Teisėjo teisė ir pareiga būti nepriklausomu ir priimant sprendimus paisyti tik Konstitucijos ir įstatymo bei veikti laisvai, nebijant jokio spaudimo. Už sąžiningą pareigų atlikimą ir priesaikos laikymąsi teisėjas negali būti persekiojamas, o už neteisėto poveikio jam darymą numatyta ir atitinkama atsakomybė.
Imunitetas siejamas su tiesioginiu pareigų atlikimu
Tad jei teisėjas sąžiningai rašo sprendimus ar nuosprendžius, nesvarbu, kad kam nors jie patinka ar nepatinka, kad jis nuteisė ar išteisino, turi būti laisvas juos priimdamas. Jo sprendimus tikrinti gali tik aukštesnės instancijos teismas.
Taip pat ir politikas – jis turi būti laisvas dirbdamas tautai, nesvarbu, ar kam nors patinka, kokį jis priima sprendimą, ar ne. Apie jo atliktus darbus sprendžia rinkėjai. Už tokią veiklą jis irgi negali būti persekiojamas, nebent jam už Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą būtų taikoma apkalta.
Taigi Konstitucijoje imunitetas siejamas su tiesioginiu pareigų atlikimu.
Tarkim, teisėjas priėmė sprendimą, kuris nepatinka policijai, ir ši bando riboti jo laisvę (be reikalo stabdo jo automobilį, sulaiko ir pan.). Akivaizdu, kad nuo tokių veiksmų turi būti atitinkama apsauga.
Kalbant apie politikus taip pat gali būti ir taip, kad, pavyzdžiui, kokiam nors teisėsaugos pareigūnui nepatinka, kad tas politikas drąsiai kalba, vykdo tam tikrą parlamentinę kontrolę, balsavo už įstatymą, kuris galbūt ribos slaptųjų tarnybų veiklą, ir pradedamas to parlamentaro veiklos tyrimas. Parlamentas, o teisėjo atveju – tarp Seimo sesijų – ir Prezidentas, turi įsitikinti, ar pradėtas baudžiamasis persekiojimas prieš Seimo narį ar teisėją nėra susiję su jo darbu ir priimamais sprendimais.
Jei Seimo sudaryta komisija ir pats Parlamentas įsitikina, kad tai nėra tiesiogiai susiję su politiko ar teisėjo darbu, o galbūt šie asmenys pažeidė įstatymą, tuomet būtina suteikti galimybę ištirti tuos įtarimus ir leisti arba tam žmogui apsiginti arba jį atitinkamai nubausti, kaip ir bet kurio kito Lietuvos gyventojo atveju.
Atsakomybė gula ir ant generalinio prokuroro pečių
Siūlydamas panaikinti Konstitucijoje numatyto asmens neliečiamybę į Seimą kreipiasi generalinis prokuroras. Jau vien tai sukelia didelį rezonansą visuomenėje. Daugeliui žmonių jau tuomet gali pasirodyti, kad, ko gero, tas Seimo narys ar teisėjas yra kalti. Suprantant tokių prielaidų atsiradimo galimybę ir ant generalinio prokuroro pečių gula atsakomybė apie teikimą pranešti tik atsakingai pasvėrus visą turimą informaciją.
Šioje vietoje norėčiau pažymėti, kad tik teisme galima paneigti viešai mestus įtarimus ir tik teisme galima įrodyti savo nekaltumą. Niekas kitas – tik teismas – gali žmogų reabilituoti. Pasislėpęs už imuniteto nei teisėjas, nei Seimo narys tokios galimybės neturės ir įtarimų dėmė liks nenuplauta. Taigi prokuroras arba išties turi įrodyti, kad konkretus asmuo padarė kokią nors nusikalstamą veiką, arba tas asmuo turi galimybę įrodyti savo nekaltumą. Nepanaikinus imuniteto to padaryti neįmanoma.
Dėl buvusios teisėjos Neringos Venckienės generalinis prokuroras patikino, kad visi įrodymai surinkti, belieka pareikšti įtarimus ir pradėti procesą teisme. Vadinasi, tokioje situacijoje turi būti leidžiama toliau dirbti teisėsaugai.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimas nepriima sprendimo, asmuo kaltas ar ne, jis tik pasako nematantis faktų, kurie liudytų siekį susidoroti su teisėju ar Seimo nariu dėl jo atliekamo darbo. Seimas nei teisia, nei teisina, tik teisėsaugai leidžia atlikti tolimesnį darbą. Be to, toks Seimo sprendimas nereiškia, kad teisėjas atleidžiamas iš pareigų, tai tik reiškia, kad teisėsaugai leidžiama bendrauti su juo kaip su eiliniu piliečiu.
Europoje elgiamasi taip pat
Europos Parlamente (EP) praktika tokia pati. Visai neseniai analogiška situacija buvo sprendžiama dėl EP nario Viktoro Uspaskicho neliečiamybės. EP nariai taip pat analizavo aplinkybes ir nusprendė naikinti V. Uspaskicho imunitetą, Lietuvos teisėsaugai sudarę sąlygas toliau vykdyti procesą, nes neįžvelgė jokio politinio susidorojimo elementų.
Kai kurie Seimo nariai diskutuoja, kad gal Konstitucijoje reikėtų naikinti normas, numatančias imunitetą tam tikriems asmenims – esą, kiekvienas, nesvarbu, kokį darbą dirbtų, iškart gali eiti į prokuratūrą, teismą ir įrodinėti savo nekaltumą. Vis dėlto tokia praktika – taikyti imunitetą tam tikrą darbą dirbantiems asmenims egzistuoja Europos, kitose demokratiškose pasaulio valstybėse, kad tiek teisėjas, tiek parlamentaras, atlikdami savo tiesiogines pareigas, galėtų jaustis saugiai.