinas dėmesys, kad skalūnų dujų ar naftos gavyba dažniausiai vykdoma tik labiausiai tam perspektyviose sluoksnio dalyse ir tik ten yra tankiau įrengiami gręžiniai.

Lenkai taip pat susidūrė su juoda propaganda

Amerikiečiai skalūnų dujas išgauna nuo praėjusio amžiaus vidurio. Per milijoną skalūnų gavybos gręžinių turinčioje valstybėje per visą istoriją būta pavienių atvejų, kad kažkas netikėto nutiko, tačiau ten dujos, lyginant su Europa, atpigo perpus. JAV dujas atpigino konkurencija, kai skalūnų dujų gavybos mastas pasiekė 2 mlrd. kub. m. per dieną. Rašau tai ne šiaip sau – Lietuvoje skleidžiama neigiama propaganda greičiausiai bijant, kad „Gazpromas“ nebebus vienintelis dujų kainų diktatorius. Šalyse, kuriose įsavinama skalūnų dujų gavyba, dujos atpinga ir tai naudinga žmonėms. Taip sukuriama dujas atpiginanti rinka. Sėkmingai skalūnų žvalgyboje darbuojasi kaimynai lenkai, beje, susiduriantys su tokia pat atgrasia propaganda, tačiau jai nepasiduodantys. Tik lenkų sąlygos yra sudėtingesnės, nes skalūnų dujos glūdi 4 kilometrų, o Lietuvoje jos aptinkamos dvigubai aukščiau – 2 km. gylyje.

Turbūt daugelis yra matęs internete išplatintą vaizdo klipą, kuriame rodomas degantis vanduo. Šio reiškinio neįmanoma sieti su Lietuva, molio skalūnų dujomis ar nafta, nes tokie reiškiniai yra tik JAV Pensilvanijos valstijoje, kur išgaunamos ne skalūnų dujos, o kasama akmens anglis. Mokslininkai aiškina, jog tai nutinka dėl iš akmens anglies klodų į viršuje esančius sluoksnius ir požeminius vandenis patenkančio metano. Tačiau tai visiškai kitas kraštas, kitos sąlygos ir nieko bendra neturi nei su Lietuvos sąlygomis, nei su molio skalūnų dujų ar naftos gavyba.

Žmonių teisė – susitarti naudingai

Galima kelti įvairias hipotezes, kodėl bauginami mūsų kaimo žmonės. Viena jų galėtų būti kažkieno noras įsiteikti „Gazpromui“, nes išgaudami skalūnų dujas už jas mokėsime daug pigiau, o tai „Gazpromui“, kaip minėjau, labai nenaudinga. Suinteresuoti vandenį drumsti ir žemių perpardavinėtojai, kurie norėtų pasipelnyti. Norėčiau įspėti Žygaičių ir aplinkinių kaimų žmones: nepasiduokite gąsdinimams ir nesumanykite parduoti žemės spekuliantams. 

Žmonės šįkart turėtų ne gąsdinimų klausyti, o pagalvoti apie tai, kaip pasielgti naudingiausiai sau. Mokėti susitarti – to labiausiai reikia. 

Tomis vadinamosiomis sutartimis ant vieno lapo, kurias gavo kai kurie žygaitiškiai, iš karto galite pakurti krosnis. Tai kažkoks nesusipratimas. Tikroje sutartyje, kurios pavyzdį parodė Žemės ūkio ministerijos atstovas Vytautas Byla, aptartas visas galimos žalos pasėliams, ūkininko laukams, melioracijos įrenginiams atlyginimo mechanizmas. 

Keli patarimai, kurie turėtų būti svarbūs žmonėms:

1) ūkininkas yra žemės savininkas ir norint jo sklype vykdyti darbus su juo turi būti susitarta. Jo teisė susitarti taip, kad gautų maksimalios naudos iš to, jog po jo sklypu gali būti visos Lietuvos žmonių turtas;

2) galutinai suderintą su verslininkais sutartį būtina parodyti savivaldybės administracijoje dirbantiems melioracijos specialistams, kuriems metodiškai vadovauja ir Žemės ūkio ministerija.

Melioracijos įrenginių išsaugojimas yra ir valstybės reikalas, todėl minėti specialistai turi vietoje suteikti visą pagalbą ir prižiūrėti atliekamus darbus. Tokios sutarties pavyzdį turi duoti jau minėti melioracijos specialistai savivaldybėje. 

Jeigu ūkininkas matys, kad jam tai naudinga, tai argi geram, patikimam susitarimui kas nors prieštarauja? Verčiau prieštarauti žmonių sąmonę painiojantiems gandams ir stengtis suvokti, kodėl sakoma viena, o, kaip paaiškėja finale, padaroma visai kas kita. Atminkime: gali būti, jog esančių skalūnų dujų Lietuvai užteks 40-čiai metų, o mokėtume už jas (JAV pavyzdžiu) penkiskart mažiau, negu šiandien mokame ,,Gazpromui“.

Prisiminkime, kas buvo Norvegija iki Antrojo pasaulinio karo, ir kokia ši šalis tapo, kai prie jos krantų buvo surasti naftos telkiniai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

R. Paksas. Konstitucija, apie kurią daug kalbama, bet mažai jos laikomasi (71)

Kai jau šnara rudens lapai po kojomis, viešumoje kiekvieną rudenį nušnara ir daug patosu atskiestos informacijos apie vartomus šalies Konstitucijos puslapius.

R. Budbergytė. Pradedantiems verslą – ir kaimyno parama (7)

Seimas pradėjo svarstyti Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtą Sutelktinio finansavimo įstatymo projektą, kuris leis sudaryti palankesnes galimybes smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat startuoliams gauti finansavimą, apsieinant be bankų paskolos.

R. Burokas. Linkėjimai garsiausiam Lietuvos „nepos“ (55)

„Valstybės įstaigose ar įmonėse lyg nuosavuose versluose įsikuria nepajudinamos partinių bendraminčių kuopelės, atskirų šeimų klanai ar artimų bičiulių būreliai“, - taip bendrame G. Lansbergio ir A. Abromavičiaus tekste yra apibūdinamas nepotizmas. Nepotizmas šiandien minimas dažnai. Nepotizmas yra tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti. Sąvoka „nepotizmas“ kilusi iš lotynų kalbos žodžio „nepos“, kuris reiškia „vaikas“, „palikuonis“.

R. Tamašunienė. Socialinio modelio blynas (65)

Premjeras stebisi apklausos rezutatais, kad daugiau nei 50 proc. gyventojų pasisakė prieš arba neigiamai įvertino naująjį Darbo kodeksą, socialinio modelio paketo pagrindinį teisės aktą.

R. Kovaliovas. Socialiai atsakingi politikai. Ar tikrai esate jiems pasiruošę? (10)

Pavieniai žmonės bei verslininkai jau supranta, kad siekiant tiek asmeninių, tiek organizacijos tikslų, socialinės atsakomybės neišvengsi.
Iki rinkimų liko:

D.
::
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjo
KORTELĘ